Liepa, liepa…

Širdyje kažkokia sumaištis, nes dar tokia artima Joninių dvasia, tas džiaugsmingas jaudulys sulaukus ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties, o štai imi suvokti, kad jau pats vasaros vidurys, kad tuoj riedėsime žemyn, į rudenį. Toks jau, žmogau, esi – negali ir neišmoksti džiaugtis šia akimirka. Tai dairaisi atgal, tai jau ateitį buri.
Liepa irgi kupina švenčių… Tuoj švęsime Mindaugines, kaip jau įpratome vadinti savo garbingą šventę, tuomet lauksime Šv. Onos su nauja duona… Ir apskritai, dabar kiekvienas išėjimas iš namų, pasižmonėjimas, susitikimas po ilgos pandemijos sukeltos pauzės tapo reikšmingesnis, svarbesnis. Noriu pasigirti ir savo mažomis atostogėlėmis – draugė pakvietė kartu pasinaudoti kelių dienų poilsiu viename iš kurorto SPA. Koks dar čia SPA, kai pati vasara, sodas ir kiemas pilnas žydėjimo. Dar sakyčiau prie jūros ar kokio ežero, mėginau priešintis. Pagaliau primygtinai raginama palaikyti jai draugystę, nusileidau. Ir… o Dievulėliau, kokia esu laiminga pasinaudojusi šia galimybe. Po kelių savaičių permainingų orų, kai jau tikrai buvome nusialinę nuo karščių, škvalų, liūčių, vėsi ir maloni poilsio namų aplinka, ideali švara, paslaugi ir dėmesinga komanda suteikė daug daugiau malonumo, nei buvo galima tikėtis. Baseinas ir mankšta rytais leisdavo pajusti kūno laisvę, lengvumą, kelios gydytojo paskirtos malonios procedūros – poilsį ir ramybę. Nereikėjo gaminti valgio, plauti indų, tą laiką skyrėme pasivaikščiojimui. Namie nori nenori akis bado tai vienas, tai kitas neužbaigtas darbas, ir tu niekaip negali atsipalaiduoti, o prigulęs pailsėti imi sau priekaištauti, kad per ilgai tinginiauji. Dar labiau stebino personalo profesionalumas, malonus ir dėmesingas aptarnavimas. Beje, jokių dėžučių, kaip užsieniuose ant kiekvieno kampo arbatpinigiams. Mano kartos žmonės dar prisimena ir sovietmečių sanatorijas, kai už rankšluosčio pakeitimą vis kokį rublį turėjai pridėti. Manau, pirmaisiais nepriklausomybės metais skubėję pamatyti užsienių, tiesiog nepastebėjome, kaip pasikeitė viskas čia pat, šalia mūsų. O ir dabar vaikomės pigių kelionių, sėdime nuvykę „užtvaruose“, nes aplinkui neretai nepatikima zona, nešvaru, nesaugu.
Taigi imu ir raginu pasidairyti šią vasarą po Lietuvą, pakeliauti, pasigrožėti, pasilikti nakvynės kokiame nors gražiame dvare, poilsio namuose, kaimo turizmo sodyboje. Taip žalia, gražu ir švaru mūsų krašte… O svarbiausia, neužmirškime savęs, savo ir savo artimųjų sveikatos, poilsio. Susižavėjau ir savo kaimynų netikėtu sprendimu – sutuoktiniai nusipirko nakvynę pačiame Vilniaus centre ir išdundėjo į sostinę dviem dienom tiesiog pasivaikščioti, pasidairyti, gal kokią parodą ar muziejų aplankyti. Šaunuoliai! Dovanokime dažniau sau tą prabangą – pailsėti…
Ramios ir sveikos liepos linkėdama,
Jūsų Augustina


Priminimai liepai…

Vėl nekantraudami laukiame Septynių miegančių brolių (liepos 10) ir stebėsime orus: jei lis, tai jau visas septynias savaites pliaups…
Jei gausiai žydi liepos – lietingas ruduo.
Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) – gražus rugpjūtis.
Kokia liepa, toks ir ateinantis sausis…

Atostogautojui…
Liepos pradžia – tai toks metas, kai ir sodininkui, ir daržininkui ar gėlininkui priklauso šiokios tokios atostogos. Tačiau jei jau išsiruošėte ilgesniam laikui, pavyzdžiui, porai savaičių, paklauskite savęs, ar neteks nusiminti grįžus, jei rasite nudžiūvusius augalus, nuvytusias ir karščių neatlaikiusias gėles. Gerai, jei retkarčiais palynos, o jei saulė pakepins kaip reikiant, augalai gali neatlaikyti tokio išbandymo. Taigi, kaip jais pasirūpinti? Jei turite gerus kaimynus, paprašykite jų pagalbos. Gal ir draugai ar artimieji sutiktų padėti – jiems viską paaiškinę, kad kur nereikia neperlietų, ramiai ilsėsitės.
Jei tokios pagalbos neturite, pasidomėkite pirmiausia, kokios orų prognozės. Kai ką galite padaryti ir patys išvažiuodami. Ypač, jei turite neseniai pasodintų ar persodintų augalų, auginate juos kabančiuose induose, mažuose vazonuose, tai jie gali neištverti ir keleto karštų dienų. Taigi, jei prognozės rodo karščius, labiausiai pasirūpinkite sodo induose augančiomis gėlėmis. Ne tik gausiai palaistykite, bet įstatykite kelioms valandoms į didesnį indą su vandeniu, kad prisigertų ir apačia.
Vazonus ir kitus kilnojamus indus suneškite į pavėsingą vietą. Šiukštu nestatykite ten, kur nuo stogo teka lietaus vanduo, tikėdamiesi, kad taip jie bus palaistyti. Jei pavėsingos vietos nėra, suneškite indus į garažą ar sandėliuką, prieš tai gerai palaistę. Indus statykite arti vienas kito, taip augalai ilgiau išlaikys drėgmę. Neblogas būdas, jei turite vietos darže, įkasti vazonus į žemę. Taip augalų šaknys ilgiau gaus drėgmės iš grunto.
Sodo prekėse nebrangiai galite nusipirkti vandens burbulų. Jie pripildomi vandens, o kaklelis įsmeigiamas į žemę. Didesniam indui gali prireikti kelių tokių burbulų. Tačiau augalas gaus drėgmės savaitę ar kiek daugiau. Burbulus galite naudoti ir kambariniams augalams.
Pasidarykite patys! Tokius burbulus lengvai galite pakeisti pasidarę patys iš plastikinių butelių pakaitalą. Pripilkite butelį vandens, užsukite kamštelį, subadykite jį yla ir įsmeikite į žemę. Tik atsiminkite, kad substratas vazone jau turi būti palietas, nes kitaip vanduo iš butelio ištekės gan greitai.
Kambarinius augalus išvykdami nuimkite nuo palangių, sustatykite kambario viduryje, patalpą užtamsinkite, užtraukdami naktines užuolaidas, žaliuzes. Tropinį klimatą augalams galite sukurti ir vonios kambaryje, duše. Storai patieskite dugne glamžytų laikraščių, juos sudrėkinkite ir sustatykite vazonus. Galite užtraukti ir vonios užuolaidą, taip ilgiau laikysis drėgmė. Gerų atostogų!

Daržininkui…
Daržininkai karštą vasarą ne mažiau suka galvą, kaip apsaugoti augalus nuo kaitros, išsekimo, lapų nudegimo ar net visiško sunykimo. Pritemdymas – vienas iš apsaugos būdų. Tam labai tinka agroplėvelė ar specialus tinklas. Šios medžiagos išskaido saulės spindulius, bet oro cirkuliacija nenukenčia. Tinklelius tvirtinkite prie atramų arba dėkite tiesiai ant augalų.
Šiltnamius praktikuojama nupurkšti gesintomis kalkėmis. Kai jos išdžiūsta, susidaro pavėsio šydas. Per kaitrą laistymo jau neužtenka, tenka įrengti purškimą. Dirvai perdžiūti neleidžia ir storas mulčo sluoksnis.
Tačiau ne vien kaitra daržininkams kelia rūpesčių vidurvasarį. Štai šiltnamyje pradėjo gelsti ir džiūti agurkų lapai. Tikriausiai juos pažeidė pavojingas šiltnaminių daržovių kenkėjas – tripsas. Ir tabakinis, ir šiltadaržinis tripsas – polifaginiai daugelio augalų kenkėjai. Ir suaugėliai, ir jų lervos čiulpia augalo sultis. Ant apniktų agurkų lapų pastebėsite smulkių balsvų dėmelių, lapai pasidaro sidabriško atspalvio, labiau pažeisti džiūsta.
Norint išvengti šių kenkėjų, reikia naikinti piktžoles, dezinfekuoti šiltnamius, o masiškai pasirodžius tripsams, augalus purkšti insekticidais. Verta šalia auginti insekticidinius kvapnius augalus – serenčius, bazilikus, kalendras – jie atbaido kenkėjus. Tripsai žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis, todėl būtina jas sunaikinti, ypač rudenį, nuėmus derlių.
Nemenką kenkėjų ataką tenka atlaikyti ir vėlyviesiems kopūstams, mat drugelių vikšrų išties yra daug ir įvairių. Vikšrų puota kopūstuose kartais taip įsisiautėja, kad lieka tik apgraužti lapų stagarai ar kumščio dydžio ropelė, o ir ta pati pilna vikšrų ekskrementų, pūvanti. Tai kopūstinio ar ropinio baltuko, arba kopūstinės kandies darbas.
Reikėtų vengti auginti kopūstus ten, kur praėjusiais metais augo kopūstinės daržovės. Prisiminkite, kad gerai auginti po morkų, burokėlių, bulvių, vasarinių, žieminių javų, daugiamečių žolių, varpinių- ankštinių javų mišinio. Neblogas priešsėlis – svogūnai, agurkai, cukriniai ar pašariniai runkeliai.
Kenkėjus ir jų kiaušinius reikėtų naikinti mechaniškai ar purkšti insekticidais. Naudokite mažiau aplinkai kenkiančias apsaugos priemones, pagamintas iš augalinių ekstraktų, žaliąjį kalio muilą. Svarbu naikinti ir kryžmažiedes piktžoles, nes jos yra prieglobstis ir mitybos šaltinis šiems kenkėjams.
Labai naudinga šalia daržovių dar pasodinti nasturtų, mėtų, medetkų, rūtų. Vienos jų atbaido muses, kitos – skruzdėles, trečios – baltukus. Ir gražu, ir naudinga.

Gėlininkui…
Nepatyrę gėlių augintojai dažnai nusivilia nusipirkę gražų petunijų ar surfinijų vazoną, bet dėl prastos priežiūros greitai prarandantį savo žavesį. Taigi kaip dažnai reikia laistyti ir tręšti šias populiarias vasaros gražuoles?
Jeigu petunijas ir surfinijas auginate gėlyne žemėje, laistykite jas šiuo metu kas 3–7 dienas, geriausia ryte ar vakare. Sausu metu laistyti reikia dažniau. Kad augalai augtų vešlesni ir ilgiau žydėtų, kas 7–10 dienų tręškite 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu su didesniu kalio kiekiu (1 šaukštelis trąšų ir 10 l vandens).
Surfinijas, auginamas pakabinamuose loveliuose, krepšeliuose ar kituose induose balkonuose, tenka laistyti du kartus per dieną – ryte ir vakare, ir kas 2–3 dienas tręšti 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu. Petunijas, auginamas induose, pakanka tręšti kas 5–7 dienas.
Ir petunijas, ir surfinijas reikia laistyti minkštu, pastovėjusiu ir šiltu, apie 20–22 laipsnių vandeniu. Substratas turi nuolat būti drėgnas, bet neužmirkęs. Nuo drėgmės pertekliaus yra pavojaus augalui susirgti miltlige ar šaknų puviniu.
Stebėkite šių augalų poreikį ir taikykitės prie jo. Niekuomet nelaistykite šaltu vandentiekio vandeniu. Jis dar dažniausiai būna ir kalkingas, o šiems mūsų augalams reikia silpnai parūgštinto. Į litrą vandens galima įlašinti kelis lašus citrinų sulčių. Tuomet ir žiedų spalva bus gaivesnė.
Tuoj tuoj žydėti ruošiasi kvapnieji flioksai. Deja, labai dažnai, apie vasaros vidurį, juos apninka miltligė. Šiai ligai ne visos flioksų veislės vienodai atsparios. Atsparesnės yra senosios veislės, iš seno auginamos darželiuose. O liga greičiau plinta, jei augalai susodinti tankiai, auga pavėsyje. Purkšti reikėtų tik pastebėjus pirmus požymius. Parduotuvėse galima gauti fungicidų, skirtų miltgrybiams naikinti.
Tačiau galima pasigaminti ir 0,5 proc. sodos tirpalo. Į 10 l paruošto tirpalo dar pridedama 40 ml muilo, kad geriau priliptų prie lapų.
Tiesa, ar jau nukasėte svogūnines gėles? Į jų vietą sodinkite vasarines žydinčias kitas gėles. Nepamirškite, kad pavasario žydėjimui laikas sėti našlaites, šiurpinius gvazdikus, neužmirštuoles, katilėlius.

Sodininkui…
Jeigu jau nepasinaudojote liepos pradžios tarpeliu ir neišvykote atostogauti, darbo rasis ir sodininkui. Karpykite gyvatvores, formuokite vaismedžius, šalinkite nuo kamienų nereikalingus ūglius. Laikas genėti graikinius riešutmedžius, anksti derėjusius kaulavaisius.
Palaikykite žydinčių medelių dekoratyvumą – išskinkite nužydėjusius žiedynus. Purenkite pakrūmes, surinkite nukritusius lapus.
Antroje mėnesio pusėje laikas skiepyti (akiuoti) vaismedžius.
Prižiūrėkite veją atidžiai – esame apie tai ne kartą jau kalbėję. Stebėkite, ar neatsirado kenkėjų.
Bitininkai kopinės šviežią medų, išveš bičių šeimas į dobilus… O mes vasarokime, darbuokimės nepailsdami ir mėgaudamiesi vasaros orais. Saugokimės karštų saulės spindulių, neperkaiskime, geriau sunkesnius darbus atlikime anksti ryte ar vėlai vakare. Laukime naujo derliaus!


Agurkų šaltsriubė su riešutais
2 didesni agurkai, 500 g tiršto natūralaus jogurto, 1 sauja graikinių smulkintų riešutų, 2–3 skiltelės česnakų. smulkintų krapų, 2 šaukštai alyvuogių aliejaus, druskos.
Agurkus supjaustykite labai mažais kubeliais arba sutarkuokite stambia trintuve. Smulkiai sukapokite ar sutrinkite česnakus, sumaišykite su agurkais. Suberkite krapus, graikinius riešutus (truputį pasilikite papuošimui), supilkite aliejų, pasūdykite ir išmaišykite. Tada sukrėskite jogurtą ir gerai pamaišykite. Sriuba turi būti klampi, bet jei norėsis, galima kiek atskiesti virintu šaltu vandeniu. Sriubą kokiai valandai dėkite į šaldytuvą. Patiekdami papuoškite žiupsneliu riešutų.

Gaivios braškių salotos su vištiena
150 g braškių, 250 g vištienos filė, 100 g ožkų sūrio, 100–150 g salotų, 100 g svogūnų, 1–2 agurkai, 1 šaukštas sezamo sėklų, maltų juodų pipirų, 2–3 šaukštai aliejaus, 2 šaukštai vyno acto, citrinų sulčių, 3–4 šaukštai sojų padažo, cukraus, druskos.
Vištieną supjaustykite nedideliais gabaliukais, sudėkite į dubenį, užpilkite sojų padažu ir palikite 15 min. marinuotis. Keptuvę įkaitinkite su aliejumi, pakepinkite vištieną. Kepdami pabarstykite maltais pipirais. Gražiai apskrudusius gabaliukus sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai. Sausoje keptuvėje trumpai paspraginkite sezamo sėklas. Ožkų sūrį supjaustykite gabaliukais, svogūnus ir agurkus – griežinėliais, braškes – ketvirčiais ar puselėmis. Salotas supjaustykite ar suplėšykite rankomis. Viską sumaišykite. Atskirame indelyje sumaišykite likusį aliejų, actą, šlakelį citrinų sulčių, po žiupsnelį cukraus, druskos, maltų pipirų. Užpilą gerai išplakite ir juo apšlakstykite salotas. Dar kartą išmaišykite ir patiekite kaip atskirą patiekalą ar kaip užkandį.

Primename! Pagunda uogą ar salotos lapelį nusiskynus dėti tiesiai į burną, ragauti turguje ar prekybos centruose tai, ką perkate, gali atnešti didelių nemalonumų. Kartu su pirmuoju nauju derliumi prasideda ir naujas bakterinių užkratų sezonas. Ant neplautų vaisių ar daržovių randamos ištisos kolonijos bakterijų! Plaukite jas, kartu ir rankas. Užtenka vos 15 sekundžių kruopščiai plauti obuolius ar kriaušes ir beveik galime būti tikri jų švarumu – apie 98 proc. bakterijų jau sunaikinta. Minkštas uogas geriau keliolikai sekundžių pamerkti į vandenį, nes po tekančiu jos ištyžta. Salotų lapus irgi geriau kurį laiką „pailsinti“ vandens dubenyje. Brokolius ar žiedinius kopūstus perliekite vandens ir obuolių acto ar citrinų sulčių tirpalu, po to nuplaukite vandeniu.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *