Įamžintas Gojaus miško didvirių atminimas

Vos tik sovietinė armija 1944 m. nustūmė vokiečius už Nemuno, jau nuo rugsėjo mėnesio pradžios „išvaduotame“ krašte pradėjo šeimininkauti NKVD divizijos kariai. Jių užduotis buvo – okupuotuose kraštuose įvesti stalininį – represinį rėžimą, tinkamus karinei tarnybai vyrus mobilizuoti ir pasiųsti juos į frontą. Vietinius kolaborantus, pažįstančius vietoves ir žmones, atrinkti į pagalbinius „stribų“ būrius, skubiai juos apmokyti, apginkluoti, kad toliau jau jie patys galėtų vykdyti represijas. Kaip nekeista, tokių liumpenų greitai ir nemažai atsirado visuose miesteliuose.
Komunistinės propagandos sistema veikė be priekaištų. Nepatikimais tapo buvę valstybės tarnautojai, savanoriai, savos tėvynės patriotai šauliai, jiems buvo reali grėsmė būti įvardintiems „liaudies priešais“, represuotiems ir ištremtiems į tolimuosius Rusijos gulagus katorgos darbams. 1944 metais, rudenėjant, susirinkę mūsų krašto būsimi partizanai nutarė laisvai nepasiduoti, o įsirengti slėptuves ir ginkluotis. Pirmas bunkeris buvo įrengtas Jiezno, Butrimonių, Stakliškių miestelių trikampyje, Gojaus miško masyve jau spalio mėnesį. Dirbo partizanai: Juozas Manarka, Jonas Nemeikštis, Aleksas Kamsiukas, Bronius Vrubliauskas ir kiti. KGB archyve, Prano Praškevičiaus byloje yra įrašas pasirašytas ir liudytojo, kad bunkerio statybą organizavo ir būrį subūrė, būtent Pranas Praškevičius. Jo sodyba buvo netoli Gojaus miško, Gerulių kaime.
Pirmosios kautynės tarp NKVD kareivių ir partizanų įvyko 1944 metais gruodžio15 dieną. Tikėtina, kad buvo pasidarbuota išdaviko, kareiviai puolė būtent tą miško kvartalą, kur buvo žeminė. Žuvo daug kareivių, nes jie užšoko ant poste budinčių, nuo fronto atsilikusių dviejų vokiečių kareivių – kulkosvaidininkų. Jėgos nebuvo lygios, apsuptyje buvo nukauti vokietukai, o bunkerio prieigose žuvo penki Lietuvos partizanai dar net nespėję gauti slapyvardžių. Tai: Aleksandras Kamsiukas (g. 1917) Juozas Karalevičius (g. 1918) Juozas Manarka (g. 1919) Jonas Nemeikštis (g. 1917) ir Bronius Vrubliauskas. Tik keli partizanai prasiveržė iš apsupties žiedo. Žuvusiuosius kareiviai apkasė žūties vietoje. Yra liumpeno stakliškiečio parodymai, kad kautynėse dalyvavo ir Pranas Praškevičius iš Gerulių kaimo. NKVD kariai, keršydami už savus, gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, atvažiavo į Praškevičių sodybą. Mus, vaikus su motina, išvarė į kiemą, gyvulius iššaudė ir susikrovė į savo mašiną, namą ir ūkinius pastatus padegė, o mums pasakė eiti „…į visas keturias puses…“ Po keleto dienų, Juozo Karalevičiaus seserys iš Griškonių kaimo miške surado kapavietę, išsikasė brolį ir paslačiomis palaidojo artimiausiose Gonciūnų kaimo kapinėse. Po daugelio metų, tik atgavus Lietuvai nepriklausomybę, partizanai A. Kamsiukas, J. Manarka, J. Nemeikštis ir B. Vrubliauskas buvo perlaidoti Butrimonių miestelio kapinėse. Vokiečių kariai taip buvo atkasti, ant vieno palaikų aptikta grandinėlė su žetonu, antropologai išsivežė palaikus į Vilnių tyrimams.
Po ilgų 70 metų Gojaus miškininkai ir kiti pilietiški kraštiečiai Aurimas Bartuška, Mindaugas Miklušis, Pranas Žigas, Algimantas Sakalauskas parodė puikią, pilietišką iniciatyvą ir savo jėgomis atstatė seniausiai sugriuvusią partizanų žeminę, įkasdami atramas tiksliai senųjų vietose. Vietovė tapo gausiai lankoma moksleivių, jaunųjų šaulių, žygeivių, visuomenės atstovų, svečių. Objektas įregistruotas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą (u. k. 43804). Buvo maloniai bendraujama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore dr. Terese Birute Burauskaite, prašant atlikti istorinį archyvinį tyrimą dėl atminimo ženklo skyrimo bei partizanų žūties vietos įamžinimo.
2019 metų gruodžio 15 dieną sukako 75 metai, kai Gojaus miške vyko pirmos kautynės su NKVD-istais. Šiai datai atminti pastatytas granitinis obeliskas su Vyčio kryžiaus siluetais. Šalia žeminės naujas kryžius ir stilinga rodyklė žyminti šią vietovę. Šiemet kovo 11-ąją Butrimonių, Jiezno, Stakliškių seniūnijos ir LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės štabo kuopos šauliai bendrai organizavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimą. Jiezno, Butrimonių ir Stakliškių bažnyčiose buvo aukojamos Šv. Mišios. Po to visi važiavome į Gojaus mišką šventinti paminklą, atstatytą kryžių ir partizanų žeminę. Naujuosius atminimo ženklus pašventino Stakliškių parapijos klebonas Gediminas Mieldažis, asistavo Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kunigas Paulius Saulius Bytautas. Taip ši vietovė tapo sakraline. Šventėje apsilankė ir Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, partizanų giminės, Alytaus apskrities jaunieji šauliai, žygeiviai, buvę politiniai kaliniai, kiti garbingi svečiai. Dalyvavo apie 400 žmonių. Labai apgailestaujame, kad ne visi geros valios tautiečiai galėjo apsilankyti.

Julius Proškus
LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės štabo kuopos šaulys

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *