„Siekiame, kad pacientai patirtų kuo mažiau nepatogumų…“

Daugelis įstaigų grįžta į įprastinį darbo ritmą. Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras, reaguodamas į karantino švelninimo priemones, taip pat paskelbė apie tai, kad pradeda teikti tiesiogines konsultacijas pacientams. Pandemijos laikotarpiu sergančiųjų koronavirusine infekcija kurorte nebuvo nustatyta, tačiau, pasak įstaigos direktoriaus Dainiaus Kryžanausko, vizitai pas gydytojus bus organizuojami laikantis visų saugumo reikalavimų.
„Birštono versmių“ pokalbyje su įstaigos vadovu – apie neišvengiamus apribojimus ir pokyčius, kurie lydės šiuo pereinamuoju laikotarpiu, taip pat apie ateities planus, susijusius su paslaugų plėtra bei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus atidarymu.
– Kokia tvarka Birštono PSPC pacientai registruojami pas šeimos gydytojus, gydytojus specialistus, odontologus?
– Karantino sąlygoms švelnėjant, po truputį atnaujinamos ir planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir reikalavimais, parengėme ir gydytojų, ir gydytojų odontologų paslaugų atnaujinimo planus, kuriuos suderinome su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Siekiant užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą, ribojame pacientų srautus, nes po kiekvieno paciento tiesioginės konsultacijos (nepriklausomai nuo jo susirgimo) patalpos yra dezinfekuojamos ir vėdinamos.
Registracija vykdoma telefonu, visų pirma registruojama nuotolinei konsultacijai, kurios metu gydytojas nusprendžia, kaip toliau rūpinsis pacientu. Jei nuotolinės konsultacijos metu paaiškėja, kad pacientui būtina atvykti, gydytojas jį užregistruoja tiesioginei konsultacijai.
Konsultacijos suskirstytos pagal tai, kokie pacientai bus priimami. Gydytojo darbo laiko pradžioje yra priimami rizikos grupei priklausantys pacientai, po to – visi kiti pacientai. Iš pirmo žvilgsnio tokia priėmimo tvarka gali pasirodyti sudėtinga, tačiau tai leidžia geriau apsaugoti labiausiai pažeidžiamus pacientus. Verta paminėti, kad visi be išimties pacientai atvykdami privalo dėvėti apsaugines veido kaukes.
– Ką parodė pirmosios darbo dienos? Galbūt kyla paslaugų prieinamumo ir kitokių problemų?
– Karantino sąlygų sušvelninimas dar nereiškia, kad viskas grįžta į įprastas vėžes. Užkrato rizika niekur nedingo, pavojus išlieka, todėl vertėtų neprarasti budrumo ir pernelyg neatsipalaiduoti. Pastebime, kad vos paskelbus apie karantino sąlygų švelninimą, pacientai pradėjo aktyviau naudotis paslaugomis, ne visi dėvi apsaugines veido kaukes. Kalbant apie paslaugų prieinamumą, šiuo metu yra sudėtingiau patekti pas gydytojus specialistus ligoninėse. Mūsų šeimos gydytojai, siųsdami pacientą konsultacijai, privalo prieš tai su gydytoju specialistu aptarti esamą situaciją ir, tik gavę minėto specialisto leidimą, gali parašyti siuntimą. Gydytojų specialistų konsultacijos taip pat pirmiausia teikiamos nuotoliniu būdu, todėl atsiranda papildomų žingsnių, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tai yra nepatogu ir pacientams, ir gydytojams.
Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre paslaugų teikimo laikus kasdien skirstome į keletą grupių. Pirmiausia priimame pacientus, kurie patenka į rizikos grupę, taip pat tuos, kuriems reikalingi laboratoriniai tyrimai. Tuomet konsultuojami pacientai, kurie nepatenka į rizikos grupę. Pacientus priimame skirtinguose kabinetuose, atsižvelgiant į tai, ar jie turi virusinės infekcijos požymių, ar ne. Kiekvienam atėjusiam pacientui nekontaktiniu būdu pamatuojame kūno temperatūrą.

– Šį mėnesį Birštono savivaldybės tarybos posėdyje pristatėte 2019 m. įstaigos veiklos ataskaitą, kurioje pasidžiaugėte gerėjančiais veiklos rodikliais, kokie jie? Kaip to pasiekėte?
– Ko gero, svarbiausias praėjusių metų laimėjimas yra teigiamas finansinis įstaigos rezultatas, kuris pasiektas pirmą kartą po kelerių metų. Visų pirma, gerus rezultatus lėmė efektyvesnis išlaidų valdymas. Sudarėme naują sutartį su laboratorijos paslaugas teikiančia įmone, tai leido sutaupyti apie 20 proc. išlaidų tyrimams, atliekamiems už įstaigos ribų. Taip pat lėšų sutaupėme telekomunikacinių, transporto ir kitų išlaidų sąskaita.
Nepaisant mažinamų išlaidų, pavyko padidinti gydytojų atlyginimus, augo ir slaugytojų darbo užmokestis. Kitu etapu didinsime visų kitų darbuotojų atlyginimus. Sukūrėme personalo kvalifikacijos kėlimo fondą, iš kurio kasmet bus apmokami kvalifikacijos kėlimo kursai, stažuotės ir t.t.
Taip pat svarbu paminėti, kad praėjusiais metais atnaujinome informacinę sistemą, kuri leidžia gydytojui, skiriant vaistus, patikrinti jų sąveiką su paciento jau naudojamais vaistais, tai pastebimai sumažina vaistų šalutinių poveikių galimybes ir pagerina gydymo efektyvumą.
Praėjusiais metais daug dėmesio skyrėme prevencijos programų vykdymui, ypač širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programai. Ne paslaptis, kad didžioji dalis mūsų pacientų serga būtent širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Daug dėmesio skyrėme vėžio profilaktikai, turime ne vieną pacientą, kuriems pavyko laiku diagnozuoti vėžį dar ankstyvojoje stadijoje ir taip užkirsti kelią mirtinai ligai. Tai parodo, kaip svarbu yra profilaktiškai rūpintis savo sveikata ir atlikti visus gydytojų rekomenduojamus tyrimus.
– Ko gero, jau svarstote, kaip organizuosite darbą po karantino? Kas įstaigos gyvenime bus naujo?
– Karantinas ir Covid-19 viruso plitimas sujaukė ne tik mūsų įstaigos, bet ir visos sveikatos sistemos darbą, todėl darbų organizavimas normalizuosis pamažu. Mes savo darbus ir išteklius planuojamės taip, kad būtume pasiruošę, jeigu ateis antroji viruso banga. Taip pat siekiame, kad mūsų pacientai patirtų kaip įmanoma mažiau nepatogumų.
Šiuo metu atnaujiname kai kurią medicinos įrangą, įsigijome naujų medicinos baldų, biuro įrangos, tai suteiks galimybę efektyviau ir kokybiškiau teikti paslaugas mūsų pacientams. Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras rudenį planuoja atidaryti Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, todėl šiuo metu vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai. Tikimės, kad atsidarius šiam skyriui, prasiplės sveikatos priežiūros specialistų ratas ir savo pacientams (ne tik besigydantiems Slaugos skyriuje) galėsime pasiūlyti įvairesnių paslaugų.
– Įkurtame Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje remonto darbai jau baigti, ko dar trūksta, kad jis būtų atidarytas? Kada planuojate įkurtuves?
– Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus atidarymas buvo planuojamas dar vasaros pradžioje, tačiau dėl karantino suvaržymų nukeliamas į rudenį. Kol kas būsimojo Slaugos skyriaus patalpos yra paskirtos Birštono savivaldybės gyventojų, kuriems priklauso saviizoliacija, apgyvendinimui, tačiau pagal galimybes montuojame baldus, medicininę ir slaugos įrangą. Taip pat deriname visus reikalingus leidimus ir licencijas. Džiugu, kad pacientais galėsime pasirūpinti kuo geriau – turėdami modernias funkcines lovas, kurios leis išvengti pragulų. Visa medicinos įranga, skirta pacientams, bus nauja, moderni ir leis teikti saugias ir kokybiškas paslaugas, kurios atitiks pacientų lūkesčius. Patalpose įrengta moderni ventiliacija, komfortą užtikrins oro kondicionavimo sistema.
– Papasakokite plačiau apie šį skyrių, kokia tvarka klientai bus į jį priimami, ar paslaugos bus mokamos? Ar suradote kvalifikuotą personalą?
– Skyriuje bus 25 vietos, skirtos slaugomiems ir palaikomojo gydymo reikalingiems pacientams. Šių paslaugų išlaidos kompensuojamos pagal savivaldybės gyventojų skaičių, todėl tikslus ligonių kasų apmokamų vietų skaičius paaiškės šiek tiek vėliau, bet jis turėtų būti apie 14 vietų. Likusios vietos bus mokamos.
Personalo paieškos yra pakankamai sudėtingos. Šiuo metu vykdome atranką, džiugu, kad jau turime dalį reikiamų darbuotojų, tačiau vis dar reikia slaugytojų, slaugytojų padėjėjų.
– Ačiū už pokalbį
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *