Lydimi šūkio „Ateik, pamatyk, sužinok“, Lietuvoje tarnaujantys NATO kariai lankosi Lietuvos regionuose, kuriuose supažindina visuomenę su NATO misija ir tikslais. Vasario 27 dieną Lietuvoje veikiančių NATO pajėgų delegacija viešėjo ir Birštone, kur kartu su savivaldybės administracijos darbuotojais, gimnazijos benduomene ir gyventojais diskutavo apie Aljanso veiklą bei saugumo situaciją Lietuvoje.
„NATO diena Birštone“ prasidėjo Birštono savivaldybėje. Čia delegacijos atstovų laukė kurorto gyventojai ir, žinoma, merė Nijolė Dirginčienė kartu su savo komanda. Susitikimo pradžioje N. Dirginčienė pasveikino svečius, kuriems pristatė Birštono kraštą. „Mums yra didelė garbė apsilankyti pas jus, o ta garbė kyla iš tų pastangų, kurias jūs dedate, kurdami savo šalį“, – delegacijos vardu kalbėjo pulkininkas Jakob Sogard Larsen.
2014 metų įvykiai Ukrainoje, pačiame NATO susikoncentravimo į tarptautines operacijas įkarštyje, rimtai „supurtė“ pasaulį ir, žinoma, patį Aljansą. Reaguojant į galimas grėsmes, nedelsiant buvo atsigręžta į NATO narių saugumą ir imtasi veiksmų, sustiprintos greito reagavimo pajėgos. Dėl susidariusios situacijos netrukus buvo nuspręsta Lietuvoje įkurti nedidelį NATO karių štabą, kuris šalyje įsikūrė 2015 metais. Toliau stebint įvykius ir matant, jog identifikuotos grėsmės išlieka, buvo nuspręsta į Lietuvą dislokuoti didesnius karinius vienetus – batalionus, kuriuos sudaro iki 2000 karių iš įvairių valstybių. „Jeigu esu klausiamas, kokia yra Lietuvos saugumo situacija, aš galiu drąsiai sakyti, jog gera, todėl, kad Lietuva priklauso NATO ir Europos Sąjungai, kurios deda visas pastangas, kad jūsų saugumo situacija būtų stabili ir gera. <…> Lietuva yra pilnateisė NATO narė, todėl, jei kokie nors saugumo iššūkiai kiltų jūsų šalyje, tai greičiausiai reaguojantis dalinys būtų Lietuvoje tarnaujantys kariai, kurie pasižymi profesionalumu“,¸– susitikimo metu sakė pulkininkas.
Šiuo metu tarptautiniame grėsmių žemėlapyje, kuris skelbiamas kasmet, Lietuva nuspalvinta tamsiai žalia spalva, kuri reiškia, jog pagal nustatytus kriterijus valstybė ekspertų vertinama, kaip labai saugi. Anot majoro Mariaus Geležiūno, prie fizinio saugumo šalyje neabejotinai prisideda NATO, kuri šiuo metu yra stipriausias karinis Aljansas pasaulyje ir pagal karių skaičių, ir pagal biudžetą. Nuo 1949-ųjų metų veikianti gynybinė organizacija dabar vienija 29 šalis ir turi apie 40 šalių partnerių. Siekiant užtikrint globalinį skirtingų regionų saugumą, NATO nuolat vykdo intensyvias diskusijas, derybas su kitomis šalimis, o vienas iš pagrindinių organizacijos tikslų – parodyti tvirtą valią ir atgrasyt galimą priešininką nuo fizinių veiksmų. Susitikimo metu majoras M. Geležiūnas pabrėžė, jog NATO nesiruošia ko nors pulti – tai yra gynybinės pajėgos.
Krašto apsaugos ministerijos atstovo Barto Trakymo teigimu, šalių sąjungininkų akimis, Lietuva taip pat yra viena iš saugiausių valstybių. Visgi, anot jo, itin svarbus visumos kontekstas… „Su terorizmo aktais, migracija ir kitais pavojais sąjungininkams reikia tvarkytis nuolat, nes pasaulyje ir toliau vyksta krizė. Tačiau ir mes visai šalia turime problemą/iššūkį – Rusiją, kuri spinduliuoja agresija“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos atstovas. Kadangi Lietuva, Latvija ir Estija yra atsiskyrusios nuo kitų NATO narių, šios šalys sudaro tarsi pusiasalį, šalia kurio yra Kaliningrado sritis. Todėl, pasak B. Trakymo, siekdama komplikuoti galimybes NATO sąjungininkams suteikti pastiprinimą, Rusija Kaliningrado srityje deda didžiulius pajėgumus.
B. Trakymo nuomone, Lietuvai labai pasisekė, kad jai pavyko įstoti į galingiausią pasaulyje karinį Aljansą, kuris deklaruoja tokias vertybes, kaip demokratija ir saugumas. Kiekvieną rytą daugiau nei 100 Lietuvos karių pradeda tarnybą ne Lietuvoje, tačiau taip pat kiekvieną rytą daugiau nei 1000 NATO karių keliasi kartu su Lietuvos kariais, vyksta į bendrus poligonus ir Lietuvoje treniruojasi, kad užtikrintų šio regiono saugumą. Nuo pat pirmos dienos, kai tik įstojome į Aljansą, Lietuvos erdvę saugo oro pajėgos, jūrų pajėgų vienetai, JAV pajėgos bei priešakinių pajėgų batalionas, kuris yra didžiausias tarptautinis vienetas Lietuvoje. Anot B. Trakymo, šiai dienai Lietuva negali sau leisti tokių investicijų, o sąjungininkai mums tą paramą duoda. Visgi dėl savo saugumo turime stengtis ir patys bei vykdyti įsipareigojimus Aljansui. Majoro M.Geležiūno teigimu, NATO partneriai vertina Lietuvos pastangas stiprinant kariuomenę: po įvy-kių Ukrainoje Lietuva pagaliau skyrė 2 proc. BVP krašto gynybai, šalyje atkurta šauktinių tarnyba, įkurtos greito reagavimo pajėgos, vyksta sparti kariuomenės modernizacija, kuri pasaulyje gerai matoma ir vertinama. „Lietuva iš regiono išsiskiria sparčiausiu priemonių vykdymu ir saugumo situacijos gerinimu“, – teigė mjr. M. Geležiūnas.
Susitikimo metu NATO atstovai taip pat akcentavo, jog vienas lauke ne karys, todėl šalies saugumu turi rūpintis visa visuomenė. „Mes negalime būti pasyvūs, todėl turime būti vieningi ir tarpusavyje, ir su sąjungininkais, turime gilintis, domėtis, nes gyvename informacinio karo laikotarpiu. Be to, turime būti pasirengę nenumatytiems atvejams ir asmeniškai žmonės, ir savivaldybės, ir kariuomenė“, – kalbėjo delegacijos atstovas.
Paklaustas, kaip NATO vertina Lietuvos šauktinių pasirengimą, pulkininkas J. Larsen teigė, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio NATO narių, kurios pastangos aukščiausiuose Aljanso sluoksniuose ne-kelia papildomų diskusijų. Jo teigimu, kai kurios šalys turi nemažai pastabų iš Aljanso viršūnių dėl per mažai skiriamo dėmesio saugumui ir NATO įsipareigojimų vykdymui. „Šauktinių skaičius, ginkluotė, kariuomenės modernizacija ir prisidėjimas prie įvairių NATO misijų iš tiesų yra vertinami labai gerai“, – teigė J. Larsen, kartu pabrėždamas, jog savo karinį parengimą Lietuva sutvarkė per gana trumpą laiką.
Pastaruoju metu daug diskusijų kelia Rusijos ir Turkijos santykiai, tačiau, pulkininko teigimu, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad karinis konfliktas nekiltų. Kalbant apie santykius su kitomis šalimis, gyventojai taip pat domėjosi, kaip NATO vertina Baltarusiją. Atsakant į klausimą, pulkininkas pabrėžė, jog visoms šalims itin svarbu išlaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. „Žinau, kad politiniam vaidmeny vyksta daug derybų, diskusijų. Nepaisant visų iššūkių, aš tikiu, kad tie santykiai bus švelnūs“, – komentavo J.Larsen. Šiuo klausimu savo nuomonę pareiškė ir B. Trakymas, kuris teigė, jog reikia nepamiršti ir to, jog Baltarusija nėra demokratinė valstybė, o Rusija nenori paleisti Baltarusijos iš savo įtakos zonos, todėl daro viską, kad Baltarusija jaustųsi nuo jos priklausoma.
Sulaukęs klausimo apie NATO štabo darbo dieną, J. Larsen sakė, jog Lietuvoje tarnaujantys kariai dėl Lietuvos saugumo dirba ir su kariniais štabais, ir su visuomene. „Mūsų unikalumas yra tame, kad mes dirbam ir su Lietuvos kariuomenės gynybos štabu, ir su NATO aukštesniais štabais, kurie yra Lenkijoje bei Belgijoje. Be to, vykdome daug susitikimų politiniu lygmeniu: su gynybos atašė, ambasadoriais, prisidedame prie NATO pristatymo civilinėje aplinkoje. Mūsų štabo veiklos diapozonas yra šiek tiek platesnis nei tipinio karinio štabo. O pagrindinė užduotis yra NATO greito reagavimo pajėgų priėmimas – tas pajėgas, kurios yra apie 10 000 karių, mes esame pasiruošę priimti kad ir šiandien, tačiau tai reikalauja nuolatinio situacijos žinojimo ir tų žinių atnaujinimo, privalome žinoti civilinės infrastruktūros pajėgumus, pokyčius ir visa tai nuolatos sekti“, – kalbėjo pulkininkas.
Po susitikimo Birštono savivaldybėje kariškiai aplankė paminklą, skirtą atminti Birštono apylinkėse žuvusiems partizanams, vėliau savo veiklą pristatė Birštono gimnazijoje bei surengė ginkluotės ir technikos pristatymą kurorto gyventojams.
Rimantė Jančauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“