Interviu vienu klausimu: Pavasaris kviečia į daržus, į sodus. Ar atsišaukiate į kvietimą? Gal sodinsite ką nors naujo?

Izolda Juodytė-Aidukienė, Bagrėnas:
– Šis pavasaris – ypatingas, darbas darbą veja, tik spėk suktis. Būna, kad po dienos darbų tenka užmigti su rūbais, dažniausiai prie kompiuterio ar su paimta knyga į ranką ir viltimi, kad perskaitysiu bent kelis lapus.
Kadangi, kaip ir daugelis, dirbu nuotoliniu būdu, dar du mažieji (pagrandukai iš 7 vaikų, pirmos ir antros klasių mokinukai) mamą „mokina“ nuotoliniu būdu. Tai atima apie 4 val. dienos. Dar, negana to, sugalvojau siūti vienkartines kaukes iš piktumo, pamačius internete vienkartinių kaukių kainas: kartais buvo prašoma po 5 Eur už vnt.(!!!). iš pradžių tik norėjau numušt kainas ir tiek, bet žmonės taip įsuko mane į šitą „verslą“, kad negaliu atsakyt…
Tarsi dar mažai darbų turėčiau, sumaniau lauko židinį pati sumūrint… O kur dar įsigytos knygos internetinėje svetainėje, kur daržas, šiltnamis, anūkėliui sriubytės reikia išvirt, nes tėveliai irgi abu dirba…. Gerai, kad turiu mamą (81 m.). Kartais pavydas suima, kai matai ar girdi, kad žmonės karantine neturi ką veikt, kad „miršta“ iš nuobodulio, pavydžiu jiems.
O kur dar mano ir pagrindinis darbas – giedojimas laidotuvėse, šiuo metu retai, bet vis tiek per savaitę tenka du kartus atsiliepti į artimųjų prašymą.
Tai toks tas mano pavasaris. Esu dėkinga Dievui už tai, ką jis man duoda.


Danutė Mozūrienė, Prienai:

Sėja, augalėliai, kuriuos Šimkūnaitė naudojo savo gydomosiose arbatose, ir jau po mėnesio ūgtelėjusios vaikučių sėtos vaistažolės.

– Prienų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ „Pelėdžiukų“ grupės auklėtojos Vilija Navickienė, Danutė Mozūrienė ir mažieji ugdytiniai ruošiasi dalyvauti ekologiniame konkurse „Mano žalioji palangė“, skirtame Eugenijos Šimkūnaitės 100 metų minėjimui.


Augenija Stoškuvienė, Jieznas:
– Dar į lauką neišėjau, siuvu kaukes. Gerai, kad paskambinote, minutei atitrūkau nuo darbo. Kai tik praeis vėjai, sodinsiu šiltnamyje svyrančius pomidorus. Paskui išnešiu į lauką, pakabinsiu kur po medžiu, nes jie juk bus vazone, ir lauksiu, kol sunoks.


Dalia, Birštonas:
– Gyvenu daugiabutyje, ant palangės pas mane jau dygsta įvairūs prieskoniai, o šviežiais krapais jau gardinu šaltibarščius. Gaila, kad jau seniai nebeliko pavasarių tėviškėje ir to žemės kvapo, kai sodindavome bulves, paskui tėvelio vairuojamus plūgą ir arklį. Išliko atminty ir ta žemė, ir tas kvapas. Rodos, dabar matau, kur priemolis, kur juodžemis. Menu tėvą sakant, kaip svarbu gerai nuarti pirmą vagą. Taip pat kaip svarbu visada nebijoti pradėti pirmą kartą žengti kitokį žingsnį.
Taigi sėkite savyje gerumo, savęs ir kitų suvokimo sėklas, laistykite ir puoselėkite, kad iš jų pražystų besąlyginės meilės žiedai!

Parengė Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *