Po truputį išlaisvėjame

Su kiekviena savaite mes grįžtame į primirštą, bet labai pasiilgtą pasaulį. Metų metus siekę bendrystės ir mėgavęsi ja, šį pavasarį praradome vieni kitų artumą. Bėgo dienos, savaitės, netgi mėnesiai, o mes, padidintos rizikos atstovai, koronaviruso – COVID-19 dienas leidome pavieniui. Vienintelė mūsų bendravimo priemonė buvo TELEFONAS.


Didžioji KRISTAUS prisikėlimo šventė – ŠV. VELYKOS – ilgam pasiliks atmintyje, kaip išbandymas švęsti ribotoje aplinkoje. Šiais metais neskubėjome nešini verbų šakelėmis į bažnyčią, neplakėme vieni kitų VERBŲ sekmadienį. O kai išaušo Šv. Velykų rytas, Lietuvos TV dėka išklausėme Šv. Mišias iš Vatikano ir Vilniaus arkikatedros namuose, ilgėdamiesi šventovių didingumo, apsikabinimų ir pasisveikinimų.
Mes buvome drausmingi šiame nelengvame mūsų GYVENIMO kelyje. Džiaugėmės veikla, kurią suspėjome atlikti iki nelemtos pandemijos. Birštono „Bočiai“ iki KOVO 8-osios pažymėjo Lietuvos poeto, kalbininko, Seinų vyskupo Antano Baranausko 185-ąsias metines, kolektyviai perskaitė „Anykščių šilelį“, prisiminė kelionę į Seinus 2010 m., susikaupimą prie Seinų katedros pastatyto paminklo poetui ir atminimo lentos vyskupui A.Baranauskui Seinų katedroje. Dalijomės patirtais įspūdžiais ir apie apsilankymą Anykščiuose, garsiojoje A.Baranausko klėtelėje 2015m. Dar kovo 7-ąją suspėjome pagerbti moteris, skaitydami mūsų žemiečio poeto Justino Marcinkevičiaus eiles, skirtas motinoms, moterims, dukroms, tetoms ir močiutėms. Šiais metais kovo 10 d. tautos poetui būtų sukakę 90 m.
Šių metų veiklos programoje esame įsirašę ir pažadą aplankyti Justiną Marcinkevičių ir nusilenkti jam Vilniuje, Antakalnio kapinėse, susikaupti prie Laisvės gynėjų ir Lietuvos signatarų amžino atminimo vietose, pabuvoti Bernardinų parke. Tai – vis ateities planai. Gaila, bet negalėjome organizuoti pavasarinės talkos Gudakalnio ir Panemunio kapinėse, nuplaukė kelionė į Gdanską – Sopotą – Marienburgą, gegužės 1-ąją nenuvykome pas Jonavos bičiulius su šventine programa MOTINOMS. Su nerimu laukiame, ar galėsime tradiciškai keliauti į Palangą,  tačiau jau dabar buriamės bendriems darbams.
Birštono parapijos klebono, mons. Jono Dalinevičiaus pakviesti, birželio 2-ąją dieną rinkomės į talką prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Atsilaisvinę nuo kaukių, garsiai bendravome, džiaugėmės vieni kitais. Dvidešimt keturi „Bočiai“ darbštuoliai, sutelkti Aldonos Mildos Valatkienės, grėbėme sausas žoles, vėjo nugenėtas šakas, gramdėme trinkeles, šlavėme ir gražinome šventoriaus aplinką, pasodinome 200 skaistuolių begonijų, gėrėjomės besibeldžiančia vasara ir džiaugėmės bendraudami su mumis įsidrąsinusiomis voveraitėmis, liuoksinčiomis iš medžio į medį, šmirinėjančiomis nuo vienų prie kitų talkininkų.
Kaip gera dirbti drauge, daryti gerus darbus, bendrauti ir ruoštis artėjantiems Šv. Antano atlaidams. Birštono „Bočiai“ jau skaičiuoja 22 bendrystės metus. Nepamiršome šiuo nelengvu laikotarpiu pasveikinti savo bendražygius su Šv. Velykomis ir asmeniniais JUBILIEJAIS. Džiaugėmės, kad į talką susirinko kartu su 90-mečiu Jonu Jaruševičiumi dar (šiek tiek jaunesni) 23 bendrijos nariai. Šioje talkoje jautėmės išlaisvėję, vieni kitų nepamiršę ir nusiteikę tolimesnei bendrystei.
Daug rankų didžią naštą pakelia, daug širdžių linksmiau plaka, daug žmonių linksmiau klega, pamiršdami visus negalavimus.
Julija Barutienė, Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *