Karantino iššūkiai

Jau tris savaites verslo įmonės Lietuvoje, taip pat ir veikiančios Prienų bei Birštono krašte, bando prisitaikyti prie paskelbto karantino apribojimų. COVID-19 sukelta krizė grasina sužlugdyti nelengvai kurtus šeimos verslus, ypač paslaugų sektoriuje dirbusias individualias įmones. Dalis darbdavių svarsto apie darbuotojų atleidimus, net bankrotą, o kitiems šis sunkus laikotarpis suteikė naujų galimybių didinti gamybos apimtis ar pertvarkyti veiklos modelius – organizuoti darbą iš namų, įdiegti elektronines nuotolines paslaugas.
„Gyvenimo“ kalbinti skirtingoms verslo rūšims priskiriamo verslo vadovai papasakojo, kokioje situacijoje atsidūrusios jų vadovaujamos įmonės, pasidalino mintimis apie tai, kokių padarinių verslui turės užsitęsusi krizė, ar juos sušvelnins viešai deklaruojamos Vyriausybės paramos verslui priemonės.

Išaugus grikių paklausai, vos spėja suktis“

Vienos didžiausių kruopų perdirbėjų Baltijos šalyse UAB „Ekofrisa“ darbuotojus Covid-19 viruso sukelta krizė motyvavo dar operatyviau reaguoti į Lietuvoje ir visoje Europoje išaugusius kruopų pirkimus.

„Ekofrisos“ superkomanda visada pasiruošusi“. Šiuo įrašu po nuotrauka įmonės Facebooko paskyroje buvo pasidalinta dar pačioje kovo pradžioje, kuomet dėl Covid-19 viruso grėsmės visoje Europoje išaugo kruopų pirkimas, ir ištuštėjo įmonės sandėliai. Kad spėtų pagaminti daugiau ir laiku, didžioji dalis įmonės darbuotojų išėjo į gamybą.

– Dirbame visu pajėgumu ir, deja, dėl įrengimų ribotų galimybių negalime patenkinti visų užsakovų poreikių, kurie išaugo bemaž 200 proc. Ištuštinome visas atsargas sandėliuose, dabar kiek produkcijos pagaminame ir sufasuojame – tiek ir išsiunčiame tiekėjams, – sakė UAB „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė.
Įmonės vadovė pasakojo, kad dėl koronavirusinės infekcijos grėsmės darbas organizuojamas pamainomis, atskiri padaliniai išskirstyti į mažesnius, kad kuo mažiau darbuotojų susitiktų vienoje patalpoje. Įmonė laukia užsakytų respiratorių darbuotojams, tačiau jų tiekimas stringa. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas patalpų dezinfekcijai ir asmens higienai, kiekvieną dieną darbuotojams matuojama temperatūra. Į rizikos grupes patenkantiems darbuotojams įteisintas darbas namuose, dirbantiems nepilną darbo laiką bus išsaugotas visas atlyginimas.
L.Dužinskienės teigimu, į įmonės teritoriją neįleidžiami pašaliniai asmenys, prevencijos sumetimais produkciją vežančių vairuotojų prašoma neišlipti iš kabinų. „Nesame tokie optimistai, kurie tiki, kad koronavirusas juos aplenks, tiesiog imamės visų įmanomų apsaugos priemonių,“ – tikina įmonės direktorė.
Paklausta, kaip vertina Vyriausybės patvirtintą paramos verslui planą, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Prienų verslo atstovybei vadovaujanti L.Dužinskienė kalbėjo: „Manau, kad mokesčių VMI, „Sodrai“, paskolų bankams atidėjimo priemonės labai reikalingos smulkiajam verslui, kuris karantino laikotarpiu sustabdė savo veiklą, išleido darbuotojus į prastovas. UAB „Ekofrisa“ vykdo gamybą pilnu pajėgumu, gauname stabilias pajamas. Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl visus mokesčius sumokėsime taip, kaip ir privalome.“
UAB „Ekofrisa“ į kitas šalis eksportuoja per 70 proc. savo produkcijos, daugiausia ekologiškų grikių. Šiemet įmonė atnaujino ekologiškų produktų asortimentą, pradėjusi gaminti sveikai mitybai skirtus naujus produktus – grikių kokteilius, grikių granolą ir grikių batonėlius.
Įmonė dirba žiedinės gamybos principu, grikius apdoroja taip, kad neliktų jokių atliekų. Dalis lukštų sukūrenama, išvalyti lukštai panaudojami pagalvių, žaislų, čiužinių, mulčio gamybai.

„Didžiausia problema yra neaiškumas dėl ateities…“

Jiezne veikianti UAB „Doleta“ specializuojasi individualių medinių langų, kaustytų aliuminiu, žiemos sodų, fasadų, slankiojančių sistemų bei lauko durų gamyboje. Dėl kokybės, netradicinių sprendimų, gebėjimo įgyvendinti pačius sudėtingiausius užsakymus įmonės produkcija itin vertinama Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Bendrovės savininkas Vytautas Silevičius, paklaustas, kaip karantino sąlygomis pasikeitė įmonės darbas ir santykiai su užsakovais, teigė, kad darbo tempas šiek tiek sumažėjo, visgi nė vienas klientas užsakymų neatšaukė, tik sulaikė, todėl pagaminta produkcija sandėliuojama. Įvertindamas tai, kad šiuo metu verslo susitikimai ir derybos su esamais ir potencialiais partneriais nevyksta, jis neatmeta galimybės, jog ateityje produkcijos gamybos apimtys gali sumažėti. Pasitaikančius logistinius nesklandumus V.Silevičius vadina mažareikšmiais ir išsprendžiamais.
– Didžiausia problema, kurią išgyvename, yra neaiškumas dėl ateities – dabar darbuotojams negalime atsakyti, kiek ši situacija truks, kokias pasekmes ji sukels. Nežinia ir yra labiausiai sekinantis dalykas, – teigia įmonės įkūrėjas ir vienas didžiausių darbdavių Jiezno krašte.
Vytautas Silevičius nemano, kad Vyriausybės priimtas verslo paramos planas būtų naudingas jo įmonei. Skirtingai nei danų ar norvegų verslininkai, jis teigė nepasitikintis valdžia ir nelaukiantis iš jos malonių. „Reikalui esant, sprendimus priimame patys“, – pabrėžia verslininkas.
– Mes iš anksto prognozavome koronaviruso plitimą, todėl kolektyvas apsirūpinęs asmens apsaugos priemonėmis ir dezinfekciniais skysčiais. Neatleidome nė vieno savo darbuotojo. Turime tėvelių, kurie, uždarius darželius ir mokyklas, neturi kur palikti savo atžalų, todėl pasirinko vaiko priežiūros ar kasmetines atostogas, – sako V.Silevičius.
Verslininko manymu, nereikėtų smerkiamai vertinti tų įmonių, kurios pranešė apie darbuotojų atleidimus:
– O ką joms reikėtų daryti, jei pardavimai nevyksta ir pajamų nėra? Iš kokių resursų išlaikyti žmones? Gal geriau dalį darbuotojų atleisti dabar, o dalį išsaugoti tam laikui, kai situacija pagerės, nei po kelių mėnesių galiausiai atleisti visus. Eskaluoti, neva visi verslininkai yra blogi ir žiūri tik naudos sau – mūsų visuomenėje yra bloga tendencija.
Sunkumai anksčiau ar vėliau praeis, todėl V.Silevičius kviečia koronakrizėje įžvelgti ir teigiamus dalykus:
– Iki šiol gyvenome be jokių greičio apribojimų, tarsi Vokietijos autostradoje. Pati gamta mums suteikė progą pristabdyti tą kasdienybės bėgimą, pakeisti požiūrį į savo mitybą, sveikatą, tarpusavio santykius ir pradėti tuo rūpintis. Manau, kad po šios pamokos visuomenė taps sveikesnė, žmonės nenusisuks gatvėje vienas nuo kito, jų šypsenos taps nuoširdesnės, – viliasi pašnekovas.
Verslininko teigimu, šiandien labai sunku būtų vertinti, kokias ekonomines ir socialines pasekmes rinkos subjektams sukels ilgalaikis karantinas. Vis dėlto jis įsitikinęs, jog artėjanti finansinė krizė bus žymiai stipresnė nei buvusi 2009-2010 metais. Anot jo, trečdalio įmonių laukia bankrotas, išaugs bedarbystė, nusikalstamumas, kils ir kitos visa tai lydinčios pasekmės.
– Tam reikia ruoštis jau dabar. Už priverstines atostogas turėsime atidirbti ateityje, – įsitikinęs verslininkas.
Šiandien šalys skirtingai reaguoja į COVID-19 plitimą. V.Silevičius nesiima spręsti, kuri taktika bus teisingesnė: ar tų Europos šalių, kurios taiko griežtas koronaviruso pažabojimo priemones, ar Švedijos, kuri pasirinko palaikyti savo ekonomikos gyvybingumą ir visuomeninio gyvenimo aktyvumą.
– Dar neįvertinta, kaip žmones, esančius socialinėje atskirtyje, jų sveikatą galiausiai paveiks užsitęsusi krizė, stresas dėl prarasto darbo bei pajamų. Palyginus, kiek žmonių pasaulyje miršta konkrečiai dėl koronaviruso ir dėl streso paskatintų širdies kraujagyslių ligų bei insulto, dar nežinia, į kurią pusę nusvertų svarstyklių lėkštelė,“ – apie netiesioginę karantino žalą žmonių sveikatai užsiminė UAB „Doleta“ vadovas V.Silevičius.

Kol sulauks paramos, bando kapstytis patys

UAB „Kauteksa“, valdančios Birštono viešbutį „Audenis“, direktorius Žydrūnas Kazlauskas pripažįsta, kad, Vyriausybės potvarkiu priverstinai sustabdžius maitinimo, vėliau – apgyvendinimo įmonių veiklą, jų padėtis tapo nepavydėtina. Tuo metu, kai maisto produktų gamybos įmonės, prekybos centrai didina pardavimų apimtis, įdarbina naujus darbuotojus, organizuoja elektroninę ir išvežiojamąją prekybą, jo atstovaujamas sektorius neturi didelio pasirinkimo.
– Išlygų nėra, nebent savo viešbutyje galėtume apgyvendinti izoliuotis turinčius asmenis. Maitinimo paslaugų kol kas nenutraukėme, gaminame maistą išsinešimui, jį išvežiojame ir patys, tačiau, tiesą sakant, tai laikina veikla, nes Birštone šioms paslaugoms didelio poreikio nėra, – Ž.Kazlauskas pastebi, kad dauguma kurorto gyventojų yra vyresnio amžiaus, jie įpratę maisto produktus pirktis patys ir gaminti namuose.
– Ieškom galimybių plėsti pardavimus į kitas teritorijas, surandam naujų užsakovų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės mūsų įmonėje užsako maistą savo tėvams. Laikas parodys. Vienareikšmiai tikimės, kad karantino apribojimai ilgai netruks. Todėl darbuotojų neatleidome, deklaravome prastovas ir su valstybės parama bei savo jėgomis ketiname išsilaikyti… – viliasi Žydrūnas Kazlauskas.
Pašnekovo teigimu, valstybės paramos verslui priemonėms yra skirta pakankamai didelė 5 mlrd. eurų suma, ji nuteikia optimistiškai, kol girdi politikus tai afišuojant televizijoje.
– Viešumoje girdime labai daug interpretacijų šiuo klausimu, kam ir kokia turėtų būti skiriama valstybės parama. Bet pakanka paskambinti į INVEGĄ, norint pasikonsultuoti dėl pagalbos verslui priemonių – palūkanų kompensavimo, sąskaitų kreditavimo ar kredito garantijų – įstaigos telefonu niekas neatsiliepia, į laiškus neatsako. Užimtumo tarnyboje, „Sodroje“ atsakymų į savo klausimus negausi – tave informuoja, kad sprendimai dar nepriimti. Tad ką daryti įmonėms, kurios jau ketvirtą savaitę sustabdžiusios savo veiklą, ir joms būtiniausiai reikia aiškumo dėl ateities, nes trūksta lėšų verslo gyvybingumui išlaikyti, – savo nusivylimą atvirai išsakė bendrovės direktorius.

Likusios be nuolatinių pajamų

Apsidrausdama nuo įvairių vertinimų, vieno iš daugybės Prienuose veikiančio grožio salono savininkė panoro būti neįvardinta, tačiau sutiko pasidalinti, dėl ko jai neramu.
Pasak kirpėja dirbančios moters, grožio paslaugų verslo atstovai ir Lietuvoje, ir pasaulyje nuo koronakrizės nukentėjo bene labiausiai.
– Su klientais dirbame tiesiogiai, todėl, uždarius kirpyklas ir grožio salonus, likome be nuolatinių pajamų. Aš ir mano įmonėje pagal individualius verslo liudijimus dirbančios kirpėjos, manikiūrininkė, sėdime namuose ir laukiame, kada verslo apribojimai bus atšaukti. Pajamų negaunu, o turiu susimokėti komunalinius ir kitus mokesčius, nemažai lėšų įdėjau į salono įrengimą, vis dar atidavinėju skolas. Mano darbuotojos taip pat negali užsidirbti pragyvenimui, nes tai ne tokia verslo sritis, kurioje iš savo rankų darbo gali sukaupti rezervą juodai dienai. Be to, paslaugų kainos Prienuose yra daug mažesnės nei didmiesčiuose, – kalbėjo pašnekovė, pridurdama, kad laukia smulkioms verslo įmonėms žadėtos finansinės valstybės paramos, kuri bent iš dalies kompensuotų praradimus.
Grožio srityje dirbanti moteris įžvelgė dar vieną grėsmę savo verslui:
– Šiuo metu savo nuolatines klientes konsultuojame telefonu, kaip teisingai nusidažyti plaukus, tad gali būti, kad išmokusios tai daryti pačios, į saloną jos nesugrįš. Kita vertus, jas gali nuvilioti namuose pigesnėmis kainomis dirbančios „namudininkės“, kurioms nereikia išlaikyti patalpų, mokėti nuomos mokesčio, kurių netikrina visuomenės sveikatos specialistai…
Todėl smulkioji verslininkė svarsto, jog būtų laikas pamažu pradėti gaivinti paslaugų sektoriaus darbą, pradedant nuo mažesnių veiklos apimčių.
– Užtikrinu, kad ir mes pačios, ir mūsų klientai yra suinteresuoti laikytis visų saugumo reikalavimų. Todėl vienu metu salone esančių klientų skaičių galime apriboti iki minimumo, daryti pertraukas tarp apsilankymų patalpų vėdinimui ir dezinfekcijai. Tai būtų jau šioks toks judesys nežinomybėje,“ – savo nuomonę išsakė grožio salono savininkė.
Dalė Lazauskienė