Nijolė Dirginčienė: „Priimant Europos Sąjungos teisės aktus, labai svarbi ir Europos regionų komiteto nuomonė“

Europos regionų komitetas yra ES patariamasis organas, kurį sudaro per vietos ir regioninius rinkimus išrinkti atstovai iš visų 27 valstybių narių. Dirbdami Europos regionų komitete jie turi galimybę pasidalyti nuomone apie ES teisės aktus, kurie daro tiesioginį poveikį regionams ir miestams. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas privalo konsultuotis su Europos regionų komitetu rengdami teisės aktus, susijusius su vietos ir regionų valdymu. Tai gali būti sveikatos, švietimo, užimtumo, socialinės politikos, ekonominės ir socialinės sanglaudos, transporto, energetikos ir klimato kaitos sričių teisės aktai.
Tos pačios šalies atstovai sudaro nacionalinę delegaciją, atspindinčią tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę. Lietuvos delegaciją Regionų komitete sudaro 9 tikrieji ir 9 pakaitiniai nariai, kuriuos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apie darbą Europos regionų komitete pasakoja tikroji jo narė, Birštono savivaldybės merė Nijolė DIRGINČIENĖ:
– Dėl paskelbtos COVID-19 pandemijos visame pasaulyje Europos institucijų veikla taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Dalyvavau nuotoliniame, labai svarbiame Europos regionų komiteto Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisijos posėdyje. Jo metu svarstėme, kaip Sanglaudos politika gali tapti gera prie-mone naujiems uždaviniams, susijusiems su COVID-19, spręsti.
Priimtos naujos taisyklės, kuriomis bus keičiami galiojantys reglamentai 2014-2020 metų laikotarpiui. Juose numatytas ypatingas lankstumas, kad būtų galima sutelkti visą nepanaudotą Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą. Vadovaujantis naujomis taisyklėmis bus leidžiami perkėlimai tarp trijų sanglaudos politikos fondų (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo) ir tarp vienos regionų kategorijos į kitą. Taip pat suteikiama daugiau lankstumo paramos telkimui pagal temas ir galimybė taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo normą sanglaudos politikos programoms 2020-2021 ataskaitiniais metais.
Naujosiomis nuostatomis supaprastinami ir procedūriniai veiksmai, susiję su programos įgyvendinimu, finansinių priemonių naudojimu ir auditu.
Sulaukta konkrečių pasiūlymų ir iš Europos Komisijos. EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad COVID-19 poveikiui mažinti reikia naujo Maršalo plano. „Mums iškilusį milžinišką iššūkį ekonomikos gaivinimo planas pavers į galimybę, nes ne tik sustiprins bendrąją rinką, bet ir padės investuoti į ateitį: Europos žaliasis kursas ir perėjimas prie skaitmeninių technologijų paskatins darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, padidins mūsų visuomenių atsparumą ir pagerins aplinkos būklę,“ – sakė EK pirmininkė.
Bus stiprinamos esamos ir kuriamos naujos sveikatos programos. Taip pat turėtų būti stiprinamos kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo programos.
Europos Komisijos REGIO GD generalinis direktorius Marc Lemaitre pristatė plataus užmojo ekonomikos gaivinimo plano pasiūlymą, kaip kurti žalią, skaitmenizuotą ir atsparią mūsų Sąjungos ateitį.
Naujoji mūsų ekonomikos gaivinimo priemonė #NextGenerationEU daugiausia skirta trims veiklos kryptims:
1. Remti valstybes nares investicijomis ir skatinti reformas.
2. Suteikti ES ekonomikai postūmį skatinant privataus kapitalo investicijas.
3. Pasimokius iš koronaviruso krizės, diegti naują sveikatos apsaugos programą, didinti Civilinės apsaugos mechanizmo pajėgumus ir finansuoti gyvybiškai svarbius tyrimus. Kitos kartos Europos Sąjunga 2021-2027 m. turės naujovišką ilgalaikį biudžetą – 1,85 trilijonus eurų. Lietuvai tai būtų didžiausia finansinė injekcija šalies istorijoje.
Europos Komisijos teigimu, ekonomikos atsigavimas turi būti tvarus, sklandus, įtraukus ir vienodai sąžiningas visoms ES šalims.
Posėdyje kilo daug klausimų dėl vietos ir regionų valdžios institucijų tinkamo įtraukimo į veiklas, remiamas iš Europos Sąjungos biudžeto. Buvo kalbėta apie tai, kaip užtikrinti, kad įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą, nė vienas regionas neliktų nuošalyje, kad Europos Sąjungos biudžetas visų pirma atitiktų vietos ir (arba) regionų poreikius remiantis ES politikos tikslais ir užtikrintų vietos ir regionų savivaldą.
Labai norime tikėti, kad Europos Komisijos planai ir numatomos priemonės greitu laiku pasieks Lietuvą ir Birštoną. Tam labai atsakingai ruošiamės ir mes.
Primenu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatė ir skyrė Birštono savivaldybei 1 mln. 800 tūkst. eurų Daugiafunkcio sporto centro, Meno mokyklos bei vaikų lopšelio-darželio „Giliukas“ rekonstrukcijos darbams ir 1 mln. 150 tūkst. eurų gatvių, kelių ir dviračių takų rekonstrukcijoms (Jaunimo gatvei, dviračių tako Žvėrinčiaus miške 3 etapui, keliui Būdų kaime, kelio Škėvonys – Paprienė remontui) ir Birštono / Nemuno kilpų apžvalgos Bokšto alėjai asfaltuoti.
Esu įsitikinusi, jog privalome turėti aiškius strateginius planus ateičiai, paruoštus projektus, kad sėkmingai ir tikslingai galėtume panaudoti Lietuvos Valstybės paramą ir Europos Sąjungos fondų skiriamas lėšas.
Šis laikotarpis yra labai sudėtingas visiems, tačiau skiriamos lėšos savivaldybėms iš Europos Sąjungos fondų ir LR Vyriausybės turėtų sumažinti vėl išaugusią bedarbystę ir palengvinti Covid-19 sukeltas pasekmes.
Linkiu visiems būti sveikiems!

Rubrikoje Politika. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *