Vakaro pasakos po žydinčia kriauše

Viliuosi, mano mielieji bičiuliai, kad esame visi jau kiek atsigavę nuo to streso, kurį teko patirti susidūrus su nežinomu dalyku ir reiškiniu – pandemija. Pamažėle švelninamos karantino sąlygos, jau leidžiama iškišti nosį iš savo „apkasų“ ir mums, esantiems rizikos grupėje. Prisipažinsiu, kai per dieną daugybę kartų tenka išgirsti tariant „Jeigu jums daugiau nei šešiasdešimt…“ norom nenorom imi galvoti apie savo metus, apie galimybes, ateitį. Štai mano viena bičiulė paskambinusi skubėjo papasakoti savo nuotykį. Sako užsirašiau pas kirpėją, kai tik pranešė, kad jau galima. Ateinu prie kirpyklos durų, jos užrakintos, taigi perskaitau ant jų pakabintą priminimo raštą, kad turiu laikytis taisyklių, kad būsiu pakviesta į vidų tik atėjus mano sutartam laikui, o, va, paskutinis punktas jame toks: „Jei jums jau tiek ir tiek metų, rekomenduojame likti namie….“ „Pasijutau, kaip su kuolu gavusi į galvą“, – dabar jau juokavo bičiulė, – „ o tą akimirką visam gyvenimui įsikaliau – man jau tikrai tiek metų, ir nėra čia ko vaidinti jauną ir gražią“. Vis dėlto sakė ją apkirpo, pagražino.
Na, bet dar daug laiko tenka praleisti namie. Mano ir, manau, daugelio kitų keiksnotos už atimamą laiką technologijos dabar pravertė kaip niekad – jų dėka žiūrėjome įvairias laidas, pašnekesius, koncertus, bendravome su artimaisiais, dirbome nuotoliniu būdu. Tikrai turime pripažinti, kad radome ir daugiau laiko pokalbiams su bičiuliais, vaikais, anūkais. Gal ir todėl, kad šiomis sąlygomis privalėjome praleisti brangias mums šeimynines šventes – Velykas, Motinos dieną… Nereikėjo blaškytis tvarkant namus, dengiant stalus, rūpinantis valgių gausa. Savaime mintys lėkė pas savo brangius žmones, radosi tokie žodžiai, kurių prie stalo bruzdesio taip ir neištardavome. Nebesigėdijome savo sentimentalumo, jautrumo. Širdelės, gėlytės, žodžiai „ myliu, pasiilgau“ tapo įprasti mūsų žinutėse, laiškeliuose.
Už mano lango visą tą laiką pumpurus krovė ir dabar jau žiedų kekėmis apsipylusi šakas brazdina kriaušė. Neatsimenu, kad kada taip dažnai ilgai ir atidžiai ją būčiau stebėjusi. Šiltesnę dieną jau atrodydavo tuoj tuoj išskleis savo baltą grožį, bet tik atvėsus orams pumpurai vėl susigūždavo. Net naktį neužtraukdavau užuolaidų – žibintų šviesa išryškindavo medžio kontūrus, šešėliai primindavo japonų tapybos paveikslus. Apie savo kriaušę vis pasakodavau savo vaikaitei, siunčiau nuotraukas, abi laukėm žydėjimo. O štai vieną kartą sutarėme, kad ji man garsiai ką nors paskaitys. Taip darydavome vasarą, kai ji atvykdavo į Lietuvą atostogauti. Tuomet taisydavome jos netaisyklingai ištartus ar sukirčiuotus žodžius, išsiaiškindavome vieno ar kito prasmę. Taigi sutartą laiką jau kitą vakarą įsitaisėme abi patogiai, įjungėme telefonus ir vaizdą ir… Žiūriu, klausausi, atidžiai seku dvylikametės vaikaitės greitakalbe, tačiau gana išraiškingai ir gražiai su intonacijomis skaitomą tekstą. „O ką reiškia retinti ropes?“, – staiga klausia pakėlusi akis nuo teksto. Chm… retinti ropes… Imu aiškinti atrodo tokį paprastą ir suprantamą dalyką. Tik vėliau suvokiu, kad tai tik mano kartai savaime suprantamą… Labai laukiame abi tos vakaro skaitymo valandos. Paskui dar ilgai atsisveikinėjame, siunčiame bučinius, po to dar keli meilūs SMS… Dar ilgai neužmiegu, stebiu savo kriaušę už lango ir galvoju, kad kai tik baigsis karantinas, reikės užsukti į knygyną, pasidairyti naujos geros knygos mergaitei. Tegul šalia angliškų knygų rikiuojasi ir mūsų, lietuvių autorių knygos. Svarbu, kad skaito, kad nori išmokti gražiai kalbėti lietuviškai. Jau tikriausiai jaučiate, kur suku kalbą… Taip taip, rytoj minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tai kaip čia praleisi progą ir nepasveikinsi „Gyvenimo“ skaitytojų su šia brangia mums visiems švente. Taigi nepeikime taip smarkiai naujų technologijų, nes ir jos mums reikalingos šiais moderniais laikais, bet dar labiau branginkime ir puoselėkime savo kalbą, pamilkime ir vertinkime knygą. Tai amžina… Kaip ir pavasario žydėjimas.
Jūsų Augustina

Priminimai gegužei

. Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus buria vėsią, lietingą vasarą.
. Gegužę saugokis šalnų ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.
. Jei ievos gausiai, o šermukšniai vėlai žydi – vasara bus šalta.
. Šiauriniai vėjai atpūtę gegužės pabaigoje gali ilgai užtrukti.

Sodininkui
Gegužės pradžioje, geriau rytais, skiepykite vaismedžius. Perskiepyti rinkitės tokius vaismedžius, kurie auga gerai, yra sveiki, tačiau gal prastos veislės. Į kiekvieną šaką galite skiepyti skirtingas veisles, tačiau turi sutapti jų augumas. Antraip išbalansuosite vaismedžio augimą.
Geriausiai įskiepiai prigyja, kai skiepijame vegetacijos pradžioje, dar tik sprogstant pumpurams. Žievė dar esti neatšokusi nuo medienos ir maisto medžiagos intensyviai juda brazdu žadindamos ne tik pumpurus, bet ir įskiepius.
Tiesa, mėnesio pradžioje dar galima genėti kriaušes, augesnes obelis.
Jeigu įsigijote sodo augalų induose, nedelskite juos sodinti į gruntą.
Mėnesio pradžioje sėkite vejas arba atsėkite iššalusias ar išnykusias vietas. Šiuo laikotarpiu dirvožemyje yra daug drėgmės, todėl sėklos greitai sudygs. Vejoms tręšti tiks trąšos, turinčios daugiau azoto.
Jeigu sinoptikai pranašauja šalnas, palaistykite pomedžius vandeniu. Tai padės juos apsaugoti nuo didesnių iššalimų. O jei rytais pastebėjote ledinę rasą ant žiedynų, medelius tuoj pat nupurkškite šaltu vandeniu – tai sulėtins greitą šalčio kristalų tirpimą, žiedai nenukentės.
Jei vaismedžiai aktyviai auga, mėnesio pradžioje galite stabdyti vegetatyvinį prieaugį: prieš žydėjimą ar žydėjimo pabaigoje trumpinkite šaknis jas atkirsdami aštriu kastuvu 40 cm atstumu nuo kamieno. Atkirsti reikia tik iš vienos pusės, kitais metais atkirsite iš kitos.
Mėnesio pabaigoje, kai išauga naujos šakelės, žaliaisiais auginiais galima dauginti serbentus.
Sodo augalus tręškite kompleksinėmis, augimą skatinančiomis mineralinėmis azoto trąšomis. Tręškite karbamido tirpalu. Purkškite po žydėjimo praėjus 5–6 dienoms 20 g/10 l vandens.
Norint sumažinti žiedgraužių žalą, mėnesio pradžioje iki žydėjimo pradžios, anksti rytais ant patiesalo nupurtykite nuo vaismedžio šiuos kenkėjus, juos surinkite ir sunaikinkite.
Po žydėjimo, vainiklapiams krintant, pasirodo obuoliniai vaisėdžiai ir lapsukiai. Jiems gaudyti kabinamos feromoninės gaudyklės. Suaugėlius (drugius) galima privilioti ir kvapiaisiais jaukais. Naudojant feromonines gaudykles ar kvapiuosius jaukus 2–3 metus iš eilės, vaisėdžių ir lapsukių pažeistų vaisių mažėja.
Mėnesio antroje pusėje pastebėtas voratinklinių kandžių ir verpikų gūžtas būtina surinkti ir sunaikinti.
Mėnesio pabaigoje genėkite jau nužydėjusius dekoratyviuosius krūmelius.
Mėnesio antroje pusėje, vejų žolei paaugus apie 6 cm aukščio, šienaukite, žoles surinkite.
Jeigu ilgiau nesulaukiate lietaus, būtinai gausiai laistykite dekoratyviuosius ir sodo augalus. Vienam augalui skirkite apie 20 l vandens.

Gėlininkui…
Gėlininkų dėmesio laukia daugiametės gėlės: reikia atsargiai jas apravėvėti, purenti dirvą, jei žemė sausa, tai būtina ir palaistyti. Kai kurias galite pasidauginti: flioksus, astilbes, šilokus ir kt.
Nepatartina draskyti dabar žydinčių ankstyvųjų raktažolių – kol jos prigis, sugadinsime joms žydėjimą. Geriau jų dauginimą palikti rugpjūčio antrai pusei. Kartais jos dar spėja sužydėti ir vėlai rudenį.
Mus jau džiugina tulpių žydėjimas. Jas, kaip ir kitus augalus, vegetacijos metu reikia ravėti, purenti dirvą, tręšti, jei sausra – laistyti. Pastebėję sergančias tulpes be gailesčio jas išraukime su gumulu žemės ir sunaikinkime. Lauke augančios tulpės dažniausiai kenčia nuo gumozės, kalkligės, lukštų plyšimo.
Jau reikėtų paskubėti ruošti dirvą vienmetėms gėlėms – praėjus šalnų pavojui galima jas sodinti daigeliais. Sėkite ir vienmečių gėlių sėklas.
Sodinkite lauke nežiemojančias (jurginus, kanas) gėles, kardelių ir montbrečių gumbasvogūnius.
Nepamirškite ir atbudusias savo kambarines gražuoles gėles – dažniau jas tręškite ir laistykite. Ypač tas, kurias apgenėjote, persodinote.
Pasibaigus šalnoms, kai temperatūra lauke jau ne mažesnė kaip 12 OC, galite su vazonais keliauti iš kambario į balkoną, terasą ar sodą. Prie lauko sąlygų pratinkite kambarines gėles pamažu, pirmiausia palaikykite kurį laiką pavėsyje ir tik tuomet perkelkite į saulėtą vietą.

Daržininkui…
Ruošdami dirvą daržovėms pagalvokite, kad nenorėsite vėliau lenkti nugaros ravėdami piktžoles. Geriausiai ją suarti 24–26 cm gyliu. Taip sunaikinsite ne tik vienmečių, bet ir daugiamečių piktžolių šaknis. Lietingą vasarą piktžolės žels daugiau, nei sausą. Pirmas ravėjimas turėtų būti tik tik sudygus daržovėms, kai jau išryškėja tarpueiliai.
Ravėdami stenkitės nepalikti jokių šaknų gabalų, nes iš kiekvieno jų atžels naujas augalas. Negerai, jei su kauptuku nukaposite tik jų viršūnes – netruks vėl atželti, ypač po lietaus.
Tarpueilius galima mulčiuoti sausa žole, tačiau prieš tai gerai juos išravėjus. Mulčo sluoksnis turėtų būti 5 –12 cm.
Mėnesio pradžioje, kartais ir viduryje, ievoms sužaliavus sodinkite česnakus, svogūnus, sėkite kalendras. Ievoms pražydus jau sodinkite salierus, porus.
Rudens derliui sėkite burokėlius, morkas, pasisėkite ridikėlių, sodinkite česnakus ir kitas daržoves.
Vėliau, labiau apsaugotose nuo šalnų vietose, sodinkite pomidorų daigus. Antroje mėnesio pusėje sėkite agurkus, pupeles, moliūgus.
Stebėkite, ar neatsirado daržo kenkėjų, naikinkite juos.
Šiltnamiuose sodinkite šilumamėgių daržo augalų daigus. Agurkus sodinkite, jei grunto temperatūra ne žemesnė kaip 16 OC 10 cm gylyje.
Pasodintus augalus mulčiuokite, po dviejų savaičių pririškite špagatu. Retinkite tankiai sudygusias daržoves, purenkite lysves.
Mėnesio pabaigoje šiltesnėse vietose, lysvėse, sėkite kitas agurkines daržoves, salotines trūkažoles, pupeles.
Jei darže ar sodyboje atokiau radosi laisvas saulėtas plotelis, gal verta pagalvoti apie aukštaūgius aromatinius augalus – jie nereikalaus daug dėmesio, bet visuomet po ranka turėsite puikių prieskonių maistui gardinti, lapelių kvapnioms arbatoms. Tai – ir vaistinė balzamita, pankolinė kinmėtė, vaistinis kietis, didysis debesylas, diemedis, vaistinė gelsvė.
Šiuos aromatinius augalus geriausia dauginti daigais. Šiemet jums teks jų nusipirkti, ar gal pasiseks gauti dovanų, nes paprastai sėjama kovą. Dirvą paruošti reikia gerai.
Dauguma šių augalų yra labai medingi, pasižymi vertingomis gydomosiomis savybėmis, apie kurias pakalbėsime kitą kartą, o dabar pasidairykite daigų.
Verta pamėginti, jei turite tam vietos, auginti ir grikius. Jiems tiks ir nederlinga dirva. Turite laiko pagalvoti apie jų naudą ir apsispręsti, nes sodinti reikės mėnesio pabaigoje. Atsiminkite, kad naudingi ne vien grikių grūdai, bet ir žiedai, daigai, stiebai. Jie teiks naudą jums ne tik valgiui, bet ir dirvai bus naudingi, kaip žalioji trąša.
Tik rinkdami vietą grikiams atsiminkite, kad lietingą vasarą jie užauga iki 1,5 – 1, 8 m, o sausesnę vasarą iki 60 – 70 cm. Grūdams teks auginti per vasarą.
Grikiai aromatingi, taigi privilios bitelių, o šios pasitarnaus, kad gausiau derėtų jūsų agurkai, moliūgai, cukinijos.

Bitininkui…
Dabar svarbu išplėsti bičių lizdus, joms reikia daugiau vietos ir perams, ir medui.
Kai kurios šeimos jau ruošiasi auginti motinėles, pasirūpinkite jomis.
Pašalinkite erkėtus tranų perus. Komplektuokite meduves.
Dairykitės medingųjų augalų vietų, prie kurių išvešite bites.
Esant nepastoviems orams, kad nenutrūktų perų auginimas, papildomai maitinkite bites.
Mėnesio pabaigoje jau ruoškitės išsukti pirmąjį pavasarinį medų.

Rūgštynės yra mėgstamos ne tik pas mus – jų turime nuo pat pavasario iki rudens. Kitose šalyse jos taip pat mielai ir įvairiai vartojamos. Prancūzijoje gurmanų mėgstama tiršta šių lapelių sriuba, padažas žuvies patiekalams. Anglai rūgštynes skanina actu bei cukrumi ir patiekia prie šaltos virtos veršienos, o vokiečiai – prie paukštienos. Šalti užkandžiai su rūgštynėmis ypač mėgiami Ispanijoje, Portugalijoje. Čia populiarios salotos su žuvimi, paskanintos citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi. Iš rūgštynių galima daryti įdarus nesaldiems pyragams, maišyti į žalumynų kokteilius. Rūgštynės stiprina imunitetą, gerina širdies ir kraujagyslių darbą ir daugybė jų gerų savybių yra naudingos mūsų organizmui. Vartokime jas išmoningai ir saikingai.

Rūgštynių salotos su varške
Reikės: 200 g šviežių rūgštynių lapelių, 2 šaukštų riebios varškės, 2 šaukštų natūralaus jogurto, 2 saldžių obuolių, 1 morkos, 2–3 baltųjų ridikų, 1svogūno, žiupsnelio maltų pipirų, druskos, cukraus.
Nuplautas ir nusausintas rūgštynes susmulkinkite ir sumaišykite su tarkuotomis morkomis bei ridikais. Nuluptus obuolius supjaustykite kubeliais, sudėkite į rūgštynes. Užpilui jogurtą sumaišykite su varške. Svogūną gerai susmulkinkite, sutrinkite su druska, pipirais, cukrumi ir gautą košelę sudėkite į varškės ir jogurto masę. Užpilą gerai išmaišykite ir juo užpilkite rūgštynių salotas.

Pavasarinė rūgštynių sriuba
Reikės: 500 g jaunų rūgštynių, dar po truputį dilgėlių ir kiaulpienių lapelių, 2 kiaušinių trynių, 50 g grietinėlės, 2–3 šaukštų aliejaus, 1 litro vandens, druskos, maltų baltųjų pipirų.
Žalumynus nuplaukite, supjaustykiteir pakepinkite aliejuje. Suverskite juos į puodą su vandeniu, virkite 15 min. Kiaušinių trynius suplakite su grietinėle ir 5 šaukštais karštos sriubos. Plakinį supilkite į sriubą ir paskaninkite prieskoniais.