Birštono gimnazijos mokytojai džiaugiasi mokinių supratingumu ir atsakomybe

Dar prieš paskelbiant karantiną visos Lietuvos mokyklos intensyviai ruošėsi darbui nuotoliniu būdu. Šių permainų su nerimu laukė ir mokytojai, ir mokiniai, ir vaikų tėvai. Šiuo metu nauja mokymosi tvarka skaičiuoja trečią savaitę, tad švietimo bendruomenė jau gali pastebėti nuotolinio mokymo(si) trūkumus. Visgi Birštono gimnazijos mokytojos Vidutė Berteškienė ir Birutė Sinkevičienė džiaugiasi, jog nuotolinio mokymo(si) procese mokytojai iššūkius padeda įveikti glaudus mokinių ir mokytojų bendradarbiavimas, tarpusavio supratimas ir atsakomybė.
Chemijos mokytoja Vidutė Berteškienė:
– Esu chemijos mokytoja, 5–6 klasių moksleiviams taip pat dėstau ,,Gamtą ir žmogų“. Paskelbus karantiną ir numatomą nuotolinį mokymą, pirmos kilusios mintys buvo tokios: 1) yra kanalų, kuriais galima bendrauti grupėse, bet kaip sukviesti mokinius į pamokas? 2) mokiniai nuotolinio bendravimo grupėse patirties turi daugiau nei mokytojai; 3) mokytojas turi mokytis visą gyvenimą – teks išmokti kažką naujo – tik nuo ko pradėti? Nekalbėsiu apie pirmąją savaitę skandinusį perteklinės informacijos liūną.
Daug klausimų išsisprendė, kai gimnazija pasirinko bendrą „Office 365 Teams“ platformą – tada prasidėjo kryptingas darbas: buvome supažindinti su programos teikiamomis galimybėmis, sukurtos mokomųjų dalykų grupės ir t.t. Vėliau man, chemijos dalyko mokytojai, liko pagrindinis klausimas: kaip mokiniams išaiškinti uždavinių sprendimus, kaip mokyti užrašyti reakcijų lygtis, supažindinti su negirdėtais dydžiais, įvesti naujas formules, kai negali to daryti klasės lentoje? „Teams“ programoje integruota ,,baltoji lenta“ labiau tinka pradinėms klasėms ir elementariems veiksmams, o paruošti kiekvienos pamokos pateiktis aukštesniųjų klasių mokiniams pareikalautų neišmatuojamų laiko sąnaudų, tačiau nepakeistų gyvo ir detalaus aiškinimo.
Ką aš taikau ir kas man padeda mokyti nuotoliniu būdu? Tai emokyklos virtualūs mokomieji objektai, suteikiantys pamokai vaizdumo, mokiniai gali stebėti filmuotus eksperimentus, matyti organizmų ar medžiagų sandarą. Mokant ,,Gamtą ir žmogų“ ypač patogu naudoti elektroninį EMA vadovėlį ir pritaikytas EMA pratybas, kurios yra puiki priemonė ir mokinių žinių vertinimui. Na, o mokyklinę lentą atstoja prie kompiuterio prijungta vaizdo perdavimo kamera – kai, aiškindama uždavinių sprendimus ar reakcijų lygtis, galiu rašyti ranka ir vaizdą tiesiogiai transliuoti į mokinių ekranus. Pritaikius šias priemones, pamoka nuo tradicinės skiriasi tik tuo, kad negaliu matyti visų mokinių veidų ir spręsti, kaip jie suvokė mano paaiškinimus, ar viską suspėjo, t.y. grįžtamasis ryšys tampa ribotas.
Reikia pripažinti, jog maloniai nustebino greitas mokinių įsitraukimas į nuotolinį mokymą – pirmajai nuotolinio ugdymo dienai jie patys kūrė klasių grupes ,,messenger“ programėlėje, o jau antrąją dieną visas pamokas galėjau vesti „Teams“ platformoje, nes apie 90 procentų mokinių jau buvo prisijungę. Eigoje paaiškėjo, kad ši aplinka tinka ne tik pamokoms, bet taip pat yra patogi, norint sukviesti skubų auklėtinių arba jų tėvų susirinkimą.
Kaip ir tikėjomės iš pradžių, susiduriame ir su iššūkiais. Pirmiausia dideliu iššūkiu tampa padalinamų užduočių perdavimas mokiniams: didelė dalis mokinių neturi galimybės atsiųstas užduotis atsispausdinti namuose, todėl jiems tenka papildomas ir nepatogus darbas rašyti užduotį iš ekrano, o ši problema lemia ir kitą nepatogumą, kai tenka taisytis klaidas arba atsiųsti atliktą užduotį mokytojui.
Objektyviai įvertinti žinias taip pat tapo kur kas sudėtingiau. Vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių žinių įvertinimui taikau ,,Egzaminatoriaus“ užduotis, tačiau nurodau konkretų ribotą laiką jų atlikimui. Žemesnėms klasėms kūriau eTest užduotis, tačiau šios testų kūrimo sistemos galimybės ribotos, kai reikia atsakymuose įterpti specifinius simbolius, laipsnio rodiklius ar indeksus. Sukurti 30 klausimų testą užtrunka apie 4 valandas, tačiau, net ir sukeitus klausimus vietomis, mokiniai pritaiko savo gebėjimus pasidalinti informacija. Jei užduotis nusiunčiu ,,Word“ dokumentu, o mokiniai atsiunčia fotografuotą atsakymą – darbą galima tik įvertinti, o klaidas komentuoti atskirai – mokinys negali matyti pažymėtų savo klaidų. Dirbdama nuotoliniu būdu neatsisakau ir anksčiau taikyto kaupiamojo vertinimo.
Vesdama tiesiogines vaizdo pamokas, nuolat mąstau apie vieną neišnaudotą galimybę. Dauguma tėvų, karantino metu būdami namuose šalia savo vaikų, gali stebėti ir mokytojų darbą, ir savo vaikų pastangas. Jie taip pat gali matyti, kokius sunkumus patiria jų vaikai, kokios to priežastys. Manau, tėvai turėtų pasinaudoti tiesiogine galimybe aptarti situaciją su dėstančiu mokytoju arba iš karto po pamokos, arba suderinę pokalbio laiką.
Visgi manau, kad nuotolinis mokymas gali laikinai pakeisti tiesioginį, o visi mokytojai, kurie atsakingai dirbo mokykloje, atsakingai dirbs ir šiuo metu. Mokiniams tai atsiradusi proga pasitikrinti savo motyvaciją ir savarankiško darbo gebėjimus.
Anglų mokytoja Birutė Sinkevičienė:
– Darbas per atstumą mano požiūriu negali būti vertinamas vienareikšmiškai – jis išties turi ir privalumų, ir trūkumų. Trumpai apžvelgsiu keletą savo asmeninių patirčių.
Visų pirma, pastebiu, jog bendravimas nuotoliniu būdu tarsi „sugriauna“ barjerus tarp mokytojo ir mokinių – mes visi atsidūrėme „vienoje valtyje“, besimokančiųjų padėtyje. Man visiškai patogu paklausti mokinių apie vienos arba kitos programos funkcijos veikimą ar paprašyti jų susisiekti su grupės draugu kito kanalo pagalba. Kitas teigiamas aspektas yra galimybė plačiau taikyti užduočių diferencijavimą. Dėl išmintingai sudaryto tvarkaraščio galiu konsultacines valandas skirti spragų mažinimui, dirbti individualiai su vienu ar dviem mokiniais, pavyzdžiui, tokiu principu dirbu su penkiais mokiniais.
Galima teigti, jog nuotolinis mokymas suteikia daug laisvių kūrybinėms užduotims. Dešimtų, vienuoliktų klasių gimnazistai studijuojama tema paruošė puikius darbus įvairiais formatais: garso, vaizdo, netgi piešiniais, žinoma, rašinio formatas išliko populiariausias. Žemesniųjų klasių, mano mokomos 6b klasės mokiniai virtualioje erdvėje kūrė kvietimus jungtis į kampaniją #patobulinksavomokyklą. Be abejo, tokių užduočių sėkmei turiu gerai apgalvoti, „suprojektuoti“ darbą.
Dabar kyla daug diskusijų dėl abiturientų pasirengimo brandos egzaminams, tačiau esu gan rami, nes jau eilę metų darbą organizuoju taip, kad paskutinieji mokslo metų mėnesiai būtų skiriami brandos egzamino technikų įtvirtinimui, kur reikalinga daug individualaus darbo. Šiuo atžvilgiu „Microsoft Teams“ programa yra patogi jungtis į konferencijas/susitikimus ir aptarti mokinių atliktas užduotis. Kita vertus, bendravimas su mokiniais virtualioje erdvėje man nebuvo naujiena ir anksčiau: turėjau susikūrusi grupes socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėje ir susisiekti, perduoti informaciją ne tik mokyklinėje platformoje mums buvo įprasta bendravimo forma.
Dirbdama virtualioje erdvėje, išgyvenu nemažai sunkumų ir iššūkių. Vienas labiausiai varginančių – tai darbo dienos ribų praradimas. Mokytojas tapo pasiekiamas ne tik moksleiviams, o ir jų namiškiams, jiems patogiu metu. Manau, dažnas mokytojas gauna žinutes, sulaukia skambučių bei atsiunčiamų atliktų užduočių gerokai po 17 valandos, netgi ir Velykų savaitgalį… Tad norėdama išlaikyti bendravimo efektyvumą, tiesiog turiu atsakyti į klausimą nelaukdama darbo dienos valandų. Kita problema – ilgos valandos prie kompiuterio ekrano. Pasirengimas pamokoms, darbų taisymas, susirašinėjimas net ir pamokos su vaizdu – viskas vyksta ekrane, taigi krūvis akims išties yra didelis.
Birštono gimnazijos anglų kalbos mokytojai bendradarbiauja su „Oxford“ leidyklos atstovais, todėl jau keletą metų naudojamės leidyklos sukurta interaktyvia „knygų lentyna“ internete ir mobilioje aplikacijoje. Ši programa itin pagelbėja dabar: mes galime „dalintis“ užduotimis, čia pat jas taisyti, matyti klaidas, o tokiu būdu aplinka ne itin nutolsta nuo buvusiosios klasėje. Galiu pasidžiaugti atsakingu mokinių požiūriu į dalyvavimą pamokose, nes nedalyvavimas sumažėjo itin ženkliai, o ir apie priežastis sužinau akimirksniu.
Kaip jau minėjau, nuotolinis mokymas man yra reikli patirtis. Nepaisant naujai išmoktų ir vis dar išmokstamų dalykų, ir mokiniai, ir aš pasigendu realaus bendravimo, tikro rankos paspaudimo ir tikros mokyklinės aplinkos.