Susipažinkime su tautiniu lietuvių kostiumu

Po ilgo ramybės periodo muziejuose prasidėjo veikla. Birštono muziejus kviečia lankytojus į savo ekspozicijas, siūlo atvykti į edukacijas, eksponuoja naujas parodas.
Į Birštono muziejų iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro atkeliavo lietuvių tautinio kostiumo fotografijų paroda. Parodoje pristatomos nacionalinio kultūros centro tautinių kostiumų rinkinio nuotraukos. Kostiumai pagaminti 2003 m. ir pirmą kartą parodyti tų pačių metų Dainų šventės renginiuose. Fotografijos buvo parengtos ir panaudotos knygai „Lietuvių tautinis kostiumas“ iliustruoti. Šiuo leidiniu užbaigta Lietuvos nacionalinio kultūros centro keliolika metų vykdyta Liaudies kostiumo rekonstravimo programa, XXI a. reikšmingai pastūmėjusi lietuvių tautinio kostiumo stilistiką kiek galima tikslesnio tradicinės XIX a. kaimo aprangos kopijavimo link. Dauguma parodoje matomų rekonstruotų kostiumų buvo ne vieną kartą įvairių gamintojų nukopijuoti ir spėjo plačiai paplisti.
Lietuvoje tradiciniais drabužiais kaimiečiai visuotinai vilkėjo maždaug iki XIX a. aštuntojo dešimtmečio. Vėliau šventadieniams pradėti siūdinti miesto mados drabužius. XX a. pradžioje vietiniai, bet jau artimesni miesto madai, liaudiško kostiumo variantai dar buvo dėvimi Dzūkijoje ir Klaipėdos krašte. Kitur buvo naudojami tik pavieniai praktiški (pvz., didelės vilnonės skaros, pirštinės) arba su papročiais susiję (pvz., juostos) tradiciniai aprangos elementai.
Praeitin pasitraukusio šventadienio liaudies kostiumo grožį paveldėjo jo įpėdinis – tautinis kostiumas, tapęs svarbiu tautos simboliu, mūsų protėvių nagingumo ir jų meninio skonio atspindžiu.
Lietuvos tautiniai kostiumai pradėti kurti gana vėlai, tik XIX a. ir XX a. sandūroje. Kadangi kaimuose tuo metu visaverčiai tradiciniai drabužiai jau nebevilkėti, juos atkurti tapo nelengvu iššūkiu. Noras ir reikalas vilkėti tautinius kostiumus pradžioje smarkiai lenkė autentiškų kaimo drabužių rinkimo, muziejų steigimo, mokslinių tyrimų procesą. Be to, būta nemažai laikotarpių, kai kostiumo kūrėjus labiau domino ne istorinis tikslumas, o kūrybiški perdirbimai, kuriami prisitaikant prie šiuolaikinių madų arba specifinių scenos reikalavimų. XX a. paskutiniais dešimtmečiais visuotinis stilizuotų tautinių kostiumų įsigalėjimas Lietuvoje sukėlė didelį poreikį atgaivinti šiai aprangai būtiną ryšį su istoriniais liaudies drabužiais, tikruoju, meniškai labiau vertingu paveldu.
Fotografijose matomi kostiumai buvo pagaminti kopijuojant tradicinius, daugiausia muziejuose saugomus XIX a. kaimiečių išeiginius drabužius. Daugeliu atvejų stengtasi atkurti tuos, kurių išlikę tik fragmentai, skiautės, taip pat užsienyje atsidūrusius arba šiaip mažiau žinomus. Be abejo, panaudoti ir nuo seno visiems gerai žinomi, ne vieno dailininko dėmesį patraukę rūbai – jie pelnytai buvo laikomi gražiausiais. Kai kurie kostiumo elementai atkurti papildomai remiantis ikonografiniais bei rašytiniais šaltiniais, paskelbtais liaudies kostiumo tyrinėtojų darbais ir kitokia pagalbine medžiaga. Stengtasi nustatyti ir atsirinkti būdingiausius, tarp jų – meniniu požiūriu vertingiausius pavyzdžius, išryškinti kiekvieno etnografinio rajono savitumą.
Rekonstruotus kostiumus fotografavo Rymantas Penkauskas, ilgai ir priekabiai rinkęsis lietuviško gamtovaizdžio kampelius, padėjusius atskleisti tradicinių drabužių spalvas bei formas. Šios nuotraukos gerai įvertintos tarptautinėse parodose: 2009 m. UNESKO globojamoje tarptautinėje parodoje „Humanity Photo Awards“ Kinijoje už lietuvių tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą gavo Žiuri prizą, 2010 m. UNESKO globojamoje tarptautinėje bienalėje „TashentAle“ pelnė sidabro medalį.
Birštono muziejuje veikianti paroda skirta Tautodailės metams. Tai – spalvingas, nuotaikingas reginys, paliečiantis kiekvieno lietuvio, tautodailės mėgėjo sielą. Kviečiame visus aplankyti parodą, kuri eksponuojama Birštono muziejuje, Vytauto gatvėje 9, Birštone.
Apsilankyti parodoje galite iki liepos 5 dienos.
Vilijeta Šalomskienė
Birštono muziejaus direktorė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *