Mūsų imunitetas – mūsų organizmo tvirtovė

Kiekvienais metais, atėjus pavasariui, mes jaučiamės labiau pavargę, neturintys energijos, mus dažnai aplanko prasta nuotaika, nepaaiškinamas nerimas, sutrinka miegas, puola infekcinės ligos. Dažniausia to priežastis – nusilpęs imunitetas. O šis pavasaris yra ypatingas. Be visų įprastų pavasariui simptomų, mes dar esame „karantine“, fiziškai izoliuoti nuo didelės dalies artimų žmonių, draugų, bendradarbių. Ribotas bendravimas, kai kam vienišumas yra sunkiai pakeliamos būsenos. Nors „karantinas“ kasdien švelninamas suteikiant mums vis didesnę laisvę, tačiau infekcijos grėsmė išlieka ir vis dar nežinome, kada tai pasibaigs ir ar iš vis pasibaigs. Todėl turime išgyventi ir prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, rūpintis savo sveikata – stiprinti imunitetą, palaikyti ir kurti santykius su kitais saugiai, nes, kaip žinia, bendravimas mums teikia daug laimingų akimirkų, o tai reiškia ir daug sveikatos. Tad kaip pasirūpinti imunitetu?
Kas yra mūsų imunitetas? Imunitetas – apsauginė organizmo sistema, kuri gina nuo mums svetimų mikroorganizmų ir kitokių darinių. Ji yra viena iš nuostabiausių ir kompleksinių organizmo sistemų. Imuninės sistemos tikslas yra identifikuoti organizmo priešus ir juos sunaikinti. Priešas gali būti nuosavos pakenktos ląstelės arba svetimos – bakterijos ir virusai. Organizmo sugebėjimas greitai reaguoti prieš naujus įsiveržėlius reiškia, kad būsime sveiki, o jeigu ir susirgsime, liga praeis lengviau ir trumpiau. Pagrindiniai „vartai“ pakliūti priešams į organizmą yra virškinimo traktas ir plaučiai, tai yra su maistu ir oru. Virškinimo trakte yra „žarnyno imuninė sistema“. Nosies ertmės padeda sulaikyti mikrobus ir virusus, kad jie nepakliūtų į plaučius. Tad sveikos ir stiprios virškinimo ir kvėpavimo trakto gleivinės yra pirma organizmo gynybos linija prieš užpuolikus.
Mūsų organizmo, kaip tvirtovės, atremiančios įvairias atakas, apsauginės „sienos“ funkcijas, atlieka rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH). Tačiau ligonių kraujo rūgštingumas beveik visada yra didesnis, nei sveikųjų. Du mūsų organai padeda palaikyti pH pusiausvyrą – tai inkstai ir plaučiai. Kad pasirūpintume inkstais, reikia gerti daugiau vandens – tai padės jiems palaikyti pusiausvyrą. O vaikščiodami po gryną orą, sveikai ir giliai kvėpuodami, rūgščių pertekliaus atsikratome per plaučius. Tačiau per didelis šarmingumas – taip pat yra blogis. Juk žmogaus gyvybės esmė ir yra sugebėjimas tą pusiausvyrą palaikyti. Todėl atsiradę prie pat viršutinės ar žemutinės ribos, žmonės pasijunta tikrai labai prastai. Jei žmogaus gyvenimo būdas nėra sveikas, jei jis valgo daug riebios, sunkiai virškinamos mėsos, organizmas turi labai pasistengti tam, kad tą rūgštį neutralizuotų. Tada jam prireikia ir daugiau kalcio, ir magnio, ir fosforo. O šlapimas tokiu atveju pasidaro rūgštinis. Esant tinkamam pH mūsų organizmo skysčiuose nesidaugina jokie kenksmingi mikroorganizmai, jie žūsta, nes negali įveikti apsauginio užtvaro.
Sargų vaidmenį mūsų organizme atlieka imuninės sistemos ląstelės leukocitai. Ką daro leukocitai, kai į organizmą patenka infekcija, kurią jūs neišvengiamai įkvėpėte? Visų pirma ji patenka ant odos, akių, nosies… O dar, jei ant odos yra smulkių žaizdelių? Tada infekcija įveikia pirmąjį užtvarą ir patenka į organizmą. Tačiau, gali būti, kad šiek tiek pakosėję, nesusirgsit, nes suveiks imuninė sistema. Tad, jei apsauginės ląstelės sveikos, jos gali nužudyti bet kokią infekciją.
Kodėl mes sergame? Bet kokia liga praneša, kad darome kažką ne taip. Jei kuris nors organas „sugedo“ ar susidėvėjo, daugelį jų galima „suremontuoti“. Visai nepagydomų ligų, galima sakyti, nėra. Tačiau tam reikia tinkamų sąlygų: pakankamai miego, tinkamo fizinio krūvio ir tinkamos mitybos.
Žinodami ir norėdami stiprinti imunitetą ir gerinti apsaugines jo funkcijas, dažnai elgiamės neatsakingai – mes nežinome ir nesidomime, ko reikia mūsų kūnui ir kaip juo naudotis. Užsiimame viskuo, išskyrus sveikatą, valgome ką norime ir kada norime, o kai susiduriame su problemomis, palūžtame.
Kad būtume sveiki, patariama:
. Reguliariai maitintis, tai yra valgyti kasdien tuo pačiu metu. Geriausia kas 3–4 valandas, bet tai nėra griežta taisyklė. Tiesiog pajauskite, stebėkite, kokia pertrauka jums yra tinkamiausia.
. Rinkitės sveiką ir lengvai virškinamą maistą: šviežius vaisius, daržoves, viso grūdo produktus, lapines daržoves, pakankamai baltymų turintį maistą, nes baltymai – svarbiausia kuriamoji mūsų organizmo medžiaga, ir, jei jo truks, mūsų organai silps ir mes turėsime daug sveikatos problemų. Daugiau rinkitės vegetarinius baltymus. Venkite apdorotų, perdirbtų ar sunkiai virškinamų maisto produktų.
. Suvalgykite tinkamą maisto kiekį. Jūsų skrandis turi būti pripildytas 3/4 jo tūrio. Kitaip virškinimas apsunks ir organizme kaupsis toksinai, neturėsite jėgų.
. Gerkite užtektinai vandens, kuris būtinas virškinimui ir apsauginėms organizmo funkcijoms. Mažiausias kiekis sveikam žmogui – 30 ml/1kg.
. Naudokite imuninę sistemą stiprinančius prieskonius: ciberžolę, kuminą, šviežiai maltus juodus pipirus, česnaką, imbierą. Jei norite švelniai stiprinti savo organizmą, galima palepinti save cinamonu, čiobreliais, raudonėliais bei įvairiomis kitomis žolelėmis.
. Pasirūpinkite maisto įvairove. Svarbu užtektinai gauti ne tik baltymų, bet ir riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų.
. Labai svarbu fizinis aktyvumas. Tai individualu. Bet judėti reikia kuo įvairiau. Paklauskite savęs, kokio judesio ir kiek reikia jūsų organizmui. Susipažinkite su savo kūnu. Patartina rinktis tą judėjimo rūšį, kuri jums patinka ir kelia malonumą.
. Venkite didelių temperatūros pokyčių. Nepersišaldykite ir nebūkite pernelyg karštose patalpose.
. Skirkite dėmesį miegui. Jo metu organizmas pailsi ir atgauna jėgas. Nors miego poreikis yra individualus, skaičiuojama, kad miego trukmė ir jo poreikis priklauso nuo amžiaus: naujagimiai vidutiniškai miega 18–20 val per parą, ikimokyklinukams reikia – 11–12 val., mokyklinio amžiaus vaikams – 9–10 val.,suaugusiems – 7–8 val., o vyresniems nei 65 m. žmonėms apie 6 val. miego. Užsitęsusi nemiga sutrikdo darbingumą, sukelia stresines situacijas, širdies ir kraujotakos sutrikimus.
. Venkite blogų emocijų ir jautriai nereaguokite į nereikšmingus dalykus. Kai patiriate stresą, net ir silpniausias imunitetas neatlaikys infekcinės atakos.
Galite pasigaminti imunitetą stiprinantį prieskonių mišinį:
. 6 dalys ciberžolių,
. 3 dalys kuminų,
. 3 dalys kalendrų,
. 6 dalys pankolių,
. 1 dalis džiovintų imbiero miltelių,
. 1 dalis šviežiai maltų juodų pipirų,
. žiupsnelis malto cinamono.
Viską sumaišyti ir apkepinti sausoje keptuvėje apie 1–2 min. ir sugrūsti. Laikyti sandariame indelyje vėsioje vietoje toliau nuo saulės spindulių. Prieš naudojant apkepinti lydytame svieste (ghee) arba aliejuje, kol atsiskleis aromatas, ir pagardinti mėgstamus patiekalus (itin tinka prie troškintų daržovių).
„Mes nuolat plaukiame sraunia ir pavojinga gyvenimo upe. Kaip mums seksis plaukti, priklauso nuo dviejų dalykų: kiek pavojinga yra mūsų upė ir kaip gerai mes mokame plaukti“ (medicinos sociologo A.Antonovsky metafora). Išmokime gerai plaukti per gyvenimą. Tik nuo mūsų priklauso, ar griausime, ar kursime ir stiprinsime savo imunitetą.
Romualda Bartulienė
Šaltiniai: N.Žemaitienė.„Sveikatos psichologija“. 2011.; P.Holford. Nauja optimalios mitybos biblija. 2004.