Vyšnios, vyšnaitės…

Vasara – šviežių uogų metas. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta kvapnias, saldžias, aromatingas vyšnias. Ką gi mes apie jas žinome?
Vyšnią kaip gydomąjį augalą gydytojai vartojo jau antikos laikais. Vyšnių tėvynė – Kaukazo ir Krymo Juodosios jūros pakrantė. Manoma, kad šis vaismedis Europą pasiekė per Romą. Pasaulyje priskaičiuojama per 120 vyšnių rūšių. Viena seniausių – dekoratyvinė kiniškoji vyšnia, auginama Japonijoje ir Kinijoje.

Stiprina ir jaunina
Lietuvoje populiaru auginti vyšnaites sodybose, soduose. Vyšniose daug cukraus, vitamino C, PP, B, folio rūgšties, karotino, geležies, cinko, magnio, kalio; jos daugiausiai iš visų uogų turi pektininių medžiagų. Uogose esantys vitaminai ir mineralai valo toksinus, skatina žarnyno veiklą, šlapimo išsiskyrimą.
Vyšnios stiprina organizmą, mažina galvos, artrito skausmus, aukštą kraujospūdį, padeda nuo nervų, aterosklerozės, kitų kraujagyslių ligų. Uogose esantis melatoninas gerina atmintį, miego kokybę, lėtina žmogaus senėjimo procesus. Naudingos ir sergant mažakraujyste, nes turi daug geležies.
Jungtinių Amerikos Valstijų Mičigano universiteto mokslininkai pažymi, kad vyšnios padeda sumažinti sąnarių uždegimą ir išvengti artrito bei širdies ir kraujagyslių ligų.

Vyšnia – grožio uoga
Įdomu tai, kad šviežios uogos naudingos nutukimo profilaktikai, nes vyšniose esanti tartrono rūgštis efektyviai stabdo angliavandenių virtimą riebalais.
Beje, vyšnia vadinama „grožio uoga“. Jos skatina poodinę kraujotaką, todėl oda pastebimai gražėja. Reguliariai valgant vyšnias oda tampa lygesne, skaistesne; gražiau įdegama saulėje.
Vasarą šias uogas naudinga valgyti įvairaus amžiaus žmonėms.
Tačiau nepatartina jomis piktnaudžiauti sergantiesiems diabetu, gastritu, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės – žarnos opą, jei kamuoja pilvo pūtimas ar skausmai.
Šių eilučių autorė labai mėgsta vyšnias. Pernai buvo laikotarpis, kai jų per dieną suvalgydavo vos ne kilogramą. Ir ką gi? Įvyko audringa organizmo reakcija: išbėrė rankas, teko kelias savaites gerti priešalerginius vaistus. Taigi, mielieji, vyšnias derėtų valgyti saikingai, ne daugiau nei 1–2 stiklinaites per parą.

Geriausia užšaldyti
Maisto technologė Zeta Štarkevičienė pataria verdant uogienes ar konservuojant uogas būtinai išimti iš jų kauliukus (su jais tik skonio pagerinimui galima palikti iki 10 uogų), nes juose yra nuodingos medžiagos – amigdalino. Suvalgius daug vyšnių su kauliukais galima apsinuodyti. Tai ypač pavojinga vaikams, nes kartais jie taip pasielgia nesąmoningai.
„Jeigu norite išsaugoti kuo daugiau vitaminų bei kitų maistinių medžiagų, vyšnias derėtų ne virti, o užšaldyti šaldiklyje, – pastebi maisto technologė. – Vyšniomis tinka puošti įvairius tortus, pyragus, desertus, želę. O vyšnių lapai naudojami daržovių rauginimui bei konservavimui“.

Šaldytos vyšnios
Vyšnias nuplaukite, suberkite ant sietelio ir nusausinkite. Išimkite kauliukus ir suberkite į sandariai uždaromus maišelius (skirtus šaldymui) sluoksniuojant su trupučiu cukraus. Lengvai pakratykite. Tada dėkite į šaldiklį ir užšaldykite iki – 23 C temperatūros.
Galite užšaldyti vyšnias ir su kauliukais bei koteliais. Žiemą jomis galėsite papuošti tortą, kokteilį ar desertą.

Desertas su vyšniomis
400 g vyšnių (be kauliukų), 180 g grietinėlės, indelis kondensuoto pieno, 350 g arbatinių sausainių.
Smulkiai sutrupinkite sausainius. Mikseriu išplakite kondensuotą pieną su grietinėle. Į plakinį sudėkite smulkintus sausainius ir vyšnias. Lengvai išmaišykite. Tada sudėkite į torto formą ar ledaines ir palaikykite 10 valandų (ar per naktį) šaldytuve, kol sustings. Skanaus!
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *