Kaip išlaikyti šaltą protą (dez)informacijos amžiuje?

Atvira ir saugi Europa

Šiais laikais, gyvenant išmaniųjų technologijų amžiuje, informacijos pasiekiamumas tapo lengvas, kaip niekada anksčiau. Internete įvairaus pobūdžio informaciją skelbia naujienų portalai, įmonės, savo nuomonę reiškia ne tik komentatoriai, bet ir politikai bei nuomonių formuotojai (vadinamieji influenceriai), siekdama užtikrinti informacijos pasiekiamumą, į virtualią erdvę keliasi ir tradicinė žiniasklaida. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai tikros ir netikros naujienos vartotojus pasiekia vieno mygtuko paspaudimu. Pilietinio atsparumo iniciatyvos vadovas Tomas Kazulėnas, teigia, jog netikra informacija yra galingas ginklas, todėl medijų amžiuje ypač svarbu gebėti „filtruoti“ pateiktą informaciją ir išlaikyti šaltą protą.

– Neseniai visuomenėje paplito gana nauja sąvoka „melagienos“, kas tai yra ir kuo ji skiriasi nuo dezinformacijos?
– Melagienomis naudojasi tam tikri žmonės, kurie siekia kokios nors naudos ir tai daro sąmoningai, sukurdami ar perkonstruodami tiesą taip, kad jiems būtų naudinga ar lengva pasiekti savo tikslų. Svarbu akcentuoti tai, jog pasaulyje gausu netikrų naujienų, kurias žmonės platina net nežinodami, kad tai nėra tiesa ir neturėdami jokių blogų intencijų, tačiau melagiena – tai jau sąmoningai sugalvotas melas, kuris siekia konkrečių piktavališkų ir užslėptų tikslų.
Anot analitiko Mariaus Laurinavičiaus, melagienos yra dezinformacijos dalis. Jo teigimu, kalbant apie dezinformaciją, melagienos yra mažiausia problema. Dezinformacija yra daug kompleksiškesnis dalykas ir peržengia supratimą, kad melagienos būtinai susijusios su informacija.
Gyvename XXI amžiuje, kuriame, lyginant su XX amžiumi, visiškai pasikeitė agresijos formos, nes prie sienos jau nebestovi tankai. Tačiau čia gali slypėti dar didesnis pavojus, nes priešas pasitelkia subtilesnes formas, mažiau identifikuojamas taktikas, kurių paprastas žmogus gali nepastebėti.
Šiuolaikiniame (dez)informacijos amžiuje mes nuolatos „bombarduojami“ informaciniais pranešimais, naujienomis. Komunikacinės kompetencijos ir žiniasklaidos raštingumas tampa gyvybiškai svarbios auditorijoms, kurios nori išsaugoti aiškų realaus pasaulio vaizdą ir išvengti manipuliacijų bei apgaulės. Dėl šios priežasties žiniasklaidos raštingumo sklaida, skatinanti visuomenės atsparumą propagandai, turi tapti prioritetu. Kova su dezinformacija ir skleidžiamomis neteisingomis žiniomis yra viena iš šių dienų žiniasklaidos misijų, siekiant užtikrinti turinio kokybę ir faktų tikrumą.
– Kokie yra melagingo turinio skleidimo būdai?
– Jeigu kalbame apie Lietuvą ir Europą, šiuo metu ypač išvystyti ir populiariausi kanalai melagienų platinimui yra socialiniai tinklai. Žinoma, nereikėtų visai pamiršti ir tradicinės žiniasklaidos priemonių. Rusakalbėje informacinėje erdvėje lyderiaujančias pozicijas užima televizija. Kremliui pavaldi žiniasklaida ir televizija dominuoja Rusijos piliečių informacinę erdvę ir sėkmingai ją eksportuoja rusakalbiams užsienyje.
– Galbūt pastebite, kokiomis temomis dažniausiai skleidžiama dezinformacija?
– Bene didžiausia dalis Lietuvai tenkančios dezinformacijos yra nukreipta į Lietuvos kariuomenę ir NATO pajėgas Baltijos šalyse. Siekiant nepasiduoti provokacijoms, būtina suprasti dezinformaciją, jos tikslus ir metodus.
Laiku paskleista dezinformacija, klaidinančios naujienos ir propaganda viešojoje erdvėje skleidėjui gali būti netgi naudingesnė nei „karinių raumenų demonstravimas“. Dezinformacija tiesiogiai nežudo, tačiau sėja sumaištį, skaldo, sukelia abejones ir susipriešinimą. Taigi šis ginklas yra vis dar toks pats pavojingas ir stiprus, jog yra naudojamas iki šiol.
Informacinėje erdvėje (ypač socialinėse medijose) gausu nedraugiškos, melagingos informacijos, kuri neretai formuoja neišsipildžiusios ar net žlungančios valstybės įvaizdį. Tokio viešo diskurso formavimas paralyžiuoja visuomenės narius aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, tikėti valstybe, demokratinio pasaulio vertybėmis, naryste Europos Sąjungoje (ES). Todėl labai svarbu stiprinti jaunimo medijų ir informacijos raštingumą bei supratimą apie savo, kaip piliečio, įtaką valstybės gyvenimui ir politiniams sprendimams.
– Ar yra nustatyta, kokios žmonių grupės labiausiai tiki netikromis naujienomis?
– Atrodytų, jog vyresni žmonės turėtų būti pažeidžiamiausia socialinė grupė, kuri neturi didelių skaitmeninio ir medijų raštingumo įgūdžių. Tačiau neseniai atlikti tyrimai rodo, jog net 2/3 jaunų žmonių pasitiki socialiniais tinklais ir dalinasi ten informacija, priimdami ją ir net nesusimąstydami, ar tai tikra, ar ne.
Šiandien, kai socialinės medijos tampa vienu iš pagrindinių informacijos gavimo šaltinių, kai dalis pasaulio žiniasklaidos yra naudojamos propagandos tikslais bei vis dažniau pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija, būtina vis daugiau dėmesio skirti medijų raštingumo ugdymo klausimams.
– Gyvename laikotarpiu, kuriame informacija skleidžiama daugybe kanalų, kaip nepasiklysti informaciniame sraute, išlaikyti šaltą protą ir kaip atpažinti netikras naujienas?
– „Turėtume vaikus mokyti medijų raštingumo jau pradinėse klasėse“, – pernai paskelbė žurnalas „Scientific American“. Manau, jog kritinį mąstymą reikia pradėti vaikams ugdyti nuo mažų dienų. Žinoma, kalbant vaikams suprantama kalba, pateikiant tam tikrus pavyzdžius ir suteikiant įrankius patiems galvoti ir stengtis atskirti, kas yra kas. Nuo to prasideda visuomenės edukacija, tačiau galima pastebėti, jog mūsų visuomenė jau pradeda jautriau reaguoti ir neskuba viskuo patikėti.
Siekiant atpažinti netikras naujienas, galiu pateikti tris svarbiausius patarimus. Visų pirma, visuomet tikrinti pateikiamą informaciją, žiūrėti/skaityti/analizuoti antrą kartą. Antra, turime būti tiesos ieškotojais arba tiesiog smalsiais, na, ir trečia, reikia būti kritiškiems tam, ką matome, ką girdime, kuo dalinamės.
– Kaip žinoti, kad informacijos skleidėjas yra patikimas?
– Visuomet reikia ieškoti pirminių šaltinių, tikrinti tai, ar informaciją pateikęs asmuo ar organizacija yra tikra, tikrinti jos patikimumą. Gera naujiena yra ta, kad pasitikrinti informaciją internete labai lengva. Kai turi bazines medijų raštingumo žinias, tai užtrunka labai trumpą laiką.
– Kritinis mąstymas – kas tai?
– Kritinis mąstymas – tai gebėjimas galvoti, analizuoti ir daryti tam tikras išvadas. Suomijoje kritinis mąstymas pateikiamas kaip asmeninė žmogaus kompetencija. Ji ugdoma nuolat, nuo mažų dienų, todėl šią valstybę dažnai galime sutikti įvairios statistikos lentelių pirmose vietose.
Suomija naudoja naująsias medijas kritinio mąstymo lavinimui, o mes, deja, dar tik mokomės, kas tai yra. Suomijoje tai yra sistemiškai integruota į švietimo sistemą, nes švietimas yra esmė. Daug programų yra nukreiptų į žmonių mokymą naudotis informaciniais šaltiniais. Reikia suprasti, jog tai yra ilgalaikis kelias.
Socialinių tinklų problema yra ta, jog žmonės gyvena savo burbuluose, dingsta bendros viešos erdvės sąvoka, todėl kiekvienas gyvename savo pasaulyje. Žiniasklaida taip pat turi dirbti, jog kritinis mąstymas visuomenėje didėtų ir kad būtų demaskuojamos naujienos, kurios skleidžiamos, kad žmonės pakeistų savo nuomonę.
– O kas yra informacinis karas, kuo jis skiriasi nuo kitų melagingo turinio skleidimo būdų?
– Informacinis karas – tai veiksmai, kuriais siekiama pateikta informacija paveikti žmonių mąstymą. Informacinio karo taikiniais tampa istorinės temos, tai, kuo didžiuojamės, mūsų valstybingumo šaknys, galų gale – kiekvieno iš mūsų smegenys. Jeigu pasėjama abejonė, tai yra kitos pusės pasiektas tikslas. Reikia skatinti mūsų visų budrumą ir supratimą, kuo mes dalinamės, ką mes skaitome, nes kitu atveju paslysime. Nėra vieno bendro „filtro“, reikia patiems bandyti suvokti.
– Ką daryti, pastebėjus netikrą naujieną ar asmenį, skleidžiantį melagingą informaciją, ar visuomenė gali kaip nors kovoti su šiuo reiškiniu?
– Lietuvoje turime puikiai išvystytą „Elfų“ judėjimą (interneto naudotojų grupė, kovojanti su propaganda, – aut.p.), efektyviai kovojantį prieš dezinformaciją ir propagandą Lietuvoje. Jie nuolat stebi dezinformacijos kampanijas, netikras naujienas ir priešišką demokratijai propagandą. Naudodami pažangiausias technologijas ir duomenų analizės sistemas, koordinuoja tarptautines savanorių grupes, užsiimančias skaitmeniniu atsparumu.
Nors ir galime sukurti daug iniciatyvų, tačiau kritinio mąstymo vystymas yra ilgas procesas. Edukavimas – yra esminis komponentas. Medijų raštingumas – geriausias vaistas prieš dezinformaciją ir propagandą.
Mes negalime reguliuoti, ką žmonės deda ir kuo dalinasi socialinėse medijose, bet mes galime juos mokyti. Kritinis mąstymas yra įgūdis ir jis nėra įgyjamas greit, reikia nuolatinio darbo ir praktikos.
Rimantė Jančauskaitė