Mero veiklos ataskaita įtikino Tarybos narius

Gegužės 28 dienos posėdyje Prienų rajono savivaldybės meras ir savivaldybės Tarybos pirmininkas Alvydas Vaicekauskas pristatė šios kadencijos pirmųjų metų veiklos ataskaitą.

Pasidžiaugė drauge inicijuotais pokyčiais
2019 metų veiklos ataskaitoje meras pabrėžė, kad praėjusieji metai Prienų miestui ir rajonui atnešė svarbių pokyčių, kurie labiausiai atsispindi viešojoje infrastruktūroje. Anot mero, besikeičiančios gatvės, viešųjų erdvių, parkų tvarkymas, dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas, daugiabučių namų renovavimas, kultūros ir laisvalaikio centrų, gimnazijų atnaujinimas, naktimis apšviestos miesto ir seniūnijų gatvės, besipuošiantys komerciniai pastatai padarė Prienus ir kraštą daug patogesnį ir patrauklesnį gyventi bei svečiuotis. Meras pasidžiaugė, kad didžioji dalis praėjusių metų darbų buvo įgyvendinti naujai suburtos komandos, specialistų, Tarybos narių dėka, nors, pasak jo, įgyvendinant sumanymus, teko susidurti su gausybe biurokratinių kliūčių ir įvairiomis taisyklėmis.

Daugiau dėmesio skyrė Savivaldybės tarybos darbui
Meras ataskaitoje išsamiai išanalizavo ir jo vadovaujamos Tarybos darbą – jį meras įvertino gerai. Tačiau A.Vaicekauskui kelia nerimo tai, kad vis dažniau kai kurie Tarybos nariai, dalyvaudami posėdžiuose, neišreiškia jokios savo pozicijos svarstomais klausimais. Panagrinėjus statistiką, akivaizdu, kad tokių principų laikosi Tarybos mažumos ir opozicijos atstovai. Net 81 kartą savo pozicijos balsavimo metu neišreiškė A. Narvydas, 33 kartus – A.Vaidogas, 28 – R.Zablackienė, po 25 – A. Šidlauskas ir V.Jonelis.
Nė vieno balsavimo nepraleido meras A.Vaicekauskas bei Tarybos nariai A. Banišauskas, V. Kupstas ir S. Vaicekauskaitė-Šalčė. 2019 metais daugiausia posėdžių (po 13) surengė Ekonominės plėtros, finansų ir investicijų bei Kultūros, turizmo, švietimo ir sporto komitetai. Iš viso 2019 metais Savivaldybės tarybos komitetai surengė 52 posėdžius.
Ataskaitoje pateikta ir komitetų posėdžių lankomumo statistika. Geriausiai posėdžius lankė Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto nariai.
Pernai 67,73 proc. visų priimtų sprendimų Taryboje buvo patvirtinti vienbalsiai (2015 m.– 58 proc., 2016 m.– 55 proc., 2017 m. – 88,96 proc., 2018 m.– 77,29 proc.).

Narystė Kauno regiono plėtros taryboje buvo naudinga
Ankstesnių Tarybos posėdžių metu buvo suabejota, ar verta Savivaldybei tęsti narystę Kauno regiono plėtros taryboje, tačiau, mero ataskaitoje tvirtinama priešingai – dalyvavimas šios tarybos veikloje Savivaldybei išėjo į naudą. 2019 m., kai buvo perskirstytos kitų Kauno regiono savivaldybių nepanaudotos lėšos, Prienų rajono savivaldybė gavo papildomų lėšų naujiems projektams įgyvendinti: kraštovaizdžio sutvarkymo, vandentiekio įrengimo Naujojoje Ūtoje, socialinio būsto plėtros projektams, Prienų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ dviejų grupių kapitaliniam remontui. Taip pat galėjo būti sumažinta Savivaldybės lėšomis finansuojama dalis Revuonos parko atnaujinimo, Revuonos gatvės kapitalinio remonto ir Stadiono mikrorajono viešųjų erdvių sutvarkymo projektams.
Mero teigimu, iš Kauno regiono plėtros tarybos 2019 m. buvo gauta 689 100 tūkst. eurų daugiau pajamų, negu buvo planuota.

Finansiniu požiūriu ataskaitiniai metai buvo geri
Savivaldybei praėjusieji metai buvo geri ir pagal pajamų surinkimą į biudžetą, jų planas įvykdytas 102,1 proc. 2019 m. buvo surinkta 692,0 tūkst. eurų daugiau įvairių mokesčių: gyventojų pajamų, žemės, paveldimo turto, nekilnojamojo turto, mokesčio už aplinkos teršimą. Gauta 2,7 tūkst. eurų daugiau dotacijų.
Meras apžvelgė atskiras savivaldybės kuruojamas sritis, finansinius įsipareigojimus, daugiausia dėmesio skyrė įgyvendintiems investiciniams projektams, kurių metu buvo renovuoti, modernizuoti ugdymo įstaigų pastatai, aikštynai, atliktas kultūros centrų patalpų kapitalinis remontas, modernizuotas Prienų krašto muziejus, įrengti bendruomeniniai vaikų globos namai.
Kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti iš valstybės biudžeto buvo panaudota 1 558 727 Eur. Iš Prienų rajono savivaldybės biudžeto vietinės reikšmės keliams (gatvėms) remontuoti ir prižiūrėti buvo panaudota 235 967 Eur.
Meras akcentavo, kad 2019 m. Prienų rajone išasfaltuota 17068,4 kv. m gatvių, iš jų – 3852 kv. m sodų bendrijų teritorijoje esančių gatvių. Užtaisyta 1142,17 kv. m duobių. Pagal Savivaldybės žvyrkelių asfaltavimo programą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų išasfaltuota 6308 kv. m gatvių. Savivaldybės biudžeto lėšomis suremontuotos kelios automobilių stovėjimo aikštelės.

Pagyrė Savivaldybės administracijos darbą, žadėjo būti reiklesnis
Meras gerai atsiliepė apie biudžetinių įstaigų darbą, pasidžiaugė verslo ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, pagyrė Savivaldybės administraciją. A.Vaicekauskui imponuoja tai, kad Administracijos vadovai, skyrių vedėjai ir specialistai dirbo atsakingiau ir kokybiškiau, pagerėjo bendradarbiavimas tarp skyrių, jiems keliami aukštesni reikalavimai.
Meras pažadėjo ir toliau siekti, kad laiku ir profesionaliai būtų įgyvendinamos Savivaldybės funkcijos, tikslai ir vykdomi projektai. Jis ketina būti reiklesnis, sprendžiant ne vienerius metus besitęsiančią apleistų pastatų, neprižiūrimų socialinių būstų problemą, daugiau dėmesio skirti gyventojų būtiniausiems poreikiams, ieškoti būdų, kaip paspartinti kelio Kaunas – Prienai – Alytus remontą.

