Sveikatos ministras nepasiduoda: vėl bandė apriboti medikų „migraciją“

Pastaruoju metu medikai negali ramiai atsipūsti: iš vienos pusės tyko koronavirusinės infekcijos grėsmė, iš kitos – įsakymais ir sprendimais „spaudžia“ sveikatos ministras A.Veryga, nebe pirmą kartą siekiantis priversti gydytojus dirbti vienoje medicinos įstaigoje, ir nebe pirmą kartą, nesulaukęs medikų organizacijų pritarimo, sušvelninantis savo reikalavimus iki rekomendacijų.
Antai gegužės 11 d., pirmadienį, jis pasirašė sprendimą, kuriame sveikatos priežiūros ir stacionarinio gydymo įstaigoms buvo nurodyta medikų, dirbančių keliose darbovietėse, darbą kiekvienoje jų atskirai organizuoti nepertraukiamais ciklais. Ciklo sąvoka buvo paaiškinta kaip „einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“. Įstaigoms parekomenduota susumuoti darbuotojų mėnesio darbo valandas ir jas išdėstyti ne per savaitę, o per mėnesį. Praktiškai tai galėtų atrodyti taip: atidirbo medikas vienoje įstaigoje be pertraukų tris savaites, tik tuomet jis gali vykti į kitą įstaigą, kurioje konsultuos ar budės vieną savaitę.
Savo sprendimui ministras turėjo svarų argumentą: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktus duomenis, kurie rodo, kad penktadalis šalyje patvirtintų koronaviruso atvejų buvo nustatyti medikams. Todėl, ministro teigimu, sprendimo reikalavimų laikymasis padėtų išvengti kryžminės taršos gydymo įstaigose.
Tačiau ar tai nesustabdytų gydymo įstaigų, pirmiausia rajono ligoninių, darbo, juk dauguma jų gydytojų yra atvykstantys?
Prienų ligoninėje iš 75 gydytojų net 55, t.y. daugiau nei du trečdaliai, dirba ir kitose gydymo įstaigose. Ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė, viduryje savaitės paklausta, ar pavyks nuo gegužės 18 d. atvykstančių medikų darbą ligoninėje organizuoti ciklais, pastebėjo, kad šis įsakymas nesuderintas su Darbo inspekcija. Jį įgyvendinant būtų sunku išlaikyti darbo ir poilsio režimą.
– Mes kiek įmanoma darbą organizuosime ciklais, bet tikrai pilnai neįgyvendinsime šio reikalavimo. Tai liečia be išimties visas rajonines ir regionines ligonines. Įgyvendinti reikalavimus galėtų tik kokios trys – keturios Lietuvos ligoninės. Manau, kad turės būti šio įsakymo pataisos. Visos įstaigos laukia tolimesnių ministerijos veiksmų ir dirba įprastinį darbą, – teigė J.Milaknienė.
Po kritikos Seimo Sveikatos reikalų komitete, nepritarus medikų organizacijoms, ketvirtadienį SAM viceministrė Lina Jaruševičienė jau kalbėjo, kad darbo organizavimas ciklais yra labiau rekomendacinio pobūdžio.
Gegužės 15 d., penktadienį, Prienų ligoninės direktorės pavaduotojas medicinai Vaidotas Karvelis patvirtino, kad įstaiga gavo pirmadienį pasirašyto sveikatos ministro sprendimo pakeitimą, kuriame darbas ciklais įvardinamas ne kaip privalomas, o galimas.
A.Veryga šiame rašte nurodė, kad medikų, dirbančių ne vienoje asmens įstaigoje ir turinčių tiesioginių kontaktų su pacientais, darbas „gali būti organizuojamas ciklais arba darbdavio patvirtintu suderintu darbo grafiku“, ir stacionaruose, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtina užtikrinti minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugumo reikalavimus, kontaktų atsekamumą, kryžminės taršos prevenciją.
Tokį sprendimų priėmimą ir jų kaitaliojimą direktorės pavaduotojas medicinai V.Karvelis pavadino chaotišku, jaukiančiu įprastinį gydymo įstaigų darbą.
– Neįsivaizduoju, kaip būtų tekę organizuoti atskirų ligoninės skyrių darbą, nes kai kuriuose jų sklandžią veiklą užtikrina atvykstantys gydytojai. Galbūt Vidaus ligų, Slaugos ar Vaikų skyriuose būtume išsivertę ir su vietinių gydytojų pagalba, bet Priėmimo-skubios pagalbos bei Reanimacijos skyrių darbas būtų paralyžiuotas, nes medicinos pagalbą visą parą jame užtikrina daugiausia iš kitų gydymo įstaigų į budėjimus atvykstantys gydytojai. Teoriškai galbūt buvę įmanoma jų darbą sudėlioti ciklais: po trijų savaičių darbo vienoje įstaigoje ciklo jie tris – keturias dienas budi pas mus, bet praktiškai būtų prasilenkta su Darbo kodekso reikalavimais. Be to, neturėtume kuo pakeisti į budėjimus pagal įprastinį grafiką neatvykusių kolegų, – akcentavo V.Karvelis.
Pašnekovas sakė, kad pagal pirminį sprendimą būtų nukentėjęs ne tik ligoninės, bet ir Konsultacinės poliklinikos darbas, kur kai kurie specialistai pacientus konsultuoja kartą per savaitę. Tiesa, jis pastebi, kad pacientai turi teisę prašyti siuntimo į kitų miestų gydymo įstaigas, tačiau žinant, kokios eilės ten susidaro, būtų sunku norimu laiku patekti pas specialistą.
V.Karvelio nuomone, galbūt tik šalies didžiosios ligoninės, kuriose darbuotojų krūvis pakankamas, galėtų užtikrinti medikų darbo organizavimą ciklais, bet vėlgi – nemažai patyrusių specialistų konsultuoja privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Jis abejojo, ar darbas ciklais padėtų išvengti kryžminės taršos. „Tarkim, dvi savaites atidirbau COVID-19 židinyje, galbūt užsikrėčiau, bet to nežinodamas išėjau dirbti į kitą darbovietę. Tokiu atveju, vengiant galimos rizikos, po kiekvieno ciklo turėtų būti atliekami tyrimai,“ – svarstė pašnekovas.
– Gerai, kad sprendimas liko tik rekomendacinio pobūdžio, nes jis būtų pažeidęs ne tik Darbo kodekso nuostatas, bet ir mano, kaip asmens, teisę laisvai pasirinkti ir dirbti ten, kur aš noriu, ir kiek noriu. Neleidus gydytojui dirbti keliose darbovietėse, nukentėtų jo atlyginimas, galimybė vykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, tačiau praradimų jam niekas nekompensuotų. Juk medikai keliose darbovietėse dirba dėl to, kad užsidirbtų ir galėtų gyventi oriai, – savaitės pradžioje paskelbtu sveikatos ministro sprendimu buvo pasipiktinęs ir gydytojas traumatologas Nerijus Deimantavičius, kuris dirba Alytaus apskrities ligoninėje, Prienų konsultacinėje poliklinikoje, taip pat budi Prienų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.
Gydytojas traumatologas sako, kad dėl savo užimtumo ir specializacijos negalėtų suderinti darbo ciklais minėtose įstaigose. „Privalau pacientus apžiūrėti bent kartą per savaitę, jeigu neatvykčiau ilgesnį laiką, jie liktų be pagalbos ir nebūtų, kas ją teikia,“ – pastebėjo gydytojas.
Pasak jo, gydymo įstaigose jis aprūpintas asmens apsaugos priemonėmis, tereikia jomis teisingai naudotis. Jo nuomone, daugiau šansų yra užsikrėsti turgavietėse, kitose žmonių susibūrimo vietose.
– Nelogiška, kai viešajame gyvenime atlaisvinamos „vadžios“, o mums griežtinami reikalavimai, – komentavo N.Deimantavičius.
Iš televizijos žinių išgirdusi apie sveikatos ministro užmojus apriboti gydytojų darbą keliose įstaigose, prienietė Marija iš anksto susirūpino, kaip jai reikės patekti pas gydytoją pulmonologą. Nuo astmos kenčiančiai vyresnio amžiaus moteriai būtų sunku nuvykti į Kauną specialisto konsultacijai.
– Suprantu, kad situacija sudėtinga, bet reikia pagalvoti ir apie lėtinėmis ligomis sergančius žmones, kurie dėl tokių sprendimų gali likti ir be gydytojų, ir be gyvybiškai svarbios pagalbos, – pastebėjo ji.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *