Lelijos šv. Kazimierui…

Su švente, mielieji mano. Kovo 4–ąją minime šv. Kazimierą, Lietuvos didžiojo kunigaikščio giminės atžalą, gimusį 1458 m. Krokuvoje, o 1636–aisiais popiežiaus Urbono VIII paskelbtą Lietuvos dangiškuoju globėju. Tačiau vis rečiau ir rečiau prisimename šio karalaičio nuopelnus mūsų šaliai anais senaisiais ir nelengvais Lietuvai metais. Labiau džiūgaujame sulaukę Kaziuko mugės – šiek tiek linksmybių jau prasidėjusiame Gavėnios laike. Gal šie metai bus išskirtiniai, nes yra proga ir kitai iškilmingai datai – švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Kaip visuomet minčių pamąstymui sukelia išgirstos naujienos per radiją, televiziją, iš laikraščių. Vis girdžiu, kad tąkart signatarai kalbėję: „Jeigu jau išsilaikėme tris dienas, tai į istoriją tikrai įeisime, o jeigu dar tris savaites ar tris mėnesius pasisektų išbūti… tai būtų žygdarbis!“ Ir štai, jau tris dešimtmečius gyvuojame ir esame laisvi. Dėkui ir šv. Kazimierui, mūsų Lietuvėlės globėjui. Tai gal jis mums savo užtarimu, kaip tuomet, prieš kelis šimtmečius, suteikia stiprybės ir jėgų nepamesti pasirinkto kelio, ištverti sunkiausius išbandymus, nesėkmes, sukrėtimus. Kartą, kai lankiausi Vilniuje arkikatedroje, labai džiaugiausi žiūrėdama į juodo marmuro fone akinamai baltas lelijų puokštes šv. Kazimiero koplyčioje. Tikriausiai ten niekuomet nevysta jų žiedai, kaip neblėsta ir mūsų tikėjimas savo pasirinktu šalies ir tautos keliu. Kasdienybės dulkės, nesutarimai tarsi nublanksta tokiais momentais ir norėtųsi, kad liktų tik tas lelijų baltumas ir tyrumas…
Jau pradėjome didžiąją kelionę į Prisikėlimo šventę. Gavėnios laikas – tai proga susitaikyti su savimi ir su tuo, kuris mus myli ir glaudžia prie širdies. Metas apvalyti kūną ir sielą, patikrinti giliausius savo dvasios užkaborius, ištraukti į dienos šviesą visa tai, dėl ko kartais derėjomės su savo sąžine, o vėliau mėginome ją nutildyti, nors ir nesėkmingai. Žmonės sako, dėl to ir visos ligos, ir nemiga… Laukia, beje, ir kiti, žemiški apsivalymai – teks rasti laiko išblizginti langus, susitvarkyti namus, savo aplinką. Dienos ilgėja, vis daugiau šviesos, šilumos – anksti šiemet bunda taip ir neįmigusi gamta. Buskime ir mes!
Jūsų Augustina

Kovo priminimai

Jei vyturys čireno prieš Šv.Kazimierą, gero pavasario nesitikėk.
Lietingas kovas dažniausiai žada prastus metus.
Jei kovo 20 pūstų šiaurys, vasarą galima tikėtis audrų.

Sodininkui…
* Orams atšilus laikas nuimti įvairias dangas, sugrėbti lapus, surinkti vėjų nulaužytas šakas, suneštas šiukšles. Reikėtų išpjauti ligotas, susipynusias, aplūžusias šakas, genėti lapuočius, spygliuočius.
* Atidžiai apžiūrėkime vaismedžius ir pastebėję apatinėje obelų kamienų dalyje graužikų paliktas žymes, skubiai imkimės saugos priemonių.
* Sumedėjusiais auginiais pats laikas dauginti vynmedžius, skiepyti sodo augalus patalpose. O mėnesio pabaigoje reikėtų nukirpti vegetatyvinių, pereitais metais akiuotų ūglių viršutinę dalį iki akiavimo vietos.
* Dar vegetacijai neprasidėjus verta augalus nupurkšti 5 proc. koncentracijos karbamido tirpalu. (500 g į 10 l vandens). O antroje mėnesio pusėje sodo augalus patręškime amonio salietra (Į 1 kv. m išberkime 30 g trąšų).
* Vis daugiau ir daugiau šalia namo ar sodyboje pavasarį galime pamatyti pražįstant aristokratiškąsias magnolijas, mat jau išmokome jas prisijaukinti mūsų klimatinėje zonoje. Tačiau kartais nepatyrę sodininkai pavasarį padaro pražūtingą klaidą – nugeni augalą. Kovą ir pirmąją balandžio pusę galima nebent tik apkarpyti nudžiūvusius ar nušalusius šakų galiukus. Ir tręšti pradėkite tik balandį. Negalima perkasinėti žemės prie pat magnolijų – ją dera mulčiuoti spygliuočių žieve iki 20 cm: parūgštės dirvožemis, mažiau garuos drėgmė ir žels piktžolės.
* Jei planuojate pavasario mugėje nusipirkti magnoliją ir ja papuošti sodybą, atsiminkite, kad jos negalima pirkti iškastos, plikomis šaknimis. Augalas turi būti užaugintas vazonėlyje. Duobę ruoškite iš rūgščių durpių, komposto, trupučio gero juodžemio. Ir apsišarvuokite kantrybe – magnolijos žydėjimas prasideda tik tuomet, kai ji sulaukia tam tikros brandos.

Gėlininkui…
Kovą jau tikrai baigiasi visų kambarinių gėlių ramybės laikotarpis, todėl dar kartą pakalbėkime apie jų priežiūrą. Pradėjus joms augti, būtina persodinti, prieš tai verta apgenėti. Vazonus statykime arčiau langų, kur daugiau šviesos. Gausiau laistykime, bet prieš laistant reikia supurenti žemės paviršių nepažeidžiant augalo šaknų. Supurentą sluoksnį geriausia pakeisti nauja humusinga ir daug maistinių medžiagų turinčia žeme.
* Taigi kovas pats tinkamiausias laikas apgenėti kambaryje augančius augalus, nes stiprūs ir gerai išsivystę pumpurai greičiau išleidžia ūglius. Labai sparčiai augančių augalų ūgliai sutrumpinami per pus arba dviem trečdaliais. Taip formuojamos justicijos, pasifloros, šventmedžiai ir kt..
* Dracenos, jukos, nukariai paprastai auga vienu pliku stiebu, nes augalui augant apatiniai lapai nukrenta, o viršūnėse auga jauni ūgliai su kuokštais lapų. Stiebą galime nupjauti norimame aukštyje. Žaizdas gerai būtų apibarstyti trinta medžio anglies arba cinamono milteliais. Šiuo laiku nugenėjus po kurio laiko pradės augti naujos šakos ir vasarai atėjus augalai bus puikios išvaizdos.
* Nukarių (Beaucarnea) ypatybė apvalus stiebo pagrindas, kuris lengvai formuojamas retai laistant augalą, o kita ypatybė – tankus ilgų, siaurų, išlenktų lapų kuokštas stiebo viršūnėje ir šie lapai turi būti saulės apšviesti bent 4 valandas dienoje. Jauni augalai persodinami kartą per 2-3 metus, o suaugusių augalų nereikia be reikalo persodinti. Vazonai turi būti negilūs ir platūs, kadangi šaknis augina plačiai ir negiliai. Augalas mėgsta labai saulėtą vietą.
* Stambialapis fikusas (Ficus elastica) dažnai auga vienu stiebu, bet galima norimame aukštyje nupjauti viršūnę ir toje vietoje pradės šakotis. Jei išauga per ilgos naujos šakos, tada vėl reikia trumpinti, taip formuojasi graži laja. Ypač lengvai formavimui pasiduoda smulkialapis (F. benjamina), siauralapis (F. binendijki) ir kt. fikusai. Galima suformuoti ant aukšto kamieno, rutulio, kolonos ar kitų formų. Po genėjimo reikėtų apipurkšti vandeniu, nuplauti „pieniškas“ sultis.
* Japoninės aukubos (Aucuba japonica) aukštį galima taip pat lengvai kontroliuoti apgenint. Ūglių skabymas paskatins šakojimąsi. Pernelyg vešlų augalą galima lengvai patrumpinti, pakerpant viršutines šakeles. Ūglių nugnybimas paskatins ir dailiosios hebės (Hebe speciosa) gausų žydėjimą.
Persodinant augalą, naujas vazonas turi būti 5–6 cm didesnis už senąjį, tuo pačiu galima kerą padalyti į kelias dalis. Dirva turi būti silpnai rūgštinė, galima naudoti paruoštas žemes, skirtas kambariniams augalams
* Paskutinėmis kovo dienomis pradėkime tręšti. Dideliuose induose augantys augalai tręšiami sausomis trąšomis (10 g/10 l), kurios išberiamos prieš užpilant vazonus nauja žeme. Mažesni vazonai laistomi kambario temperatūros vandeniu su trąšų tirpalu (1g/1 l). Augalus kruopščiai nuvalome, patikriname, ar nėra kenkėjų ir ligos požymių.

Daržininkui…
Šiemet esant tokiems orams, šiltnamiai tikriausiai jau visų sutvarkyti, dangos atnaujintos, todėl belieka pradėti galvoti, ką čia pirmiausia pasisėjus ankstyvam derliui.
* Reikėtų jau sėti ridikėlius, salotas, morkas, kitas daržoves. Šiltnamiuose mėnesio pradžioje galima pasėti ir ankstyvųjų kopūstų sėklų daigams. Jau minėjome pereitą mėnesį, kad reikėtų sėti ir pomidorų sėklas daigams. Jie užauga per 50–55 dienas.
* Kovo pabaigoje sėjame agurkų sėklas, nes daigai užauga per 25–30 dienų. Balandžio antroje pusėje jau galėsime juos sodinti į šiltnamius. Mėnesio pabaigoje galime lysvėje pasisėti svogūnų sėklų.
* Jeigu neturite šiltnamio ir daržoves planuojate auginti tiesiog lysvėje, taip pat verta jau viską susiplanuoti, apgalvoti. Norint sulaukti gero derliaus teks pasirūpinti gera sėkla, tinkamai parinkti dirvą, laiku panaudoti agrotechnines priemones, stebėti ir nepražiopsoti sėjai palankių orų.
* Verta apgalvoti, kur kas augo praėjusiais metais, nes, pritaikę tinkamą sėjomainą, sulauksime ne tik gero derliaus, bet apsisaugosime nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų.
* Labai svarbu gerai paruošti dirvą. Ją iš tiesų reikėjo jau pradėti ruošti rudenį. Geriausiai augalai augs ir bus sveikesni atviroje, gerai vėdinamoje ir saulėtoje vietoje. Turėkite galvoje, kad kai kurie augalai yra aukšti, masyvūs, tad neplanuokite šalia jų žemaūgių augalų. Tai labai aktualu, jei planuojate auginti prieskoninius daugiamečius augalus.
* Daržoves geriausia auginti priesmėlio ir lengvo priemolio nerūgščiuose dirvožemiuose, kurių Ph 5,5–6,0. Lengvesnės dirvos įšyla greičiau, anksčiau ir derlių išaugina. Nesodinkite tų pačių augalų ar jiems giminingų į tą pačią vietą kokius ketverius metus.
* Stebėkite orus, nes dirvos įdirbimo pradžia priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Dauguma sėklų per šaltoje dirvoje gali ir supūti. Pavyzdžiui, ridikus vasaros derliui sėkite tik į šiltą ir humusingą dirvą, nes sunkioje ir šlapioje augantys ridikai bus neskanūs.
* Arba kad ir bulvinės saulėgrąžos (topinambai), nors ir nereiklūs dirvai, tačiau kokybiškus gumbus išauginsite tiktai lengvesnio priesmėlio dirvožemyje. Jie nemėgsta rūgščios žemės. Sodinkite gumbus ankstyvą pavasarį arba vėlų rudenį vagotame dirvos paviršiuje 10–15 cm gylyje, 25–35 cm atstumu, tarpueiliai turi būti 70 cm atstumu.
* Nepavėluokite padauginti ir pasodinti rabarbarų. Tai padaryti reikėtų iki balandžio pirmos pusės.
Smagaus pavasarinio darbymečio!

Gavėniai

Lašišos sriuba
Reikės: 400 g lašišos filė, 200 ml grietinėlės, 6 bulvių, 2 morkų, 2 svogūnų, 800 ml vandens, 1,5 šaukštelio druskos, 5-7 kvapiųjų pipirų, 1 lauro lapelio, 4 šaukštų smulkintų krapų.
Susmulkinkite nuvalytas ir nuplautas daržoves. Morkas supjaustykite griežinėliais, svogūnus ir bulves – kubeliais. Užvirinkite vandenį, suberkite druską, pipirus, morkas ir svogūnus. Virkite uždengę 5 minutes ant silpnos ugnies. Sudėkite bulves ir dar 10 min. pavirkite. Tuomet dėkite kubeliais supjaustytą lašišą, pilkite grietinėlę, pasūdykite, įmeskite lauro lapelį ir dar uždengus virkite 5 min. Išvirusią sriubą paskaninkite smulkintais krapais.

Virtiniai su silkių įdaru
Tešlai reikės: 2 stiklinių miltų, 1 kiaušinio, druskos, pusės stiklinės mineralinio vandens.
Įdarui reikės: 2 silkių filė, 25–50 g grybų, 3 svogūnų, 1 kiaušinio, druskos, maltų pipirų.
Užminkykite tešlą ir palikite pusvalandžiui pabrinkti. Jei reikia, silkes išmirkykite, nusausinkite ir supjaustykite gabaliukais. Grybus ir svogūnus susmulkinkite ir pakepinkite įkaitintuose riebaluose. Silkes sumaišykite su grybais ir kiaušiniu, paskaninkite druska, pipirais. Iš plonai iškočiotos tešlos išspauskite skrituliukus, ant jų dėkite po šaukštelį įdaro, atsargiai perlenkite ir dailiai užraitykite tešlos kraštelius.
Dėkite į sūdytą verdantį vandenį ir laukite, kol iškils į paviršių. Dar minutę kitą leiskite pavirti ant mažesnės ugnies. Skanu pateikti su sviestu, grietine ar kitu mėgstamu padažu.

Pyragėliai su karamelizuotais svogūnais
Reikės: 500 g bemielės sluoksniuotos tešlos (pirktinės), 3–4 didesnių raudonųjų svogūnų, saujelės saulėje džiovintų pomidorų, 2 česnako skiltelių, 2 šaukštų aliejaus, 2 šaukštų rudojo cukraus, 3 šaukštų balzaminio acto, nedidelio gabalėlio sviesto, druskos, juodųjų pipirų.
Svogūnus nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Česnaką sutrinkite, džiovintus pomidorus supjaustykite mažais gabalėliais… Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sviestą, suberkite svogūnus su česnakais. Pasūdykite ir nuolat maišydami kepkite, kol suminkštės. Sudėkite smulkintus džiovintus pomidorus, įmaišykite cukrų, supilkite balzaminį actą. Keptuvę pridenkite ir troškinkite apie pusvalandį: skystis turi išgaruoti, o svogūnai – sutirštėti. Paruoštą įdarą atvėsinkite.
Tešlą supjaustykite kvadratėliais, dėkite į keksiukų formeles, o į tešlos duobutes dėkite po šaukštą įdaro. Kepkite 200 laipsnių orkaitėje apie 15-20 min. Pyragėliai turi gražiai parusti.