Tautodailės metams

Šia proga Birštono sakraliniame muziejuje buvo atidaryta birštoniečių tautodailės darbų paroda. Parodoje eksponuojami namuose austi rankšluosčiai, siuvinėtos servetėlės, nertos nosinaitės. Parodos eksponatus iš audėjų surinko ir į muziejų atnešė Lietuvių lino tradicijų puoselėtojų draugijos pirmininkė Onutė Velykienė. Jų autoriai: Onutė Žemaitienė, Marija Burbienė, A.Tamošiūnienė, Roma Balčiūnienė, Onutė Valatkaitė, Marija Tankevičienė, Emilija Velykienė, Virganavičienė, Kazakevičienė, Vitkauskienė, Sabataitis, Strumila. Kai kurie iš jų jau ilsisi amžinoje ramybėje, bet jų darbais galima pasidžiaugti.
Tautodailė arba liaudies dailė – viena iš trijų liaudies meno dalių, greta liaudies architektūros ir folkloro. Iki moderniųjų laikų ji egzistavo visame pasaulyje kaip svarbi etnokultūros, tautos dvasinės ir materialinės kultūros, dalis. Tai – savamokslių vietinių liaudies meistrų kuriami vaizduojamosios dailės (tapyba, skulptūra, grafika) kūriniai ir taikomosios dekoratyvinės dailės (keramika, tekstilė, medžio, akmens, metalo, odos, gintaro, kaulo, šiaudų) dirbiniai. Ji glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, buitimi, papročiais, apeigomis. Kūriniai dažniausiai taikomojo pobūdžio, kuriami be išankstinių modelių arba piešinių. Jai būdingas funkcinis tikslingumas, dekoratyvumas. Didelę įtaką kūrinių meninei raiškai turi iš kartos į kartą perduodamos vietos (regiono) meninės tradicijos. Įvairiose šalyse nevienodai plėtojamos liaudies dailės šakos.
Buvo laikas, kai kiekvieno lietuvio troboje buvo verpiama, audžiama. Linas buvo labai svarbi kultūra, kurią kiekviena šeima augino, žinojo, kada juos rauti, kada markyti, šukuoti, kada verpti. Ko gero, ne viena moteris, apžiūrėjusi parodą, prisimins save audimo staklių stovuose, raštų grožį, audeklo plonumą…. Juk daugelis nuo mažų dienų audė, kad susidėtų kraitį. Ir ne tik, juk lininiais rūbais puošėsi ir rengėsi, rankšluosčiais šluostėsi, lovatiesėmis klojo lovas, stalus dengė lininėmis staltiesėmis. O koks raštų gražumas? Moterys viena pas kitą atėjusios pasigėrėdavo naujai nuaustu audeklu, pasidalindavo patirtimi, raštais. Neprailgdavo dienos sėdint staklėse. Viską spėjo: kėlėsi su saulės tekėjimu ir gulė su jos laida. Ne vieną ir ne du vaikučius šeimose užaugino. Nebuvo lengva, bet visada lūpose aidėjo daina, eilės. Visi darbai buvo dirbami su meile, šiluma. Darbšti, naginga ir linksma lietuvių tauta, didžiuokimės, kad esame lietuviai.
Tautodailės metams skirtą parodą buvo planuojama eksponuoti iki balandžio 1 dienos. Bet žinant, kad dėl karantino muziejus šiuo metu nedirba, parodą galėsite aplankyti vėliau.
Daiva Valatkienė
Birštono sakralinio muziejaus muziejininkė