Ar nyksta tarmės?

Mano krašto žmonės kalba

Būdami lietuviais galime didžiuotis savo didinga istorija, senais papročiais bei, žinoma, kalba. Lietuvių kalba labiausiai iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų pasižymi archajiškumu. O vienas svarbiausių bei gražiausių dalykų, išsaugotų lietuvių kalboje, neabejotinai yra tarmės.
Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Šios tarmės skyla į mažesnes patarmes. Tačiau daugelis lietuvių tarmes skiria pagal etnografinius regionus: aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių bei dzūkų. Prienų bei Birštono kraštas ribojasi net su trimis etnografiniais regionais. Prienai priklauso Suvalkijos etnografiniam regionui, tad ten vyrauja suvalkietiška tarmė. Birštonas jau arčiau Dzūkijos regiono, tad čia artimesnė dzūkų tarmė. Prienų rajonas taip pat ribojasi ir su Aukštaitijos etnografiniu regionu, tad aukštaičių tarmė čia taip pat nėra svetima.
Gaila, tačiau vis dažniau girdime apie tai, kad tarmės nyksta. Ar tikrai taip yra Nemuno krašte? Todėl ir paklausėme Birštono ir Prienų gatvėse užkalbintų žmonių, kokia tarme jie kalba bei kokia jiems yra gražiausia.
Daugiausia gatvėje sutiktų praeivių save vis dėlto laiko suvalkiečiais ir sako, kad būtent ši tarmė jiems yra gražiausia. „Kai kur nors nuvažiuojam, žmonės sako, kad panašiausiai į suvalkiečius kalbame“, – tvirtino Birštono gyventoja. Tiesa, didžioji dalis būtent Prienuose sutiktų žmonių tvirtino esą suvalkiečiai ir prijaučiantys šiam etnografiniam regionui bei tarmei. Suvalkiečiai tikrai turi kuo didžiuotis – jų tarmė visos bendrinės lietuvių kalbos pagrindas.
Taip pat kai kurie praeiviai sakė, jog jų kalba artimesnė dzūkiškam dialektui. Dažniausiai taip manė Birštono gyventojai. Dzūkiška tarmė išties išskirtinė, sutikti dzūkais save laikantys praeiviai sakė besididžiuojantys savo tarme. Gyventojai tvirtino, kad stengiasi ją saugoti ir perduoti vaikams.
Aukštaičiams save priskyrė vos keli praeiviai. Tačiau paklausus, ar stengiasi išsaugoti savo tarmę, visi iki vieno tvirtino – taip.
Taigi smagu, kad Nemuno krašto žmonės, nors ir priskiria save skirtingiems etnografiniams regionams ir kalba skirtingomis tarmėmis, visi – ir aukštaičiai, ir suvalkiečiai, ir dzūkai, stengiasi išsaugoti savo regiono savastį. Prienų bei Birštono kraštas išties unikalus, čia susikertant trims etnografiniams regionams galima išgirsti įvairių tarmių, kuriomis gyventojai didžiuojasi ir jas saugo.
Amanda Kiukytė