Diena su poetu Justinu Marcinkevičiumi ir jo kūryba

„Šita diena atėjo ir mes su ja neprasilenkėme“, – sakė literatūros profesorė, akademikė Viktorija Daujotytė. O ar galėjome prasilenkti? Tikrai ne, nes tai buvo kovo 10-oji – mums ir visai Lietuvai brangaus žmogaus, visuomenės lyderio, Konstitucijos bei Tautos namų kūrėjo, akademiko ir didelio talento poeto Justino Marcinkevičiaus 90-ojo gimtadienio diena. Diena dar kupina prisiminimų, kai poeto gimtadienius minėdavome kartu klausydamiesi jo paties skaitomų naujų eilėraščių, gilia išmintimi alsuojančių žodžių Toks jis buvo. Neišleisdavo be dovanos…
Ši devyniasdešimtąjį gimtadienį žyminti diena su poetu prasidėjo jo atminimo pagerbimu gimtojoje sodyboje Važatkiemyje. Vėliau renginiai persikėlė į Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką. Vaikų literatūros skyriuje vyko edukacinis užsiėmimas „Justinas Marcinkevičius vaikams. „Grybų karas“, poeto memorialiniame kambaryje – filmo „Prie rugių ir prie ugnies“ peržiūra. Po filmo buvo pristatytas kultūrinis-pažintinis maršrutas „Justino Marcinkevičiaus keliu“.
Visą dieną bibliotekoje skambėjo garso įrašai – poeto skaitomi eilėraščiai, dainos pagal jo tekstus. Vaikus ir suaugusiuosius pasitiko penkios turiningos parodos.
Kovo 10-ąją poeto eilės skambėjo ir jo gimtojoje „Žiburio“ gimnazijoje bei kitose rajono mokyklose, bibliotekose, kultūros ir laisvalaikio centruose. O vakarop šventė nuvedė į Vilnių, į miestą, kurį Justinas Marcinkevičius labai mylėjo ir kuriam paskyrė daug kūrinių. Būtent Vilniuje ir jo Amžinojo poilsio vieta Antakalnio kapinių kalvelėje, visai netoli tos vietos, kur gyveno.
Kai pavakare sustojome prie Genovaitės ir Justino Marcinkevičių kapo, čia jau degė žvakelės, viena šalia kitos glaudėsi tautinėmis spalvomis pražydusios Prezidento ir Seimo pirmininko gėlių puokštės ir puokštelė žydraakių žibuoklių. Tarp kitų gėlių trūko tik poeto mylimų alyvų. Jų atnešime, kai sužydės Prienuose, o tądien, nusilenkę šiems garbiems žmonėms, tiesiog pasidžiaugėme tuo, kad galėjome bent mintyse prisiliesti prie sau mielo eilėraščio, prie dar gyvo prisiminimo…
Vakare nirome į akademines gelmes. Mokslų akademijoje Justino Marcinkevičiaus 90-ųjų gimimo metinių proga surengtoje konferencijoje klausėmės akademikų Viktorijos Daujotytės, Vytauto Martinkaus, prof. Jūratės Sprindytės pranešimų, analizuojančių poeto asmenybės ir kūrybos kelius. Pranešėjai tiesiog kalbėjosi su Justinu Marcinkevičiumi, neapeidami ir pačių jautriausių bei skaudžiausių temų. Tai buvo ypatinga kalba, nes, kaip sakė prof. Viktorija Daujotytė, jis buvo talentingas, tad su juo ir kita kalba. Gili kalba, vėliau dar pasipildžiusi Vilniaus universiteto studentų perskaityta ištrauka iš poemos „Pažinimo medis“ ir dainos mylėtojų klubo mišraus choro „Alumni Vilnensis“ Justino Marcinkevičiaus žodžiais atliktomis dainomis. Taigi grįžome iš gimtadienio didžiai apdovanoti.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *