„Kai mūsų gyvenimus apgaubia sutemos…“

Taip subtiliai apie pasaulį nutikusią didžiulę nelaimę prieš kelias dienas savo maldą miestui ir pasauliui pradėjo popiežius Pranciškus. Tos sutemos, juodos, tirštos ir mirtinai skaudžios, taip netikėtai apgaubė visą pasaulį ir mūsų gyvenimus, kad sunku atsikvošėti, susivokti, o tuo labiau nepasiklysti jose. Kažkas nematomas, nepažintas tarsi mostelėjo burtų lazdele, sujaukė ir apvertė viską aukštyn kojomis, tarsi išsityčiojo iš mūsų planų, svajonių, lūkesčių. Kiekvienas savaip išgirdę sureagavome į šią netikėtą žinią. Aš, kaip ir šimtai ar net tūkstančiai moterų, pirmomis dienomis griebiausi labiausiai nuo ištikusio šoko raminančių darbų – skalbiau ir lyginau užuolaidas, blizginau langus, šluosčiau dulkes ir šveičiau visas pakampes, ramindama save, kad štai atsirado proga apsivalyti namus prieš didžiąją metų šventę – Velykas. Ir nieko čia baisaus, praeis, o gal ir visai mus aplenks. Deja, atsikvošėjus po pirmojo pliūpsnio informacijos, dėmesį ir protą prikaustė televizoriaus ekranas, radijo imtuvas – gaudyte gaudėme kiekvieną žinią, patarimus, įspėjimus. Dar vakar su kaimyne gėrusios kartu arbatą ėmėme kalbėtis telefonu, viena kitą drąsinome. Net į parduotuvę nepuolėme – na, savaitėlę kitą, podėlius gerai pakračius badu nenumirsi. Žinios liūdino kasdien vis labiau ir labiau. Tebeliūdina ir šiandien.
Prisipažinsiu, vienu metu patikėjau net tokiu stebuklu, kad šios nelaimės akivaizdoje pagaliau pasibaigs politikų rietynės ir štai ekrane pamatysiu valdžios vyrus, vienas su kitu sumušančius kumščius „žaibais“ ir prakalbančius į tautą – vieningai, patikinančiai, kad darysim viską, vardan išgyvenimo. Vaje, kokia aš naivi…arba neabejotinai senstu. Jau netrukus prasidėjo: tas melavo, tas nepadarė, tą nuimti, aną pakeisti, o labiausiai kaltas tas ir anas…Varge varge…
Pandemija, koronavirusas – ilgam šie žodžiai liks mūsų žodyne, kad ir kaip viltingai bepasisuktų reikalai pasaulyje. Bijojome atominio karo, o dabar kovojame su kažkuo, nematomu visoje planetoje. Bet, pasirodo, sunkiausia tokios nelaimės akivaizdoje kova su savimi – su savo ego, tuštybe, savanaudiškumu, su savo sąžine. Kaip po padidinamu stiklu ryškėja visa tai, ką ramioje ir sočioje kasdienybėje taip lengva nuslėpti. Bijau ir dar blogesnių dalykų sulauksime ar išgirsime, todėl nebekalbėsiu, reikia nusiteikti viską išgyventi.
Tiesa, prisiminiau, dar senokai anksčiau sukau galvą, kaip čia jums kokį pokštą balandžio pirmosios dieną iškrėtus, netikrą naujieną parašius, smagiai pasijuokus. Na, dabar jau visiems ne iki juokų. Nors jeigu smagiai ir nekaltai papokštausit su draugais, nepakenks nuotaiką praskaidrinti. Tik šiukštu, ne piktybiškai, ne apie baisią ligą ar tuos virusus. Neduokdie…Geriau jau iš anksto palinkėsiu visiems jums, mano brangieji, saugiai sulaukti Šv. Velykų, to šviesaus vilties spindulio mūsų padangėje. Bendraukime, lankykime savo artimuosius, draugus, net ir seniai primirštus netikėtais skambučiais, laiškais, pradžiuginkime pasikalbėdami. Štai ir man jau lengviau ant širdies – lyg akmenį nusimetus, nes tikiu, tos sutemos išsisklaidys, išgyvensime Aukščiausiojo Meilėje.
Jūsų Augustina

Priminimai balandžiui

Balandžio lietūs – aukso vertės
Jei balandis šaltas, lauk karštos vasaros, gražaus rudens
Jei švilpauja varnėnai, ateina giedra

Nors prie šiltesnių orų šiemet pripratome gan ankstokai, tačiau realiai pavasaris dar net neįpusėjo. Gamta nuolat krečia išdaigas: vieną dieną pasilepinę saulės atokaitoje, pasidžiaugę žaluma, kitą jau vėl traukiame šiltesnį apdarą, būgštaujame, ar šalna nepridarys bėdų. Šiuo mums visiems dėl pandemijos labai sunkiu karantino metu sodai, sodybos, vienkiemiai ar privati namų valda tapo tarsi Dievo dovana – galime nekontaktuodami su kitais laikytis reikiamo saugumo ir pamažėle darbuotis, džiaugtis saule, grynu oru. Kitiems reikia daugiau kantrybės likti namuose, neužmiršti vėdinti ir valyti patalpas, susikurti sau naują darbotvarkę.

Sveikatai…
Kaip niekad anksti šiemet miškuose ir daržuose sužaliavo meškiniai česnakai. Tai vieni seniausių vaistinių augalų pasaulyje. Lietuvoje šis augalas dar vadinamas žalčio česnaku arba plateniu. Meškinio česnako lapuose yra dideli kiekiai askorbo rūgšties, eterinių aliejų, organinių rūgščių, taip pat cukrų, pektininių, azotinių ir beazotinių medžiagų.
Visos šio augalo dalys kaupia sieros turinčius junginius, kurie pasižymi antigrybinėmis bei antibakterinėmis savybėmis. Medicininiai tyrimai patvirtino meškinio česnako poveikį gydant širdies ligas, skystinant kraują.
Pavasarį meškinis česnakas naudojamas kaip tonikas, kuris padeda atsinaujinti kraujui, valo venas, stiprina imuninę sistemą. Gerai veikia kepenis, tulžį, žarnyną. Turi cholesterolį mažinančių savybių. Sibiro gyventojai valgo žalius, virtus lapus, sūdo žiemai.
Meškinius česnakus galima šaldyti, tad pasirūpinkite atsargomis va-sarai, rudeniui ir žiemai. Tam sutrinkite lapus iki tyrelės ir užšaldykite mažuose indeliuose, kaip ir ledukus.
Įsidėmėkite! Nesumaišykite meškinių česnakų lapų su pakalnučių, kurie yra nuodingi. Patrynus lapą tarp pirštų turite pajausti stiprų česnako kvapą.
Maistui atželiantys lapai vartojami labai anksti, iki žydėjimo pradžios – balandį, gegužę, o svogūnėliai – vasarą ir rudenį.

Sode…
Balandžio mėnesį sodiname naujus sodmenis, genime vaismedžius, juos tręšiame skatindami aktyvų pavasario augimą. Pavasarinis tręšimas labai svarbus visiems sodo augalams ir vejoms.
Šį mėnesį prasideda aktyvus augalų augimas, todėl, jei trūksta drėgmės, juos ir laistome.
Tiems sodininkams, kurie planuoja sodinti daržovių daigus šiltnamyje ar sėti sėklas lysvėje, pats darbymetis, juk reikia paruošti dirvožemį, jį praturtinant kompostu ar trąšomis, išpurenti ir, esant tinkamoms sąlygoms, pradėti darbus.
Neatidėliokime, jei dar liko iš rudens ir per žiemą susikaupusių augalinių atliekų ir šiukšlių, jas sukompostuokime arba sunaikinkime, ypač jei įtariame, kad jose yra ligų sukėlėjų arba peržiemojusių kenkėjų.
Pradėkime genėti augesnius vaismedžius, mėnesio antroje pusėje kriaušes, atlikite kaulavaisių sodo augalų sanitarinį genėjimą.
Galima genėti lapuočius medžius ir krūmus. Genint medžius išpjaunamos ligotos, susipynusios, nulaužtos šakos. Kiti genėjimai dekoratyviems augalams netaikomi, nebent norime suteikti augalui kokią nors formą. Pavasarį genimi tie krūmai, kurie žiedus krauna ant tų pačių metų ūglių, t.y. žydės antroje vasaros pusėje.
Antroje mėnesio pusėje ar jo pabaigoje skiepykite vaismedžius ir kitus dekoratyviuosius augalus.
Sodo, dekoratyviuosius augalus ir vejas tręškite kompleksinėmis, augimą skatinančiomis mineralinėmis trąšomis, kurių sudėtyje gausiau azoto. Jei jų neturite, tręškite azoto trąšomis, amonio salietra ar karbamidu, tik žinokite – jas reikia įterpti į dirvą, kad mažiau išgarintų karšta saulė.
Išgrėbkite senus braškių lapus, purenkite braškių tarpueilius, mėnesio pabaigoje braškes mulčiuokite smulkintais šiaudais ar pridenkite agrodanga taip sulauksite ankstyvesnio derliaus ir augalų žiedus apsaugosite nuo pavasarinių šalnų.
Sodinkite jaunus braškių daigus, vaismedžius ir vaiskrūmius.
Atšilus orams obelinio žiedgraužio patelės obelų kamienu keliauja dėti kiaušinėlius. Šio kenkėjo padarinių galima išvengti – ant kamienų užrišti raukšlėtojo popieriaus gaudymo arba specialias juostas su lipniomis medžiagomis. Juostas nuimti du kartus per savaitę ir sunaikinti. Geriausia tai padaryti šaltą rytą, kai vabalai dar nejuda.
Nugrėbkite, aeruokite (vėdinkite), tręškite azotinėmis trąšomis vejas, pajunkite laistymo sistemas. Jei dirva buvo paruošta iš rudens ir įšilo iki +5O C šilumos, galite sėti vejų žolynus.
Jei labai atšiltų ir mėnesio pabaigoje žolė paaugtų apie 6 cm aukščio – šienaukite vejas, žoles surinkite.
Nepamirškite laistyti dekoratyviųjų augalų, nes dažnai pavasarį drėgmės kiekis dirvoje yra mažas, o saulė vis labiau įkaitina augmeniją ir dirvą. Patręškite augalus kompleksinėmis ar augimą skatinančiomis trąšomis.
Nepamirškite prisirinkti arbatoms naujai išaugusių dilgėlių lapų, kuriuose gausu vertingų medžiagų ir vitaminų. Sudygusios dilgėlės visą energiją iš šaknų skiria lapams, žiedams ir sėkloms. Šaknis reikia nuplauti, geriausia dar šlapias sukarpyti sekatoriumi ar stipresnėmis žirklėmis ir išdžiovinti.

GĖLYNE…
Šiemet kaip niekad anksti džiaugėmės pirmaisiais žiedais – nuo vasario mėnesio pražydusiais erančiais, snieguolėmis, savo nuostabias taureles daug anksčiau nei įprastai iškėlė krokai. Ir mirga marga iki šiol. Šie nuostabūs vilkdalginių (iridaceae) šeimos gumbasvogūniniai augalai minimi dar senovės egiptiečių papirusuose, taip pat ir Senajame testamente. Pasaulyje šių gražuolių yra net keli šimtai rūšių.
Taigi jeigu šiemet jūsų sode ar gėlyne šio spalvingo grožio nebuvo, o pasigėrėjote tik pas kaimynus ar kur kitur, pats laikas įsiminti, užsirašyti, kad nepamirštumėte rudenį pasirūpinti jų svogūnėlių, Jeigu turite pas save, taip par įsiminkite ar pasižymėkite augimo vietas, nes nužydėjus, kai birželio mėnesį reikės iškasti svogūnėlius, bus sunku juos surasti. Krokai vienoje vietoje auga 3-4 metus. Paskui svogūnėliai susmulkėja. Norėdami jų pasidauginti, iškaskite kasmet.
Atkreipkite dėmesį į spalvas ir įsidėmėkite, kokios labiau traukia jūsų akį. Jei geltona, tai rudeniui įsigykite siauralapio (Crocus angustifolius West) arba geltonojo (Crocus flavus L.) svogūnėlių. Jie tiks alpinariumuose, vejose, gėlynuose. Dideliais violetiniais žiedais su baltais brūkšneliais pražydės „King of the Striped“, išmarginti su purpurinėmis ir baltomis juostelėmis – „Viktor Hugo“, baltai suspindės balkaninis krokas „Albus“. Įvairovė tikrai didžiulė.
Balandis – pagrindinis augalų vegetacijos pradžios mėnuo. Todėl dabar galima persodinti daugiametes gėles, padauginant jas kero dalijimu.
Dauginama, kol nauji ūgliai tik pradeda augti arba augimo pumpurai dar neišsprogę. Kerai iškasami, nupurtoma žemė ir keras padalijamas į kelias dalis, kad kiekvienoje būtų bent po 2–3 stiebus (pumpurus) ir kelios sveikos šaknys. Lengvai išsidalijantys kerai išskaidomi rankomis arba sodo šakėmis, o sunkiau – aštriu peiliu. Jos viena nuo kitos atskiriamos viršutinės kero dalys ir lengvai sukant atskiriamos šaknys bei susipynę stiebai.
Padauginti kereliai sodinami tame pačiame gylyje, kuriame augo motininiai augalai, ir pirmąsias 10 dienų pastoviai laistoma, o kad drėgmė greičiau neišgaruotų aplink kerelį mulčiuojama.
Purenkite dirvą apie visas daugiametes gėles, tręškite.
Augalų vegetacijos pradžioje dar galima persodinti ir padauginti pavasarį arba vasaros pradžioje žydinčias daugiametes gėles, nors pavasarį žydinčios gėlės paprastai persodinamos rudenį, o žydinčios vasarą ir rudenį – pavasarį.
Jau pats laikas pasėti žioveinių, petunijų, surfinijų, leukonijų ir kt. vienmečių gėlių sėklas. Pikiuokite tas, kurias jau esate anksčiau pasodinę. Talpose ar šiltnamiuose galite sėti jautresnių (balzaminių sprigių, serenčių ir kt.), lysvėje atsparių šalnoms vienmečių gėlių sėklas.
Orams atšilus palaipsniui atidenkite, išpurenkite, tręškite, išpjaukite pašalusius ar silpnų rožių stiebelius, krūmelius nupurkškite insekticidų ir fungicidų mišiniu.

DARŽE…
Pirmasis balandžio dešimtadienis – tai dar laikas, kai nevėlu pasodinti vasarinius česnakus. Tą jau buvo galima daryti ir kovo pabaigoje. Optimali temperatūra, reikalinga skiltelėms šaknytis, yra apie 2–6 laipsniai. Skilteles aižykite prieš pat sodinant. Jos turi būti kokybiškos, nepažeistos ligų ar mechaniškai. Dirvą parinkite saulėtoje vietoje, kad greičiau įšiltų. Sodinkite lysvėse, palankiomis sąlygomis česnakai įsišaknys per 10–18 dienų, sudygs po 20–30 dienų.
Mėnesio pradžioje reikia pasirūpinti pavasarinio šiltnamio statyba ar jo atnaujinimu. Seniau statytų šiltnamių dezinfekcija ir valymu, lysvių augalų sodinimui ir sėjai paruošimu.
Sodinkite ankstyvųjų kopūstų veislių daigus. Jei šiltnamio gruntas šildomas, sodinkite pomidorų ir agurkų daigus. Mėnesio viduryje lauke sėkite vėlesnio derliaus visų rūšių kopūstų sėklas daigams, nuo spragių ir oro atšalimo jas pridenkite agrodanga.
Lauke ar pavasariniuose šiltnamiuose ankstyvam derliui galite sėti ridikėlių, morkų, burokėlių, salotų, žirnių, prieskoninių daržovių sėklas. Juose galite sodinti ankstyvųjų, žiedinių, ropinių kopūstų, porų ir gūžinių salotų daigus.
Perkasami praeitų metų kompostai, mažiausiai perpuvusios atliekos sudedamos į krūvos apačią, užpilamos perpuvusia, humusinga žeme.

BITYNE…
Šiuo metu bitės jau turi sukaupusios po keletą korių su perais, ypač tai būdinga karnikos rūšies bitėms. Esant šiltesniems mėnesio orams bitės baigia apsiskraidyti ir aplankyti gausiai sužydusius pavasarinius augalus.
Kai kurie sodininkai yra linkę bičių apsiskraidymo dienomis kilnoti avilius, juos perkeliant į kitas vietas. Verta atminti, kad bitės išsaugo atmintį ir gali nerasti savo tikrųjų namų.
Šis mėnuo bitėms labai svarbus, jų tikrojo darbymečio pradžia, todėl dažniau patikrinkime, kaip jos gyvena, įsitikinkime, ar yra motinėlė, įvertinkime šeimų būklę, korių švarumą.
Norint įsitikinti, ar bitės augina perus, pakišus ranką ant lizdo po apšildomąja medžiaga pajusime šilumą, ji būna apie 25–30O C. Šiuo laikotarpiu bitėms reikia daugiau šviežio oro, pravalykime užsikišusias lakas nuo negyvų bičių ar kitų teršalų, ledo.
Tuomet, jei šeimos silpnos, jas galima apjungti, lizdus praplėsti. Pats laikas pirmą kartą naikinti erkes aviliuose fumiguojant ar naudojant leistinus akaricidinius preparatus. Saugokime korius su perais nuo pašalimo. Būtina įrengti girdyklas bitėms. Jei bitynas didesnis, verta bites apgyvendinti šalia gluosnynų ar kitų žydinčių augalų.
Atkreipkite dėmesį į bičių lakas, kurioje jos pusėje. Paprastai žiemai, pavasariui ir rudeniui jos yra nukreiptos į pietus, tuomet bitėms geriau apsiskraidyti, labiau saulė įšildo avilio priešakį. Vasarai reikės lakas pasukti į pietryčių pusę, šis darbas atliekamas palaipsniui.
Mielieji, linkime jums gražių, prasmingų, gamtą tausojančių pavasario darbų!

Verbų sekmadieniui

Gaivus lašišos užkandis
Reikės: 600 g lašišos filė, 400 g brokolių, 1apelsino, 2 mandarinų, 100 g konservuotų ananasų, 100 g vynuogių, 40 g marinuotos imbiero šaknies, 2 šaukštų migdolų plokštelių, 2 citrinų sulčių, 4 šaukštų alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.
Žuvies filė supjaustykite gabalais, kiek jums reikės porcijų. Padruskinkite, apšlakstykite citrinų sultimis ir palikite 10 minučių. Apelsiną ir mandarinus nulupkite, išskirstykite skiltelėmis, nuimkite plėveles. Vynuoges perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus. Ananasus supjaustykite gabaliukais. Brokolius virkite pasūdytame vandenyje, o lašišą kepkite aliejuje. Iškeptą žuvį apdėkite brokolių žiedynais, vaisiais, imbieru, apibarstykite paskrudintais migdolais.

Spalvingas daržovių paštetas
Reikės: 2 didelių morkų, 1 saliero šaknies, 250 g šaldytų žaliųjų žirnelių, 2 kiaušinių, 1 kiaušinio baltymo, 3 šaukštų grietinės, 1 šaukšto sviesto, druskos, pipirų, maltų džiūvėsių, saujelės sezamo sėklų, žiupsnelio malto muskato.
Atskirai išvirkite smulkiai supjaustytas morkas ir salierą. Žaliuosius žirnelius pavirkite apie 5 minutes, gerai nuvarvinkite, perliekite šaltu vandeniu ir sudėkite į dubenį. Įdėkite grietinę, įmuškite kiaušinį ir viską sutrinkite trintuvu. Pasūdykite, įberkite pipirų. Morkas taip pat sutrinkite trintuvu, įmuškite kiaušinį ir gerai išmaišykite. Salierus sutrinkite, sukrėskite iki standžių putų išplaktą kiaušinio baltymą, išmaišykite. Pasūdykite, pagardinkite maltais muskatais, pipirais.
Į pailgą riebalais pateptą ir sezamo sėklomis pabarstytą kepimo formą sukrėskite salierų masę. Išlyginkite, tada dėkite sluoksnį morkų, po to žirnelių. Formą dėkite į didesnę skardą su vandeniu ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 50 min. Pravėsusį paštetą dėkite į šaldytuvą, laikykite per naktį. Patiekite su jums patinkančiu pikantišku padažu.

Silkių suktinukai su daržovėmis
Reikės: 3 virtų burokėlių, svogūnų laiškų, 1 šaukšto balzaminio acto, 2 šaukštų alyvų aliejaus, druskos, pipirų, 4 silkių filė gabaliukų, 25 g gražgarsčių.
Silkių filė susukite į suktinukus, supjaustykite. Virtus ir nuluptus burokėlius supjaustykite plonais griežinėliais. Svogūnų laiškus taip pat supjaustykite labai plonais žiedeliais. Burokėlių griežinėlius išdėliokite lėkštėje, apibarstykite svogūnais. Actą išplakite su aliejumi, įberkite druskos ir pipirų. Šiuo mišiniu apšlakstykite burokėlius. Ant jų išdėliokite silkės filė suktinukus, gražgarsčių lapelius.