Kaip palengvinti gyvenimą karštymečiu?

Ką gerti?

Karštomis dienomis žmogus smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, kuriuos būtina atstatyti geriant vandenį. Kai oro temperatūra pakyla iki 26 – 32 °С per dieną derėtų išgerti 1,5 – 3 l vos atšaldyto (tačiau ne ledinio) vandens. Gurkšnokite jį po truputį kas 1 – 2 val. Geriausiai troškulį malšina vanduo su citrina (išspauskite jos sulčių į stiklinę ar butelį negazuoto vandens), taip pat kefyras, pasukos, natūrali gira, šilta žalia bei vėsi mėtų arbata.

Rinkitės mineralinį vandenį, kuriame yra kalio, magnio ir kuo mažiau natrio druskų.

Naudingos šviežiai spaustos spanguolių, apelsinų, greipfrutų (ne saldžios) sultys, kurios turi daug vertingų mineralinių medžiagų. Jei jūsų kraujospūdis žemas karštomis dienomis gerkite atšaldytą kavą ir stiprią žalią arbatą.

Atsisakykite gazuotų spalvotų saldintų gėrimų, – dažniausiai jie tik padidina troškulio jausmą. Derėtų riboti stimuliuojančius gėrimus, – per dieną išgerti 1 – 2 puodelius kavos ar stiprios juodos arbatos.

Ką valgyti?

Prakaituosite mažiau, jeigu atsisakysite riebių kepinių, baltos duonos, cukraus bei aštrių prieskonių (kajeno pipirų, aitriosios paprikos). Venkite ir baltymingo riebaus maisto, nes jam suvirškinti reikės daug energijos. Per karščius negalima atsisakyti druskos (endokrinologai rekomenduoja per dieną suvartoti iki pusės arbatinio šaukštelio), nes prakaituodamas žmogaus kūnas netenka daug druskos bei mikroelementų, ypač kalio ir magnio. Valgykite šviežius abrikosus, bananus, arbūzus, uogas, lapines salotas bei kitus žalumynus.Vandens daugiausia turi agurkai, pomidorai, kopūstai, slyvos.

Pasak maisto technologės Zetos Štarkevičienės, karštymečiu derėtų rinktis vėsų maistą ir vengti karštų patiekalų. Manoma, kad po arbūzo geriausiai gaivinantis vaisius yra žalioji citrina (laimas). Organizmą vėsina ir šalta vaisinė sriuba, šaltibarščiai, kisielius, želė su ledais, jogurtas su vaisiais ar uogomis. Derėtų valgyti rauginto pieno produktų; labai naudinga varškė, nes joje – idealus kalio, kalcio ir magnio santykis. Tinka liesa žuvis, jai virškinti sunaudojama mažiausiai energijos.

Apribokite mėsą, ypač riebią, nes jos virškinimui organizmas išskiria daug šilumos, ko per karščius mums reikia mažiausiai. Venkite pieno, nes jis skrandyje užsilaiko apie 3 – 4 valandas ir trukdo įsisavinti kitus vartojamus skysčius.

Kartais karštomis dienomis žmogų vargina lengvas pykinimas, sunkus galvos pojūtis, bendras silpnumas. Šiuos nemalonius pojūčius sumažins produktai, turintys aitrumo, pavyzdžiui, aronijos, juodieji serbentai, mėtos, špinatai.

Įvairias salotas skaninkite svogūnu, česnaku, – šios daržovės mažina kraujospūdį ir stiprina širdį.

Kaip gelbėtis nuo karščio?

Karštą vasaros dieną venkite tiesioginių saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 17 val., maudykitės ežere, upėje ar jūroje. Dažniau gaivinkitės vėsiu vandeniu: rankas plaukite braukdami nuo pirštų iki pečių, o kojas – iš apačios nuo pėdų aukštyn, taip pat prauskite veidą, kaklą, krūtinę.

Gatvėje, miške ar paplūdimyje visuomet su savimi turėkite buteliuką šalto negazuoto vandens, ant galvos nešiokite skrybėlę.

Daugiau ilsėkitės, apribokite darbus namų ūkyje, statybose, darže., nes tai papildomas krūvis jūsų širdžiai. Nedirbkite saulėje ilgai susilenkę, nes tada į smegenis priteka daugiau kraujo ir gali padidėti kraujospūdis. Tai gana pavojinga, gali įvykti net insultas.

Fizinius darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare, saulei nusileidus.

Karštomis dienomis mankštinkitės saikingai (tik ryte ar vakare), nes per kaitrą didesnį krūvį patiria širdis ir kraujagyslės.

Esant aukštai oro temperatūrai, skysčiai prasčiau pasišalina iš organizmo, todėl neretai pradeda tinti kojos. Tokiu atveju po pietų ar vakare bent 15 – 20 minučių pagulėkite iškeltomis aukštyn kojoms, nevenkite kontrastinio dušo.

Prieš miegą nederėtų valgyti sunkiai virškinamo maisto, ypač mėsos. Vakarienė turėtų būti lengva: stiklinė kefyro, dubenėlis šviežių uogų ar gaivių salotų, kelios riekės arbūzo.

Prieš miegą gerai išvėdinkite gyvenamąsias patalpas. Miegodami plačiau atverkite balkono duris ir langus.

Naudingi patarimai:
Renkitės šviesios spalvos plonais lino, šilko, medvilnės drabužiais.

Dirbdami biure dažnai apsiprauskite veidą šaltu vandeniu.
Naudojant patalpoje kondicionierių, nustatykite optimalią 20 – 22°С temperatūrą, kad išėję į lauką neperšaltumėte.

Turėkite namuose, išvykoje ar kelionėje kalio, magnio, kalcio preparatų.

Būtinai juos vartokite, jei daug judate, prakaituojate, jaučiate, kad netekote daug skysčių.

Gaivinantys receptai

Šalta arbata „Mėta“

5 – 6 mėtų lapeliai

1/4 citrinos

Užplikykite mėtas stikline karšto vandens. Kai arbata atvės skystį įpilkite į taurę, išspauskite citrinos sulčių ir įdėkite kelis gabalėlius ledo.

Gėrimas „Energija

150 g. melisos

1 l mineralinio vandens

100 g cukraus

1 geltona citrina

1 žalia citrina

Arbata širdžiai

Paruoškite žolių mišinį (pasirinktinai ir norimu santykiu: gudobelę, valerijono šaknį, jonažolę, sukatžolę, mėtą ar melisą ) ir užplikykite verdančių vandeniu. Palaukite 15 min., kol pritrauks. Arbatą patartina gerti po 1/3 stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį.

Veronika P.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *