Apie drąsinantį gyvenimą

Paukščių trelėms atkakliai lenktyniaujant su būties gelmę virpinančia talentingojo Martyno Levickio akordeono melodija Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis priėmė turbūt visoje Lietuvoje žinomo mokytojo, matematiko Bronislovo Burgio pelenus. Per patį pavasario žydėjimą, kai visa aplinkui šaukia gyvenimą ir žada viltį, jog ne mirties tai metas.
Vienas iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos direktorius Bronislovas Burgis savo gyvenimu sukūrė atskirą pasaulį. Tą teigia daugybė jo buvusių mokinių – baigę gimnaziją, pas pedagogą jie sugrįždavo pasidžiaugti savo laimėjimais, parodyti augančių vaikų. Gražūs ir drąsūs tie „Burgio kodą“ gavę žmonės – jų yra ir mūsų krašte.
Matematikas Bronislovas Burgis rašė vadovėlius, organizavo moksleivių konkursus, įkūrė savo vardo labdaros ir paramos fondą gabiems nepasiturinčių šeimų vaikams. Lietuvoje plintant naujosioms informacinėms technologijoms daugiau kaip dešimtmetį, 1997–2008-aisiais, jis ėjo „Kompiuterijos“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Mėnraštis buvo laukiamas dažno kompiuterio naudotojo, nes šios srities žinių tuo metu itin trūko. Be to, Burgis – ne vien aistringas matematikas – ir kūrybingas žodžio meistras. Jis ne tik gerai išmanė literatūrą, bet ir pats puikiai rašė, eiliavo, pažinojusieji džiaugėsi jo oratoriniais sugebėjimais. „Kompiuterijos“ redaktoriaus skiltyje galėjai rasti patarimą, kokią grožinę knygą paskaityti ar su kokio, tau dar negirdėto, poeto kūryba susipažinti. Nemažą skaitytojų būrį sutelkė ir matematiko tinklaraštis, kuriame jis dalijosi įkvepiančia gyvenimiškąja išmintimi ar pasiūlymu išspręsti naują uždavinį.
Nesinori prisiminti ir kalbėti apie tai, kad dėl gimnazijos tvarkos nesilaikiusios moksleivės skundo Bronislovas Burgis turėjo palikti savo sukurtą gimnaziją ir ilgai buvo tampomas po teismus. Nors galop direktorių išteisino, bet sveikatos jam tas nepridėjo. Mokytojas sakydavo, jog už tiesą ir garbę kartais tenka sumokėti krauju. Gali kilti mintis: kas iš to, kad žmogus principingas, visada rasis galingesnis, kuris to nepakęs, pasinaudos savo pareigomis, žemins, niekins. Tenka pripažinti, jog Burgiui to netrūko, net sunku patikėti, kad iš Kauno persikėlęs Vilniun žinomas matematikas, technologijos mokslų daktaras į jokią mokyklą neįsisiūlė, nors dar galėjo, norėjo dirbti.
Ir vis tiek tai – labai drąsinantis gyvenimas. Jei būtų kitaip, prie mokytojo kapo jo gimnazijos absolventai nesakytų: dabar mes būsime burgiais, ir „Burgio kodo“ iš mūsų niekas neatims. Neabejoju, jog daugybė žmonių pritartų, kad Bronislovo Burgio gyvenimas drąsino ne tik jo mokinius. Tegul šis laiškas tą ir liudija: drąsinančių nepamirštame, apie juos norisi kalbėti.
Genovaitė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *