Prieš 30 metų Prienuose

„Sulaukėm. Stebuklas įvyko. Įvyko tai, ko troškom ir vylėmės ilgus tamsos ir priespaudos metus. 1990 metų Kovo 11-oji bus aukso raidėmis įrašyta į mūsų tautos istoriją šalia 1918 metų Vasario 16-osios“ (iš Birutės Jonelienės knygos „Laisvės aušra 1988).

„Rinkdami naująją Aukščiausiąją Tarybą mes pirmiausia galvojome apie Lietuvos nepriklausomybės tęstinumą bei realaus valstybingumo atkūrimą, apie teisę normaliai dirbti, gyventi, kurti. Mes suvokiame, kad derybos su TSRS dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bus sunkios ir labai atsakingos, su galimais pavojais. Todėl raginam visus išrinktus deputatus nesiskaidyti, o telktis bendram tikslui – nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui ir jos tarptautiniam pripažinimui“ (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Prienų rajono tarybos pareiškimas LTSR AT deputatams 1990 03 05).

„Lietuvos Respublika gyvuoja pirmąjį mėnesį. Sąlygos sunkios, trukdymų daug. Vienas skaudžiausių šio meto klausimų – jaunuolių šaukimas į sovietų armiją. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo sustabdė respublikos teritorijoje TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo galiojimą. Tačiau kai kurios savivaldybės, įstaigos ir organizacijos ignoruoja šį nutarimą. Manydami, kad Lietuvos likimui didelę reikšmę turi kiekvieno iš mūsų apsisprendimas, kviečiame laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybes ir įstaigas netalkininkauti, šaukiant jaunuolius į sovietų armiją“ (LPS Prienų tarybos kreipimasis į visuomenę).

„Kovo dešimtąją Lietuvoje lijo. Šlapias sniegas priglaudė vasario pabaigoje pražydusias žibuokles. Į vakarą po dieną siautusio vėjo su saule sniego pūgos – nusigiedrijo. Tą dieną Lietuvoje susirinko naujasis Lietuvos parlamentas.
Kovo vienuoliktoji. Prienuose, Laisvės aikštėje sąjūdininkai sukvietė žmones į beveik stichišką mitingą. Kalbėjo ir jauni, ir seni. Vieni energingai ir džiugiai, kiti – pro džiaugsmo ir susijaudinimo ašaras. Klausėmės ir kalbėtojų, ir Aukščiausiosios Tarybos posėdžių transliacijos. Stovėjome šlapdriboje, ištirpusio pavasarinio sniego balutėse. Laukėme stebuklingų žodžių, kurie jau pora metų buvo populiariausi lietuvių kalboje. NEPRIKLAUSOMA LIETUVA. Mes gyvenome šia šviesia vizija, kuri 1990 metų kovo 11 dieną 22 valandą 44 minutės tapo realybe“ (iš D. Dvilinskaitės-Laukienės paruošto teksto pirmųjų metinių paminėjimo mitingui).
Parengė Dainora Šaltienė

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *