„Kasdien nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19“

Ligoninių priėmimo skyriuose, poliklinikose ar net privačiose klinikose, kur visada būna pacientų, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, apgultis, dabar kaip niekad tuščia ir tylu. Lietuvos kardiologų draugijai nerimą kelia tai, kad žmonės yra tiek įbauginti plūstančios informacijos apie COVID-19 riziką, kad net stiprų krūtinės skausmą ar dusulį tiesiog kenčia namuose.

Lietuvos kardiologų draugijos išeminės širdies ligos darbo grupės pirmininkė prof. dr. Olivija Gustienė.

Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša beveik 18 milijonų gyvybių. Patologijos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas, išeminės širdies ligos, ritmo sutrikimai bei daugelis kitų, deja, bet neaplenkia ir Lietuvos. Jau ne vienerius metus kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų šalyje.
Siekiant sumažinti sergančiųjų skaičių ir kuo anksčiau pastebėti pirmuosius simptomus, Lietuvoje sėkmingai vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta moterims nuo 50 iki 65 metų ir vyrams nuo 40 iki 55 metų. Pacientai yra kviečiami kartą per metus pasitikrinti savo širdies sveikatą, įvertinti rizikos veiksnius ir laiku užkirsti kelią sunkiems susirgimams.
Deja, bet dėl visame pasaulyje susiklosčiusios COVID-19 infekcijos padėties ir Lietuvoje įvesto karantino, sugriežtintos sąlygos ir gydymo įstaigose – atšauktos planinės ir neskubios operacijos, konsultacijos, vizitai poliklinikose, uždraustas ir hospitalizuotų pacientų lankymas. Tai sukėlė nemenkus iššūkius širdies ir kraujagyslių ligų pacientams, mat jų reguliarūs vizitai pas gydytojus tapo nuotoliniai.
„Daugelis pacientų supranta, kad dabar ne laikas planinėms konsultacijoms, kad viskas, ką galima atidėti ramiam laikui – atidedama. Konsultacijos, tyrimai, operacijos – viskas yra atšaukta. Tačiau su daugeliu pacientų mes bendraujame nuotoliniu būdu – jie jaučiasi labai dėkingi mums už ryšio palaikymą, už tai, kad mes puikiai galime tęsti jų gydymą, pratęsti jų vaistų receptų elektroninių receptų pagalba. Dėl to dauguma pacientų jaučiasi gerai“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, prof. dr. Jelena Čelutkienė.
Vis dėlto, dalis pacientų yra per daug įsibaiminę kreiptis į gydytojus pablogėjimo atveju, mat skubios pagalbos apimtys šiuo metu yra sumažėjusios. Tad kardiologai ėmė skambinti pavojaus varpais, klausdami, kur dingo jų įprastinis miokardo infarktų, ritmo sutrikimų, paūmėjusios širdies nepakankamumo ir kitų ligų srautas.
„COVID-19 pandemija yra grėsminga, tačiau mes turėtume nepamiršti, kad šalia jos yra milžiniška širdies ir kraujagyslių ligų problema. Per televiziją mums nesako, kiek kasdien žmonių miršta nuo infarkto, nuo insulto, nuo išeminės širdies ligos, nuo širdies nepakankamumo, bet tai yra šimtus kartų didesni skaičiai. Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vis dar išlieka 4,5 karto didesnis nei Europos šalių vidurkis“, – susirūpinusi prof. dr. J. Čelutkienė.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, prof. dr. Jelena Čelutkienė.

Daugelis pacientų yra įsitikinę, kad jie nebus apsaugoti nuo viruso užsikrėtimo ligoninėje, tačiau toks mąstymas yra klaidingas. Visos ligoninės yra gerai apgalvojusios pacientų srautų nukreipimą, jų atskyrimą ir paruošę švarias zonas skubiai pagalbai.
„Pacientai turi žinoti vieną esminį principą: jeigu jų būklė neblogėja, jie tikrai gali sulaukti to laikotarpio, kuomet ši pandemija pasibaigs. Tačiau jeigu paciento būklė yra blogėjanti, jam visada bus sudarytos sąlygos, galimybės kreiptis ir mes tas procedūras taikysime skubos keliu“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos išeminės širdies ligos darbo grupės pirmininkė prof. dr. Olivija Gustienė.
Prasidėjus pandemijai Lietuvos kardiologų draugija išleido rekomendacijas, skirtas sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems didesnę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu.
Rekomendacijoje rašoma, jog ligoniams, turintiems širdies, kraujagyslių, plaučių, inkstų ligą ar cukrinį diabetą, saviizoliacija ir reguliarus įprastinių vaistų vartojimas yra ypač svarbus. Tai svarbu ir pacientams po miokardo infarkto, insulto, organų transplantacijos ar turintiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą.
Rekomendacijas su daugiau patarimų ir informacijos galima rasti čia: http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Kardiologu%20rekomendacijos%20gyventojams.pdf
„Mums, kardiologams, labai svarbu, kad tų pacientų, kurių savijauta yra stabili, medikamentinis gydymas tęstųsi drausmingai, tvarkingai, kad jie neliktų be vaistų ir tęstų tai, kas buvo jiems paskirta iki tol“, – sako prof. dr. J. Čelutkienė.
Pasaulio kardiologai pripažįsta, kad apie kardiologinių vaistų poveikį, sergant koronavirusine infekcija, kol kas žinoma mažai, tačiau, išanalizavus turimų mokslinių publikacijų duomenis, kone viso pasaulio kardiologai vieningai rekomenduoja vaistų nenutraukti ir tęsti, jeigu jie buvo paskirti gydytojų.
„Pacientams, kurie jau yra persirgę miokardo infarktu arba serga lėtine išemine širdies liga, norėčiau patarti išlaukti šį sunkų laikmetį ir nenutraukti jiems paskirtų vaistų vartojimo. Yra net mažiausiai penkių grupių vaistai, kurie būtini tokiems pacientams. Daugelis jų turi naudoti beta adrenoblokatorius, kurie retina širdies susitraukimo dažnį, mažina kraujospūdį, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, taip pat kraują skystinančius vaistus, antitrombocitinius vaistus, skirtus persirgusiems miokardo infarktu ar po perkutaninių vainikinių arterijų intervencijų bei statinų grupės vaistus, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, esančias kraujagyslėje, turi antiuždegiminį poveikį. Visų šių ar kitų gydytojų paskirtų vaistų vartojimas turi būti ilgalaikis, be pertraukos, norint išvengti pasikartojančio miokardo infarkto ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų“, – sako prof. dr. Olivija Gustienė.
Vaida Skaisgirė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *