Būti moterimi

Psichologė Brigita Gelumbauskienė

Kas yra moteriškumas arba ką reiškia būti moterimi? Kada paskutinįkart galvojote apie tai? Jeigu esate moteris, kiek pilnai atskleidžiate savo moteriškumą, kuriuo esate apdovanota? Tai klausimai, į kuriuos gali būti sunkoka atsakyti ne tik dėl skirtingų moteriškumo tipų, bet ir dėl asmenybės raidos, sutrikimų, sužeidimų. Remiantis literatūra ir savo patirtimi norėčiau pakalbėti apie egzistuojančius moterų tipus, dažniausiai pasitaikančius iššūkius, žaizdas ir siekius. Žinau, jog visa tai padaryti neužtektų vieno straipsnio, tačiau pabandysiu trumpai. Šis straipsnis dedikuotas jums – moterys, tačiau besidomintiems vyrams gali būti taip pat naudingas, kuriant ir išlaikant santykius su moteriškos lyties atstovėmis.
Būti moterimi – tai ne tik pasižymėti išoriniais ar vidiniais kūno ypatumais, kurie yra labai svarbūs tęsiant giminę, bet ir gyventi pagal tam tikrą prigimtį, kuri reiškiasi per kūną, sielą ir dvasią. Prigimtis – tai, ką atsinešame gimdami, su gimimu. Iš tėvų ir senelių galime paveldėti ne tik akių spalvą ar kūno konstrukciją, bet ir pomėgius, talentus, tačiau nebūtinai visuomet. Muzikantų šeimoje gali užaugti mergaitė, kuri bus linkusi dainuoti, muzikuoti, tačiau nemažai yra pavyzdžių, kai vaikai pasuka skirtingais keliais nei tėvai. Pvz.: garsaus kompozitoriaus W.A.Mocarto tėvas Leopoldas Mocartas buvo austrų klasicizmo kompozitorius, smuikininkas. O J.Haidno (garsaus austrų kompozitoriaus) tėvas buvo karietų meistras.
Moteriškumo supratimas keitėsi priklausomai nuo laikmečio, kai moters vieta buvo laikoma namuose, su vaikais, palei židinį, be teisės dalyvauti politiniame gyvenime, iki nepriklausomos, save išlaikančios, įmonėms ar valstybėms vadovaujančios moters. Nors moters laisvės ir teisės prasiplėtė, tačiau nevisuomet jomis naudojasi dailiosios lyties atstovės, kadangi egzistuoja moteriškumo tipai. Pagal S.Eldredge knygą „Žavingoji“, egzistuoja trys moterų kategorijos: dominuojančios, nelaimingos ir žadinančios.
Šis skirstymas paremtas pagal tai, kaip moteris myli vyrą. Dominuojančiai iš vyro nieko nereikia, ji pati valdo gyvenimą ir yra šeimos galva. Jos skleidžiama mintis skamba taip: „Tu esi silpnas ir nepatikimas, aš stipri. Leisk man vadovauti ir viskas bus gerai.“ Toks moters stiprumas be menkiausio silpnumo veikia vyrą atstumiančiai, kadangi jis neturi kaip parodyti savo jėgos, galios.
Nelaiminga moteris panaši į priluptą šunytį, skubantį įtikti savo vyrui bet kokiu būdu, ne iš meilės, bet iš baimės, ir persiėmusi keistu nuolankumo supratimu. Tokios moterys dažniausiai būna prislėgtos, rengiasi taip, kad paslėptų savo grožį po suknelėmis „maišais“. Jos širdis užsklęsta ir skleidžia mintį: „Tau čia nieko nėra.“ Tačiau tuo pačiu metu tokia moteris ieško vyro, kuris padarytų ją laiminga. Vyras šalia tokios moters jaučiasi nekviestas, nelaukiamas, dažnai pasinaudoja ir palieka.
Žadinanti yra ta moteris, kuri pripažįsta ir įgarsina geriausias vyro savybes, dovanodama jam tai, ką turi – grožį ir tikrąją širdį. Būdama stipri ir pasitikinti savimi, ši moteris taip pat yra švelni ir patraukli. Ji transliuoja mintį: „Tu nepaprastas vyras.“ Vyrui nepaprastai svarbu girdėti – „man reikia tavo stiprybės, aš tikiu tavimi, tu turi viską, ko reikia.“
Nesvarbu, kokiai kategorijai moteris priklausytų, kiekvienai yra bū-dingas prigimtinis klausimas, į kurį stengiasi atsakyti per visą gyvenimą nuo vaikystės iki senatvės. Kaip jums atrodo, koks tai klausimas? Ar pamenate, kai buvote maža mergaitė ir, apsirengusi mamos suknelę bei apsimovusi stipriai per didelius batelius, save apžiūrinėdavote veidrodyje? Tada greičiausiai rūpėjo vienas klausimas „Ar aš esu graži?“ Vėliau paauglystėje norint patraukti patikusio berniuko žvilgsnį ar neklausėte savęs ir kitų: „Ar aš esu pakankamai graži?“ O ką jau kalbėti apie jaunystę, kuomet ieškoma antrosios pusės, ar brandoje, kai vertinamas ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis. Moteris ir grožis – tai lyg dvi obuolio pusės arba įrašyta į moters prigimtį. Grožio sąvoka plati ir apima ne tik išvaizdą, kuri yra svarbi, bet ir vidinio pasaulio grožį.
„Dėl skonio ir grožio draugų nėra“ – taip byloja patarlė. Moteriai svarbu būti gražiai, kurti grožį aplink save, tačiau kaip būti gražiai vidumi? Kas yra moters vidinis grožis? Pirmiausia, moteris turi patikėti, jog ji yra žavi ir įdomi. Vidinės žaizdos, kurios siekia vaikystę, paauglystę, kuomet nesulaukė iš tėvų, ypač tėčio, patvirtinimo „Tu esi nuostabi. Aš tave myliu“, lydi visą likusį gyvenimą ir trukdo tuo patikėti. Pasak S.Eldredge, grožis plaukia iš gyvos širdies. Tai tarsi šaltinis ar upė. Be to moters vidinis gyvenimas artimas vandens stichijai, nes moteris teka už vyro, nešioja kūdikį įsčiose (vandenyse), kraujuoja, verkia, o kartais „putoja“, „sustingsta į ledą“. Apie tai rašo S.Daukantaitė terapiniame romane „Vandeninės moterys“. Moters vidus yra besikeičiantis, kaip vanduo. Pvz.: audringa jūra gali gąsdinti arba kelti susižavėjimą didybe, rami – nuteikti maloniai, atpalaiduojančiai. Taip ir su moters vidiniu pasauliu. Audringa ar rami, verkianti ar „užšąlusi“ – tai ta pati moteris, tik skirtingose būsenose. Kažkam graži gali būti audringa, o kažkam – rami.
Pagal S.Kierkegaardą, garsų danų filosofą ir teologą, „moters esmė yra atsidavimas, davimas <…> Atsidavimas vienintelis moters turtas, todėl gamta ėmėsi būti jos globėja. <…> Atsidavime ji praranda save, ir tik taip ji yra laiminga, tik taip ji yra pati savimi“. Ši moters savybė turbūt labiausiai pasireiškia auginant vaikus, kai mama pilnai atiduoda save, skirdama daugiausia laiko ir dėmesio atžalų poreikiams tenkinti. Tuomet ji auga kaip motina, vėliau kaip močiutė. Mylėdama ir besirūpindama vaikais, mama nenustoja būti žmona (žinoma, jeigu šeima yra pilna). Tačiau neretai sutuoktiniai nutolsta vienas nuo kito, kai atsiranda vaikai, kurių priežiūrai reikia ypatingai daug laiko. Būti mama ir žmona viename – tai iššūkis, kuris reikalauja nemažai pastangų. Moters gyvenime gausu „spąstų“ ir išbandymų, kurie gali pasirodyti netikėčiausiose situacijose. Vienas iš stipresnių – tai „kitokio“ (turinčio kokį nors sutrikimą) vaiko auginimas. Ar prisimenate H.K.Anderseno pasaką „Bjaurusis ančiukas“, kuriame mama antis augino gulbiuką, ir susidūrė su kiemo gyventojų pasipriešinimu, apkalbomis. C.P.Estes knygoje „Bėgančios su vilkais“ stengiasi paaiškinti ne tik šią pasaką, bet ir plačiau pasižiūrėti į moters prigimtį per mitus ir pasakas, kurios moko, įspėja, padeda atpažinti „spąstus“. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ar kitomis cheminėmis medžiagomis yra labai pavojingi spąstai. Jų poveikis toks, kaip despoto meilužio, kuris iš pradžių nešioja ant rankų, o po to žiauriai sumuša, tada puola atsiprašinėti ir kurį laiką vėl būna meilus, vėliau istorija kartojasi. Tokių spąstų veikimas grįstas tuo, kad mes stengiamės atsiminti tik malonius momentus ir kuo greičiau pamiršti, kas buvo bloga. O tai yra klaida.
Kiti spąstai – tai moters vaikystėje patirtas skausmas, nusivylimas, baimės ir pyktis, kurie yra neišgyventi, nepaleisti. R.Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ tvirtina, jog „kai mylite per stipriai, jūs mėginate įveikti senas baimes, pyktį, nusivylimą ir skausmą, patirtą vaikystėje. To nedaryti – reiškia atsisakyti puikios galimybės rasti palengvėjimą ir atitaisyti buvusias klaidas.“ Tokios moterys pritraukia vyrus, kurie sukelia daug skausmo, dramų, o tai savotiškai jas pagyvina. Taip yra todėl, nes ilgai ir artimai jos buvo susijusios su skausmu, išmoko pasirinkti būtent jį. Sveikesnis, mylintis žmogus negali tapti svarbus, kol nebus atsisakyta atnaujinti senas kovas.
Pabaigai. Būti moterimi – tai iššūkis ir dovana, kuri gali būti įvyniota nepatraukliame „įpakavime“, tačiau jos grožis prasideda nuo tikėjimo, jog „Aš esu žavinga ir mylima“.
Literatūra:
1. John ir Stasi Eldredge. Žavingoji. Atskleidžiant moters sielos paslaptį. 2007.
2. Clarissa Pincola Estes. Bėgančios su vilkais. Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose. 2010.
3. Sabina Daukantaitė. Vandeninės moterys. 2017.
4. Soren Kierkegaard. Liga mirčiai. 1997.
5. R. Norwood. Moterys, kurios myli per stipriai. Kai trokštate ir viliatės, jog jis pasikeis. 2016.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *