Nuspręsta: Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla taps daugiafunkciu centru

Balandžio 9 dieną nuotoliniu būdu vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje balsų dauguma buvo patvirtinti Mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano pakeitimai ir pritarta Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos reorganizavimui.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokykla iš pagrindinės taps daugiafunkciu centru, kuris bus prijungtas prie Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos. Jame bus vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos.
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Rimvydo Zailsko, sprendimas priimtas įvertinus mažėjantį Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos mokinių skaičių, siekiant racionaliai panaudoti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas.
Mero Alvydo Vaicekausko teigimu, šis sprendimas yra teisingas, juolab kad mokykla daugybę metų negalėjo išsilaikyti iš mokinio krepšeliui skirtų lėšų, ir Savivaldybė papildomai ją remdavo. Pasak mero, mokyklos reorganizavimo klausimai buvo aptarti su mokyklos ir kaimo bendruomenėmis. Pradžioje norėta liekančias klases iškelti į seniūnijos pastatą, bet bendruomenė įtikino, jog mokyklos patalpose ugdymas bus kokybiškesnis ir, šildant tik pusę pastato patalpų, ekonomiškesnis.
Likusios patalpos bus naudojamos bibliotekos, kultūrinėms, sportinėms ir kitoms vietos bendruomenės reikmėms.
Tarybos nariai, suprasdami demografinę situaciją seniūnijoje, klausimo dėl vyresniųjų klasių išsaugojimo net nekėlė. Jie savo pasisakymuose akcentavo kitus dalykus.
Audriui Narvydui parūpo teisinis šio sprendimo projekto parengimo pagrindas. Jam nepakako R. Zailsko išsakytų argumentų, kodėl mokykla bus reorganizuota į daugiafunkcį centrą. A.Narvydas replikavo, kad toks skambus pavadinimas – tik iškaba, savaime vietos gyventojams negarantuojanti jokių papildomų socialinių funkcijų. Todėl, jo nuomone, nereikėtų „katės vadinti šunimi“, nes realiai N.Ūtos mokykla liks „Ąžuolo“ progimnazijos skyriumi.
Vaidotas Kupstas manė, kad, įsteigus daugiafunkcį centrą, atsiras galimybė padėti vietos bendruomenei plėtoti užimtumą. Vis dėlto jis pripažino, kad jau trečios mokyklos šiame krašte reorganizacija (Tartupio ir Kunigiškių mokyklos buvo uždarytos) – labai skausmingas dalykas, tiesa, neišvengiamas. Juolab kad kai kurie tėvai savo vaikus pervedė į kitas mokyklas, taip paspartindami sprendimą dėl N.Ūtos pagrindinės mokyklos likimo.
Šiuo metu mokykloje dirba 18 pedagogų, mažiausiai trys iš jų liktų dirbti ir po reorganizacijos, nes numatyta išsaugoti jungtinę ikimokyklinio- priešmokyklinio ugdymo grupę ir dvi jungtines 1–2 ir 3–4 pradines klases. Todėl Dovilė Ručytė teiravosi, kaip ketinama padėti kitiems, be darbo liksiantiems mokytojams.
R.Zailskas teigė, kad daugelis mokytojų N.Ūtos mokykloje teturėjo po keletą valandų per savaitę, jie dirba ir kitose mokyklose, todėl neliks be pragyvenimo šaltinio. Anot jo, ieškotis darbo gali tekti vos trims dalykų mokytojams. Skyriaus vedėjas nedavė jokios garantijos dėl pedagogų perkėlimo į kitas mokyklas, tačiau patikino, kad jų įdarbinimo klausimu vyksta pokalbiai su kitų mokyklų vadovais.
Rita Keturakienė domėjosi, kodėl N.Ūtos mokykla prijungta prie „Ąžuolo“ progimnazijos, o ne „Revuonos“ pagrindinės mokyklos.
R.Zailskas sakė, kad „Ąžuolo“ mokykla buvo pasirinkta dėl to, kad turi darbo patirties Ašmintos daugiafunkciame centre, kur mokyklos skyrius, biblioteka, laisvalaikio salė veikia pagal jungtinės veiklos sutartį. Anot jo, „Revuonos“ pagrindinė mokykla šiuo metu ir taip vykdo kelias skirtingas ugdymo programas, todėl priskyrus dar vieną naują darinį, jai tvarkytis būtų sudėtinga.

Kelionės išlaidų į darbą nekompensuos – pasisakė už oresnę paramą specialistams

Šią savaitę vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje daugumos politikų balsais buvo nepritarta Tėvynės sąjungos (konservatorių) grupės Tarybos narių teiktam sprendimo projektui dėl Prienų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, gydytojų ir slaugytojų, kultūros ir meno, socialinių darbuotojų važiavimo (kelionės) į darbą ir atgal išlaidų kompensavimo bei šių išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
Siūlymas dėl transporto lengvatų jau buvo kartą teiktas Tarybai praėjusių metų lapkritį. Tuomet jam nepritarta dėl esą išskirtos vienos specialistų grupės. Todėl sprendimo projektas buvo papildytas, į jį įtraukti ne tik pedagogai, bet ir medikai, socialiniai darbuotojai ir kt. Klausimą pristatęs Tarybos narys Audrius Narvydas pateikė paskaičiavimus, pagal kuriuos minėtų grupių specialistų važiavimo į darbą daugiau kaip 5 km atstumu ir atgal išlaidoms kompensuoti, taikant įkainį – 1 km/0,08 ct – per keturis šių metų mėnesius (nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.) reikėtų skirti nuo 50 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Jo įsitikinimu, šią sumą galima surasti perskirstant Savivaldybės biudžeto lėšas, sutaupant viešuosiuose pirkimuose, „nuimant“ nuo sezono nebaigusio krepšinio sporto klubo „Prienai“, neskiriant finansavimo Kauno regiono plėtros tarybai ir pan.
Vienas iš A. Narvydo argumentų, kodėl reikia tokios specialistų skatinimo formos, yra jų trūkumas. Anot jo, jau dabar rajone trūksta šeimos gydytojų, psichologų, logopedų, po 5 ar 10-ties metų ši problema taps opesnė. Todėl Tarybos narius jis ragino investuoti į žmones, o ne į trinkeles.
Sprendimo projektas prieš posėdį buvo svarstytas Tarybos komitetuose ir nesurado palaikymo. Meras Alvydas Vaicekauskas parengtą siūlymą pavadino populistiniu. Jo manymu, siekiant pritraukti reikiamus specialistus, vertėtų investuoti į būstus, skirtus jiems apgyvendinti.
Tarybos narė Rima Zablackienė taipogi išdėstė savo poziciją. Jos teigimu, jeigu kokios nors srities darbuotojų trūksta, reikia kalbėtis su įstaigomis apie jų poreikį ir, bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, žmones perkvalifikuoti, pvz., mokytojai gali tapti socialiniais darbuotojais ir pan. R.Zablackienė įsitikinusi, kad specialistai turi gauti orų atlyginimą, o autobuso bilietėlių rinkimą ji pavadino ne darbuotojų skatinimu, o žeminimu.
Dovilė Ručytė pritarė kolegės išsakytoms mintims ir pasigedo skaičių, kokiai daliai specialistų galėtų būti taikoma ši lengvata. Jos pastebėjimu, jeigu yra nustatytas minimalus atstumas, nuo kurio kelionės išlaidos pradedamos kompensuoti, vertėtų nustatyti ir maksimalų, kaip tai padariusios kitos savivaldybės. Pasak jos, šį sprendimo projektą būtų tikslingiau pradėti taikyti ne nuo naujų mokslo metų, o nuo kitų metų pradžios.
16 Tarybos narių balsais pateiktas sprendimo projektas buvo atmestas, keturi politikai pasisakė už važiavimo išlaidų kompensavimą rajono specialistams.

Bandymas sumažinti vietinės rinkliavos dydį nesulaukė pritarimo

Nuo tada, kai tik buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, viešumoje netyla ginčai dėl paslaugos įkainių apskaičiavimo.

Šią nuotrauką prieš kelias dienas atsiuntė gamtos teršimu pasipiktinusi „Gyvenimo“ skaitytoja, kuri vieno pasivaikščiojimo metu Prienų šile, senojo Alytaus plento pradžioje, rado ant miško paklotės išverstą naudotų plytų krūvą. Nustatyti teršėją faktiškai neįmanoma, šių atliekų tvarkymo kaštai guls ant gyventojų, tvarkingai mokančių mokesčius, pečių.

Praėjusių metų rugpjūčio 29 d. Tarybai patvirtinus Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimus, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji rinkliavos dydžiai, gerokai patuštinę gyventojų pinigines.
Tuomet aiškinta, jog pakeitimai priimti, atsižvelgiant į suskaičiuotas būtinąsias, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Posėdyje dalyvavęs Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A.Reipas politikus įtikino, kad atliekų tvarkymo sistema brangsta dėl didėjančio sąvartyno mokesčio, atliekų deginimo kaštų, pradėtų rinkti maisto atliekų ir kt.
Minėtame posėdyje kai kurie Tarybos nariai pasisakė prieš drastišką ir logiškai nepaaiškinamą vietinės rinkliavos mokesčio padidinimą, tačiau taip ir liko neišgirsti.
Todėl Tėvynės sąjungos-LKD grupei priklausantys Tarybos nariai Vytautas Jonelis ir Audrius Narvydas skyrė laiko paskaičiavimams ir išsiaiškino, kad iš tikrųjų atliekų tvarkymo kaštų pokyčiai nebuvo tokie ženklūs, kaip prognozuota: sąvartyno vartų mokestis padidėjo nežymiai, atliekų deginimo mokestis nebuvo įvestas.
Balandžio 9 d. Tarybos posėdyje A.Narvydas akcentavo, kad susidariusios 270 tūkst. eurų vartotojų skolos negali būti įtrauktos nei į būtinąsias, nei į faktines sąnaudas. Todėl jos neturėtų daryti įtakos rinkliavos dydžiui nei COVID-19 ir karantino, nei jokiais kitais galimos ar esamos krizės laikotarpiais. Pasak Tarybos nario, yra neteisinga nemokančiųjų vietinės rinkliavos skolas primesti sąžiningiems mokėtojams, tokias skolas amortizuoti turėtų socialinės apsaugos sistema, piktybiškai nemokančiųjų – teisėsaugos sistema.
Tarybos nariams pagrįstai kilo klausimas, galbūt Prienų rajono savivaldybė sumoka dalį ir kitų regiono savivaldybių atliekų tvarkymo kaštų, juolab kad kai kuriose jų vietinės rinkliavos mokestis yra mažesnis.
A.Narvydas ir V.Jonelis kolegoms politikams pateikė sprendimo projektą, kuriame pasiūlė pakeisti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 2 priedą ir patvirtinti naujus vietinės rinkliavos įkainius. Jie apskaičiuoti įvertinus faktinius būtinųjų, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų pokyčius.
Peikti kolegų parengto ir gyventojams palankaus sprendimo projekto Tarybos nariai neskubėjo, kaip ir nebuvo linkę jam pritarti. Mero Alvydo Vaicekausko nuomone, svarstyti šį klausimą būtų tikslingiau kitų metų pradžioje, kai bus žinoma, kiek surinkta lėšų, ar pasiekti užsibrėžti rodikliai. Šiuo metu vietinės rinkliavos mokesčiai jau paskaičiuoti, sąskaitos išsiuntinėtos gyventojams, daugelis jas apmokėję už visus metus.
Meras atkreipė dėmesį, kad atliekų surinkimo sistema ištobulėjusi, jos geriau rūšiuojamos. Tarybos narys Algimantas Šidlauskas išsakė kitą nuomonę. Anot jo, vietinės rinkliavos dydis auga, o atliekos surenkamos ir tvarkomos prasčiau. Nemažai jų atsiduria miškuose, ypač šiuo periodu, kai stambiagabaričių atliekų aikštelės nesurenka padangų ir kitų atliekų.
Rimos Zablackienės manymu, nereikėtų skubėti ir mažinti vietinės rinkliavos įkainius, kol atliekų turėtojai neįpras rūšiuoti civilizuotai. Henrikas Radvilavičius pareiškė, kad patogumai kainuoja, todėl reikia daugiau dirbti ir užsidirbti, kad būtų kuo susimokėti už teikiamas paslaugas.
Vaidotas Kupstas siūlė dar kartą susitikti su ARATC atstovais, išklausyti jų argumentus ir metų pabaigoje vėl grįžti prie A.Narvydo ir V.Jonelio siūlymo. Tam pritarė ir Dovilė Ručytė.
V.Jonelis replikavo, esą jų siūlymas ne politinis, o ekonominis, siekiant, kad gyventojai nepermokėtų už atliekų surinkimą bei tvarkymą, ir jiems būtų taikoma teisinga paslaugos kaina. Jo įsitikinimu, dar vienas susitikimas su ARATC vadovu, kuris kiek „sublefavo“ dėl ateities prognozių, nieko gero neduos.
Daugumos Tarybos narių balsais A.Narvydo ir V.Jonelio pasiūlytas sprendimo projektas nebuvo patvirtintas, trys – balsavo už, trys susilaikė, vienas nedalyvavo balsavime.

Tarybos nario Audriaus Narvydo komentaras:
„Dėl realių būtinųjų sąnaudų skaičiavimo: mes skaičiavome būtinąsias sąnaudas 2020 metams, atsižvelgdami į buvusius ir numatomus pokyčius atliekų surinkime 2017-2020 metais. Net ir ARATC pripažino, kad mūsų paskaičiavimai beveik atitiko 2019 m. faktines sąnaudas… Mūsų tikslas buvo garsiai pasakyti Tarybos nariams, kad būtinąsias sąnaudas reikia skaičiuoti kiekvienų metų pabaigoje, kaip to ir reikalauja LR Vyriausybės nutarimas Nr. 711, o ne burti skaičiais iš „kosmoso“. Akivaizdu, kad 2019-08-29 sprendimas dėl rinkliavos mokesčio, kurį mes siūlėme pakeisti, ir buvo ,,kosminis“. Ar tai mums pavyko įrodyti, nežinau, bent jau valdžios dėmesį atkreipėme, kad „makaronų“ kabinimo laikai baigėsi, reikia pradėti dirbti, o ne tik už ARATC pateiktus skaičius rankas pakilnoti.