Ir vaistas, ir pagardas…

– Pavasarį ypač gražiai suveši į dilgėlę panašus augalas – notrelė. Nuo seno žmonės ją naudojo kaip vaistą. O gal ji tinka ir maistui? – klausia pakuoniškė Regina Viktorija.

Baltažiedę notrelę, dar vadinamą balta dilgėle ar tiesiog notrele, sutiksime dažname pagriovyje ar pakelėje. Liaudis notrelės žolę bei žiedus naudojo įvairiems kraujavimams stabdyti, šaknų preparatais ramino nervus, gydė nemigą bei malšino danties skausmus.
Nepatingėję nusipjauti šviežios, pavasarinės notrelės žolės paruošite skanias, tonizuojančias, vitaminingas salotas. Nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.
Vaistinės savybės
Liaudis gydomaisiais tikslais naudojo notrelės žiedus, žolę ir šaknis. Augale esančios medžiagos slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas.
Žiedų užpilas padeda sergant bronchitu, ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus. Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos. Tinka hemoroidinių mazgų kraujavimui gydyti. Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir nemigos.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkamas visas augalas, kartais atskiros jo dalys. Džiovinimui dažniausiai renkami notrelės žiedai. Notrelė žydi gegužės – spalio mėn. Giedrą dieną renkami sveiki bei neapvytę žiedai, kurie nuskinami rankomis po kelis nuo taurelės. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama pavėsyje. Išdžiūvę žiedai turi būti balti arba baltai gelsvi, silpno kvapo ir salstelėjusio skonio.
Naudojimas maistui
Jauni lapai valgomi švieži arba verdami. Taip pat naudojami salotoms. Baltažiedė notrelė geras vitamino A šaltinis. Iš išspaustų sulčių gaminamas energijos suteikiantis gėrimas, o iš džiovintos notrelės žolės gaminami naminiai saldainiai.
Paplitimas
Ši vaistažolė Lietuvoje labai dažna. Auga panamėse, pakelėse, krūmuose, daržuose kaip piktžolė.
Įdomūs faktai
Notrelių žieduose kaupiasi nemažas keikis nektaro, kurį pasiekia tik ilgesnį „liežuvėlį“  turintys vabzdžiai, tokie, kaip kamanės. Jei kamanė žiedo  aplankyti dar nespėjo, galite jį nuskinti ir įsidėję į burną patys pajusite salstelėjusį nektaro skonį.
Parengta pagal gamtininkas.lt

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *