Tomo Stambrausko rankose medis virsta sakraliniu kūriniu

Lietuviškos kryždirbystės tradicijos

Lietuviški kryžiai, koplytstulpiai ir koplytėlės – tai ne tik dailūs medžio dirbiniai, bet ir unikali lietuviškos kultūros dalis, menanti šimtametes tradicijas. Į darnią visumą kryždirbystės amatas sujungia meną, papročius ir tikėjimą, o dėl savo unikalumo 2008 metais kryždirbystę ir kryžių simboliką UNESCO įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.


Senosios kryždirbystės amato tradicijos puoselėjamos ir Prienuose – krašto vardą garsina čia įsikūrusi VšĮ „Meninė drožyba“, kurioje vyksta medžio skulptorių stovyklos, edukacijos jaunimui, amato subtilybių kasmet mokosi ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai. Šiame krašte savo veiklą pradėjo ne vienas pripažintas medžio skulptorius, kurių gretose – ir prieniškis Tomas Stambrauskas, neseniai konkurse „Aukso vainikas“ pelnęs antrąją vietą.
Jau penkioliktą kartą rengiamas konkursas-paroda skatina visuomenę domėtis lietuviška kultūra – dailiaisiais liaudies amatais. Šį kartą konkurse buvo pristatyti geriausi 28 meistrų vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės darbai. Kiekvienoje srityje išrinkti geriausi savo amato atstovai. Kraštiečio T.Stambrausko pavardė pateko į geriausiųjų sąrašą – už kryždirbystę konkurse jis pelnė garbingą antrąją vietą.
Tomas menine drožyba susidomėjo, kai jam buvo 22 metai. Kryždirbystės amato subtilybių menininkas pradėjo mokytis medžio drožėjų dirbtuvėse gimtuosiuose Prienuose, patirties ir žinių sėmėsi medžio skulptorių stovyklose, kur ir atsiskleidė jo kūrybinis braižas. Jau tuomet T. Stambrauskas suprato, jog kryždirbystė yra jo gyvenimo pašaukimas, tad visai netrukus (1998 m.) skulptorius įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, kuri vienija tradicinės kultūros puoselėtojus, geriausius Lietuvos tautodailininkus.
Skulptorius viešai teigia, jog kūrybinio įkvėpimo jis semiasi maldoje ir piligrimystėje, o savo darbuose laikosi unikalių lietuviškos kryždirbystės ir dievdirbystės tradicijų. Kraštiečio kūrybos kryžiai, koplytstulpiai ir šventųjų skulptūrėlės parodų ir stovyklų metu yra džiuginę ne tik Lietuvių, bet ir užsieniečių akis. Savo kūrybą kryždirbys yra pristatęs Japonijoje, Norvegijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Tiesa, stovyklose tautodailininkas jau nebedalyvauja, o šiuo metu visuomenei jis prisistato kaip laisvasis menininkas.
Visą vasario mėnesį VšĮ „Meninė drožyba“ patalpose buvo eksponuojama T. Stambrausko darbų fotografijos paroda. Nors pats autorius nėra linkęs girti ir išsamiai komentuoti savo meno kūrinius, iš fotografijų galima matyti, jog jo darbai kalba patys už save, nes rūpestingai Tomo rankomis apdirbtas medis virsta sakraliniu kūriniu. Fotografijose įamžintuose šedevruose dominuoja šventųjų atvaizdai, todėl pats menininkas neslepia, jog sakralinė tematika yra jo mėgstamiausia.
Iš publikuojamų nuotraukų matyti, jog T. Stambrausko darbai reikalauja daug ilgo ir kruopštaus darbo, nes juose gausu smulkių detalių, ornamentų. Kiekvienas menininko kūrinys pasižymi grakštumu ir tam tikra filosofija, todėl puikių atsiliepimų, atspindinčių Tomo atsidavimą kryždirbystės amatui, galima išgirsti ne tik iš Prienų krašto žmonių: „Tomas Kegrių kaimo senosioms kapinaitėms (Mažeikių r.) pagamino gražų ąžuolinį kryžių, ypač derantį prie šios vietos“; „Džiaugiamės atradę meistrą, gebantį subtiliai ir pagarbiai perteikti kryžiaus kančią. Esame labai dėkingi už kantrybę, kruopštų ir rūpestingą darbą“, – skulptoriaus darbu internete džiaugiasi žmonės.
Dar 2011 metais žurnale „Tautodailės metraštis“ Zita Kuzminskienė rašė: „Galėtum be atvangos stebėti Tomą, valandų valandas plušantį prie savo darbo. Šis vaizdas garbingai atskleidžia nesiblaškančio, savo kelią ir braižą suradusio menininko paveikslą. O štai užkalbintas Tomas mieliau šypsosi nei beria žodžius. Atsakinėja jis tik tiek, kiek reikia. Emocijas šis žmogus rodo tik tiek, kiek mandagiai priimtina.“ Nepaisant to, jog šie žodžiai parašyti beveik prieš 10 metų, stebėdami šio menininko kūrybinį kelią, žmonės gali įsitikinti, jog iki šiol tai yra bene taikliausias T. Stambrausko charakterio ir jo kūrybos apibūdinimas.
Rimantė Jančauskaitė

 

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *