Pirmoji Lietuvoje černobyliečių organizacija paminėjo trisdešimtmetį

Praėjo beveik 34 metai nuo Černobylio AE katastrofos, didžiausios XX amžiaus technogeninės katastrofos, sukrėtusios visą pasaulį ir kurios pasekmės jaučiamos iki šių dienų. Černobylio miestelio vardas iš geografinio pavadinimo tapo žmogaus neatsakingos veiklos pasaulinės nelaimės sinonimu.

Lietuvos „Černobylio“ judėjimo pirmininko pavaduotojas, Vilniaus judėjimo „Radiati“ pirmininkas Antanas Turčinas dėkojo Kęstučiui Kazlauskui už jo entuziazmą organizuojant judėjimo veiklą ir laikraščio „Černobylietis“ leidybą.

Galingas sprogimas, nugriaudėjęs 1986 metų balandžio 26-ąją, pakeitė tūkstančių žmonių likimus, nusinešė daugybę gyvybių ir sukėlė milžiniško masto ekologinę katastrofą. Nors žaizdas, padarytas radiacijos, gamta po beveik 34 metų sugebėjo išsigydyti, daugybę žmonių ji nuvarė į kapus, o dar daugiau tebesigydo savo skaudulius ir šiandien. Ypač juos jaučia tie, kurie dirbo likviduojant katastrofos pasekmes, beje, dauguma ne savo noru, priversti. Tarp beveik 700 000 žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos padarinius, buvo ir 7000 lietuvių.
Tai, kad pavieniui bus daug sunkiau gyventi su slegiama skaudžių pasekmių „kupra“: sveikatos problemomis, lemties draugų netektimis, košmarais virstančiais prisiminimais, vieni pirmųjų suprato Prienų krašto žmonės, dalyvavę avarijos pasekmių likvidavimo darbuose. 1990 metų kovo 5 dieną dešimt jų susirinko Šaulių namuose ir įkūrė pirmąją Lietuvoje černobyliečių organizaciją.

Prienų krašto černobyliečių vadovas K. Kazlauskas, įteikdamas padėką Prienų r. savivaldybės administracijos direktorei J. Zailskienei, vylėsi, kad ir ateityje savivaldybė neliks abejinga černobyliečių rūpesčiams. Padėkos ir atminimo dovanos taip pat buvo skirtos ir Prienų komiteto steigėjams J. Sadauskui, J. Dzemydai, V. Morkūnui, K. Šimukauskui, R. Žilinskui, R. Žaliauskui.

Steigiamajame susirinkime buvo susirinkę avarijos likviduotojai, daugiausia pirmieji iš Prienų rajono nuo 1986 metų liepos mėnesio dalyvavę avarijos padarinių likvidavimo darbuose. Judėjimo „Černobylis“ Prienų komiteto pirmininku buvo išrinktas prieniškis Kęstutis Kazlauskas, pavaduotoju – birštoniškis Romualdas Žaliauskas. Nors patirties ir neturėta, bet prieniškiai, pasiremdami estų patirtimi, greitai parengė įstatus ir jau balandžio 26 dieną jų organizacija tuometinio Prienų rajono vykdomojo komiteto posėdyje buvo įregistruota.
Vėliau 1992–1993 metais vieneriems metams komiteto pirmininku buvo išrinktas Jonas Dzemyda, nes Kęstutis Kazlauskas daugiau dėmesio skyrė Lietuvos „Černobylio“ judėjimo veiklai, skyrių kituose rajonuose bei miestuose ir įstatyminės bazės socialinėms bei medicininėms garantijoms užtikrinti kūrimui. LČJ Prienų komitetas padėjo Lietuvoje įsteigti per 30 černobyliečių organizacijų, o 1991 metais pradėjo leisti respublikinį laikraštį „Černobylietis“, kurio pirmieji numeriai gimė mūsų laikraščio redakcijoje. Džiaugiamės bent maža dalele prisidėję prie šio prasmingo darbo pradžios. Kitąmet „Černobylietis“ jau minės savo veiklos trisdešimtmetį.
Apskritai Prienų komiteto nariai daug kur buvo pirmieji. Supratus, kad surinktų lėšų veiklai organizuoti nepakaks, buvo įsteigta Komanditinė ūkinė bendrija „Beras“, kartu su Prienų rajono Socialinės paramos skyriumi surengta rajoninė piniginė daiktinė loterija. Pajamos iš šios veiklos, kaip prisiminė jubiliejiniame trisdešimtmečio paminėjimo susitikime komiteto pirmininkas Kęstuts Kazlauskas, sudarė galimybę organizacijai veikti. Buvo įsirengtos patalpos, surinkta informacija apie Prienų krašto černobyliečius – gyvus ir mirusius. Prieniškiai pirmieji pasigamino pažymėjimus, kurie galiojo vaistinėse nemokamai pasiimant vaistus, už kuriuos kiekvieno mėnesio pabaigoje apmokėdavo komitetas, jie tarnaudavo ir naudojantis visuomeninio transporto lengvatomis, kurias buvo patvirtinusi Prienų savivaldybės taryba. Vėliau, kai visoje Lietuvoje buvo patvirtintos lengvatos, pažymėjimai neteko savo prasmės, bet tai buvo gera iniciatyva, padėjusi visiems černobyliečiams. K.Kazlauskas taip pat džiaugėsi tuo, kad per visą prabėgusį organizacijos laikotarpį sekėsi gražiai bendradarbiauti su Birštono ir Prienų rajono savivaldybių tarybomis bei administracijomis sprendžiant iškylančias problemas.

Jonas Dzemyda (viduryje) komitetui vadovavo 1992–1996 m.

Pasak ilgamečio komiteto pirmininko, ne be rėmėjų, kuriuos visus sunku ir išvardinti, paramos buvo padaryta daug ženklių darbų: Vilniuje, Sapiegų parke, pastatytas paminklas Černobylio aukoms atminti, išleistos knygos „Neužmirštama diena“, „Laiškai gyviesiems“, „Černobylis. Faktai ir jausmai“, „Černobylis. Vakar ir šiandien“, tarp jų – ir „Norminių aktų rinkinys“ černobyliečiams.
Palaikydamas ryšius su užsienio organizacijomis, komitetas 1995 metais Birštone, „Versmės“ sanatorijoje, priėmė Ukrainos černobyliečių šeimas reabilitacijai, 1996 metais taip pat Birštone padėjo surengti tarptautinę konferenciją „Dešimt metų po Černobylio“, kurioje dalyvavo 10 šalių atstovai. Bendraujant su vokiečiais buvo parūpinti visoms černobyliečių organizacijoms kompiuteriai, nuveikta nemažai kitų didesnių ir mažesnių darbų, gimusių iš Kęstučio Kazlausko ir jam pritarusių bendraminčių iniciatyvos.
Žinoma, labai smagu kalbėti apie įvairias veiklas, renginius, susitikimus, bet, kita vertus, matyt, kaip, apžvelgdamas 30 metų veiklos kelią, sakė Kęstutis Kazlauskas, svarbiausia yra tai, kad Lietuvos Černobylio judėjimo Prienų komitetui pavyko sutelkti mūsų krašto černobyliečius padėti vieni kitiems, bendrauti šeimomis, dalyvauti šventėse, išvykose, susiėjimuse, kartu ieškoti pagalbos gydymo įstaigose bei valdžios institucijose ir nesijausti visai vienišiems. Kad tai tikra, liudijo ir nuoširdus, atviras bendravimas jubiliejinio susitikimo metu.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *