Sielos poilsis arba psichorelaksacija

Psichologė Brigita Gelumbauskienė

Vasaros metu dažniausiai žmonės leidžiasi į taip ilgai svajotas atostogas, kurios gali sukelti nemažai rūpesčių arba nuvilti. Planuojant poilsį, svarbu atsižvelgti į asmenybės ypatumus ir darbo pobūdį, nes nuo to priklauso atostogų kokybė. Koks poilsis jums priimtiniausias? Kokios jūsų svajonių atostogos? Galbūt tai – ramus poilsis kaimo sodyboje, o gal užsienio šalių pažinimas ar gulėjimas po palme kurioje nors iš salų. Ir tuomet neretai galima išgirsti pasakymą – svajonių atostogoms nepakanka pinigų. Ten, kur norėčiau nuvykti, yra labai toli, ir ką jau kalbėti apie tokios kelionės kainą… Be to, šiuo metu pavojinga keliauti, kadangi pasaulyje siaučia įvairiausi virusai. O ką pasakytumėte, jei pasiūlyčiau pakeliauti vaizduotėje? Nukeliauti į vaikystės sodą ar pievą, pasivaikščioti jūros pakrantėje ar kopti į įspūdingo grožio kalną. Vaizduotės galimybės neribotos.

Dirbdama su pacientais VšĮ „Tulpės“ sanatorijoje Birštone, pastebėjau, jog psichorelaksacija (psicho – lot. siela, relaxatio – lot. „atsipalaidavimas“) yra viena mėgstamiausių procedūrų, kurių metu žmonės siekia ramybės, poilsio ir atsipalaidavimo. Pacientai yra po įvairiausių operacijų ar traumų, todėl jaučiasi pavargę ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Neretai pasitaiko ir miego sutrikimų, kai kamuoja nemiga. Rami muzika ar natūralūs gamtos garsai, lydimi žodžių, nuveda į vaikystės takelius. Iškyla seniai pamiršti vaizdiniai, kurie suvirpina širdį, leidžia pajusti vėjo dvelksmą, žemuogių skonį, vandens teliuškenimą kojose ar žiedų kvapą. Po sunkios darbo dienos, susikaupus rūpesčiams, psichorelaksacija gali išvėdinti nerimastingas mintis ir sugrąžinti ramybę. Norint sulaukti gero rezultato, svarbu neprarasti kantrybės ir nuosekliai praktikuoti šį metodą, kurio formų gali būti labai įvairių. Mano organizuojamos psichorelaksacijos yra dviejų rūšių: vizualizacija (angl. visualization – padarymas regimo) ir progresuojanti raumenų relaksacija (atsipalaidavimo technika, kurią sukūrė E.Jakobsonas 1938 m.). Pastebėjau, jog pacientai labai skirtingai reaguoja į psichorelaksacijų rūšis. Tiems žmonėms, kuriems sunku įsivaizduoti (į pagalbą pasitelkiama ir vaizdo įrašai), rekomenduoju praktikuoti progresuojančią raumenų relaksaciją. Jos metu svarbu sutelkti dėmesį į kūno pojūčius, kurie atsiranda atpalaidavus raumenis, ir kaip keičiasi psichologinė savijauta. Po tokio užsiėmimo dalyviai dalinasi savo įspūdžiais: „jutau, kaip kūnu bėgiojo skruzdėlytės“, „pasidarė šilta, suprakaitavau“, „nejaučiau savo kojų ir rankų, jos kažkur buvo dingusios“, „kojos tapo tarsi švininės, atrodė, jog negalėčiau pakelti“ ir t.t. Fiziniai pojūčiai nėra vieninteliai, kurie gali pasireikšti seanso metu. Žmones dažnai stebina neįtikėtini labai seniai matyti vaizdiniai ar žmonės, kurie sukelia kartais itin stiprių emocijų. Pvz.: labai dažnai pacientai ar klientai vaizduotės dėka sugrįžta į vaikystės vietas – pievą, sodą, sodybą ar mišką, kuriame gali pamatyti ne tik save mažą, bet ir mirusius senelius, tėvus. Tokie prisiminimai dažnai sukelia ilgesį, nostalgiją, jog viso to jau nebėra ir nebus, susijaudinimą, džiaugsmą ar graudulį, susijusį su artimaisiais, kurių jau nebėra. Tačiau pasitaiko vaizdinių, kurie kalba apie ateitį, kai brandaus amžiaus moteris pamato save senatvėje kartu su anūkais, kurių dar neturi, bet svajoja apie juos. Pasitaiko, jog iškyla visiškai nematyti vaizdiniai ar spalvos, kurios keičia viena kitą. Jeigu praeityje būta skausmingų išgyvenimų – patirta fizinė ar psichologinė prievarta, nemažai netekčių, kurių nesugebėta išgyventi, atsisveikinti su mirusiaisiais, susidurta su ilgamečiu artimojo slaugymu, kuris kėlė rūpesčių, tuomet psichorelaksacija gali sukelti itin stiprių jausmų, kuriuos derėtų išjausti, paleisti arba, paprastai tariant, išsivalyti per pokalbį arba rašymą, įvardinant, kas ir kaip paveikė, kas sukilo, ko trūksta? Remiantis darbine patirtimi, tokie pasidalinimai žmonėms dažnai yra sunkūs, keliantys baimę, pasipriešinimą, kadangi tai skausminga. „Nenoriu kapstytis po praeitį, nes per daug sunku. Tai nieko nepadės“ – tokie ir panašūs atsakymai gali būti į kvietimą pasidalinti. Kadangi mes linkę vengti skausmo fizinio ar psichologinio (išskyrus tuos atvejus, kai žmonės turi sutrikimų, siekiant save žaloti arba vienos rūšies skausmą kompensuoti kitu), dėl to jis dažnai lieka užslėptas, neišgyventas, tarsi „atidėtas“ vėlesniam laikui. Kai „nuoskaudos burbulas“ sprogsta, tuomet galima išsigąsti savo stiprių jausmų, kaltinti tą, kuris sukėlė tokią būseną, tačiau visa tai gyveno su žmogumi ir laukė progos išeiti iš vidaus. Svarbu atsižvelgti į asmens pasiruošimą ir norėjimą atvirauti, kadangi jis turi laisvą pasirinkimą pradėti ar sustoti. Visuomet atkreipiu dėmesį į kvėpavimą, kuris yra vienas esminių komponentų relaksacijoje. Pilvinio kvėpavimo svarbu mokintis dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų – tai vidinių organų savimasažas, kuris ir vyksta tokio kvėpavimo metu. Kaip psichologė, aš visuomet pabrėžiu, jog kvėpavimas relaksacijos metu neturi būti toks intensyvus, kad galva apsvaigtų ar būtų sunku kvėpuoti dėl išlaikomų pauzių. Kvėpavimas turi padėti, o ne trukdyti psichorelaksacijai. Dėmesingas kvėpavimas – jau pats savaime gali būti kaip meditacija, nes tokio kvėpavimo metu koncentruojamasi į patį procesą (kaip oras patenka per nosies šnerves į plaučius ir kaip išstumiamas atgal), iškvepiamos užspaustos ir sąmoningai suvoktos emocijos. Norint atgauti vidinę ramybę, ramų miegą, reikia nemažai praktikos ir nuoseklaus darbo su savimi. Dažnai žmonės, kuriems rekomenduoju grįžus namo tęsti psichorelaksacijas savarankiškai, atsako, jog namuose nebus vedančio balso, todėl gali nepavykti ar psichorelaksacija nebus tokia veiksminga. Mano nuomone, žengti savarankiškus žingsnius gali būti kiek sunkoka, bandyti dar ir dar kartą, tačiau kantriems ir ištvermingiems, ieškantiems dažniausiai pasiseka. Susidūrus su intensyviais jausmais rekomenduotina tęsti užsiėmimus su psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Be to, interneto platybėse galima surasti įvairių psichorelaksacijų pavyzdžių, su vaizdo ir garso įrašais, kurie gali palengvinti šį mokymąsi. Tie, kurie nusprendė leistis į kelionę vaizduotėje, noriu jums visiems palinkėti ramiai priimti iškylančius sunkumus, reguliariai leisti sau atsipalaiduoti ir rūpintis savo sveikata bei kvėpuoti „pilna krūtine Gyvenimui“.