Pasidalino ir šių metų planais
A.Vaicekauskas patvirtino, kad 2020 m. planuojama užbaigti Prienų baseino statybas, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro renovaciją, įrengti apžvalgos aikštelę prie Greimų tilto, sutvarkyti Nemuno pakrantę, estradą. Bus pradėtas Prienų Revuonos gatvės kapitalinis remontas, toliau vykdomi kelių kapitalinio remonto, dviračių ir pėsčiųjų takų bei apšvietimo plėtros projektai.
2021 m. prasidės naujas Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpis. Todėl meras paragino paruošiamuosius darbus pradėti dar šiemet.
Dėkodamas už bendrą darbą, A.Vaicekauskas kvietė Tarybos narius, Savivaldybės administracijos, rajono įstaigų bei įmonių darbuotojus, seniūnaičius, asociacijas, ūkininkus bei verslininkus ir toliau bendradarbiauti bei dirbti kartu su Savivaldybe.
Mero ataskaitai pritarė, bet turėjo nemažai klausimų
Išsami ir pozityvi mero ataskaita sulaukė teigiamo Tarybos narių atsako: ataskaitai jie pritarė vienbalsiai. Vis dėlto meras iš jų sulaukė ir pastabų, ir kritiškų vertinimų bei klausimų.
Dovilė Ručytė klausė apie galimybes į Savivaldybę pritraukti daugiau užsienio investicijų. Tarybos narės nuomone, apleistų pastatų savininkų atžvilgiu itin griežtos priemonės turi būti pradėtos taikyti jau dabar, o ne tikintis šią problemą išspręsti iki kadencijos pabaigos.
A.Vaicekauskas apgailestavo, kad, tvirtinant Savivaldybės strateginį planą, nebuvo suplanuota sklypų, tinkamų verslo plėtrai, todėl šiuo požiūriu konkuruoti su didžiaisiais kaimyniniais miestais yra sunku. Didžiausią potencialą jis įžvelgė Veiverių krašte, kurį kerta Via Baltika. Anot jo, Kauno rajone prie šios magistralės jau kuriasi verslai, vyksta statybos, ir tik laiko klausimas, kada investuotojai įžengs į rajono teritoriją. Jo nuomone, nors pačiuose Prienuose investuotojams itin patrauklių sklypų nėra, susitikimuose su jais pristatomos apleistos buvusio Pieno kombinato, Karinio miestelio, buvusios siuvyklos teritorijos. Visgi meras sutiko, kad tokių pristatymų galbūt nepakanka, reikia naujų pasiūlymų, kurie sudomintų verslo atstovus. Kita vertus, svarstė jis, jeigu verslininkams, įsigijusiems internatinės mokyklos pastatą, pasisektų sėkmingai įgyvendinti vykdomą projektą, ir jų įrengti būstai turėtų paklausą, kiti verslo atstovai taip pat norėtų investuoti Prienuose, net ir buvusiame Kariniame miestelyje. Juolab kad Prienuose sudarytos geros sąlygos turizmui, poilsiui ir sportui, šalia – Birštono kurorto potencialas.
Tačiau A.Vaicekauskas prisipažino nelabai tikintis, kad per kelerius metus pasiseks išspręsti įsisenėjusią apleistų statinių problemą, tačiau, anot jo, reikalingi žingsniai jau žengti – Savivaldybės administracija pateikė įstatymų pakeitimus, nes, be šią sritį reguliuojančios teisinės bazės, bus sunku nekilnojamojo turto savininkams taikyti griežtesnę atsakomybę.
Arūnas Vaidogas atkreipė mero dėmesį į nekokybiškai atliktą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir rekonstrukcijos projektą Stakliškėse ir pasigedo atsakomybės už tai. Rima Zablackienė replikavo, kad teigiami pokyčiai, įgyvendinti projektai rajone nėra vien šios Savivaldybės komandos darbo rezultatas, daugelis darbų buvo pradėti ankstesnių kadencijų metu.
Algimantas Šidlauskas mero teiravosi, kaip jis vertina Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus darbą ir teisminius procesus su Veiverių krašto žemės savininkais. Meras sakė, kad Savivaldybės ir skyriaus bendradarbiavimas dėl žemės klausimų vyksta sklandžiai, o plačiau komentuoti viešai pagarsėjusį atvejį jis negali, nes Savivaldybė nedalyvavo teismuose. Anot jo, kovoje dėl kiekvienos žemės pėdos susiduria daug interesų.
Audrius Narvydas savo pasisakyme prisiminė „subliuškusią“ Jiezno gimnazijos renovacijos bylą, kuomet Savivaldybė ieškojo „kaltų“ dėl galimai iššvaistytų lėšų. Tuomet įtarimo šešėlis buvo metamas ir ant buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Vaidogo. Kadangi ieškinį teismas paliko nenagrinėtą, jam neatitikus ieškiniui keliamų reikalavimų, A.Narvydas mero paprašė bent jau viešai atsiprašyti savo kolegos A.Vaidogo.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Savivalda. Bookmark the permalink.

1 komentaras

  1. Audrius Narvydas:

    Gal per skubėjimą, tačiau tekste įsivėlė bent dvi klaidos: pirma, aš sąmoningai nesiūliau merui viešai atsiprašyti savo kolegos A.Vaidogo, o tik patariau tiesiog atsiprašyti; antra, niekada neteko girdėti ankstesnių Tarybos posėdžių metu abejonių, ar verta Savivaldybei tęsti narystę Kauno regiono plėtros taryboje, nes minėtos tarybos veikla, tame tarpe ir ES lėšų ,,dalybos“, yra reglamentuota Regioninės plėtros įstatyme ir taryba veikia pagal įstatymą. Abejonių, ir ne kartą, sukėlė savivaldybės narystė VšĮ Kauno regioninės plėtros agentūroje, kuri buvo įsteigta apie 2000 metus, o paskutiniu metu buvo tapusi tik savotiška turizmo agentūra savivaldybių merams po pasaulį pakeliauti (agentūra finansuojama ir iš savivaldybių biudžetų, apie 20-30 tūkst. Eur per metus).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *