„Tolių toliai“ – Lietuvos dailininkų gobelenų paroda Birštono muziejuje

Šių metų „Lietuvos muziejų kelio“ tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai renginiai“ su gausia ir turtinga programa kviečia atrasti įspūdingus, gražiausius gamtinius objektus ir su jais susijusias istorijas. Piliakalnių šalimi vadinamoje Lietuvoje yra nemažai įvairių kalnų ir kalvelių, nuo kurių į tolius pažvelgę ne vien tik meniškos sielos žmonės dažnai pajunta tą išskirtinį laisvės, romantiško polėkio, ramybės jausmą. Ne vienam rašytojui, poetui kalvoti kraštovaizdžiai su atsiveriančiais toliais buvo kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Kraštovaizdžių temą savitai interpretavo ir dailiosios tekstilės kūrėjai.
Iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių Birštono muziejuje surengta paroda yra pavadinta poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio žodžiais „Tolių toliai“. Joje juntama lyriška, poetinė kūrėjų mąstysena, nuoširdumas ir didelė meilė savo kraštui. Kelių autorių skirtingos stilistikos gobelenuose sąlygiškai apibendrintomis vaizdinėmis metaforomis įprasmintos erdvės paieškos, primenama istorinės atminties kultūra. Tai itin akivaizdu žinomos tekstilininkės Ramutės Jasudytės gobelenuose, kuriuose atsispindi praeities, protėvių žemės temos. Ir pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais nuaustame gobelene „Palikimas. Pilkapis“ (1991) atskleista romantinė pasaulėjauta. Iš pažiūros minimalistinis, monochrominis vaizdas, kuriame apie Lietuvos istorinę atmintį byloja lyg pro rūko šydus išnyrančio pilkapio kontūrai. Už pilkapio, horizonte – brėkštančios aušros požymiai. Taurus pilkapio vaizdas kelia polėkio, atgimstančios dvasios, erdvės ir laisvės pojūtį. Dar vienas autorės mėgstamas motyvas – melsvai pilkuose rūkuose sklandančio simbolinio paukščio įvaizdis – atskleidžia neapibrėžtas, įsivaizduojamas erdves, begalinius menamus tolius, laisvėjančios sielos paieškas.
Kitų dailininkų spalvingesniuose gobelenuose erdvių, tolumos pojūtis nagrinėjamas kitokiu – betarpiško, intuityvaus pajutimo aspektu. Daug gobelenų gamtos tema sukūrė tekstilininkė Genovaitė Žilinskaitė. Juose juntama gyvastis, amžinas gamtos kilimas ir tvarumas, kurį suvokia ir išreiškia spalvos ir linijų jungtimi. Poetiškai suprastam gamtos grožiui ir jo nuotaikoms perteikti ji panaudoja vaizdo apibendrinimą, ritmą ir emocionalų koloritą. Gamtos grožį, kaitos nuotaikas laisvalaikiu dailininkė fiksuodavo akvarelėse. Tapybines interpretacijas, išgyventus įspūdžius ji įprasmino ir savo gobelenuose. Miško vaizdai su keliais sąlyginiais planais ir peršviečiamomis proskynomis kuria naujas iliuzines erdves, o kalnuotas peizažas su lauko gėlėmis („Aguonėlės“, 1989) pavaizduotas iš aukštesnio žiūrėjimo taško. Tai lyg virš mikropasaulio ribų pakylėtas žydėjimo stebuklas. Kitoks yra ekspresyvaus tapybinio braižo Žibuoklės Buzevičienės gobelenas „Kelionė po Lietuvą“ (1987), kuriame atpažįstamos lietuviško peizažo su ūkanotais horizontais vizijos.
Individualaus braižo parodos gobelenus vienija bendra vaizdinė erdvių ir neapibrėžtų tolių metafora, kurios pajautimas pakylėja virš kasdienybės, suteikia dvasinės ramybės, skatina plačiau pažinti, domėtis ar nors mintimis keliauti po savo tolių tolius.
Apžiūrėti parodą Birštono muziejuje kviečiame iki rugpjūčio 10 dienos. Lankytojų laukiame kasdien, išskyrus pirmadienį.
Vilijeta Šalomskienė
Birštono muziejaus direktorė