Viskas taip arti, lyg būtų vykę vakar…

Laisvės kaina

Vasario 22 dieną Šilavote po šv. Mišių Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje, aukotų už Lietuvos partizanus ir rezistentus, vietos gyventojai, iš kitų Prienų rajono vietovių, šalies miestų gausiai susirinkę žmonės susibūrė prie ambulatorijos pastato Šilavoto centre, A. Radušio g. 17, kuriame 1944-1953 m. veikė NKVD-MVD-MGB poskyris, būstinė ir laikinojo sulaikymo kamera.

Partizano J.Stravinsko-Žiedo dukra Laimutė muziejininkei V.Bielevičienei patikėjo tėvelio žiedą.

Gūsingas vėjas pramaišiui su lietumi ir šlapdriba nesutrukdė numatytos renginio eigos. Jo metu visuomenei buvo pristatyta dviejuose pastato kambariuose įrengta interaktyvi ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“, kuri per to meto Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizaninės kovos žemėlapį, kovotojų ir tremtinių asmenines nuotraukas bei daiktus, šio pastato rūsio sienose ir betono lubose įrėžtus ir iššifruotus kalintųjų įrašus, perteikia skaudžias šio krašto žmonių patirtis, susijungiančias į visos Lietuvos rezistencinės kovos dėlionę.
Nors dėl vietos stokos viduje žmonėms teko palaukti eilutėje ne pačiomis palankiausiomis oro sąlygomis, niekas neskubėjo skirstytis, rūpėjo bent akies krašteliu žvilgtelti į ekspoziciją ir joje surasti pažįstamų veidų, bet kokių užuominų apie rezistencinėje kovoje nukentėjusius savo šeimos narius, giminaičius, kaimynus. Arba nusileisti į rūsį po pastatu, kuris minėtu laikmečiu tarnavo, kaip laikinojo sulaikymo kamera prieš trėmimus kalintiems apylinkių gyventojams, ir visomis juslėmis pajusti, ką čia turėjo išgyventi kankintieji.
Buvo akivaizdu, kad ne vienam ši nauja Prienų krašto muziejaus ekspozicija padarė stiprų įspūdį. Jį sustiprino ir pastato kieme atkurtas to laikmečio atributas – eglišakėmis apkaišyta stoginė, kurioje uniformuoti karo istorijos klubo „Partizanas“ nariai pristatė

Vietos gyventojai ir svečiai su įdomumu peržiūrėjo eksponuojamas pokario metų nuotraukas.

pogrindžio laisvės kovotojų aplinką su ginklais ir kitais pačiais svarbiausiais daiktais.
Įkurtuvių juostelę buvo patikėta perkirpti Prienų krašto muziejaus muziejininkėms ir Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui, kuris akcentavo šios ekspozicijos įkūrimo svarbą. Prienų krašto muziejaus vyr.fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė padėkojo talkinusiems kolegoms bei nuotraukomis, kita medžiaga su muziejininkais pasidalinusiems gyventojams.
Ekspozicijos sumanytoja, Prienų krašto muziejaus vyresnioji muziejininkė Viktorija Bielevičienė, kuriai teko dirbti prie projekto „Interaktyvios ekspozicijos: „Laisvės kovos Šilavoto krašte“ įgyvendinimo, padėkojo Savivaldybės tarybai ir merui už supratimą.

Interaktyvus žemėlapis su Geležinio Vilko partizanų rinktinės istorija, kurioje atsispindi ir kovos Šilavoto krašte.

Lietuvos kultūros taryba šiam projektui įgyvendinti suteikė dalinį finansavimą, todėl, pritrūkus lėšų, buvo priimtas sprendimas skirti finansinę paramą iš Savivaldybės biudžeto. Patalpų remonto darbai buvo sėkmingai baigti, ir ekspozicija išvydo dienos šviesą.
Šilavoto parapijos klebonas kun. teol. lic. Remigijus Gaidys pašventino ekspoziciją bei rūsį ir susirinkusiuosius pakvietė pasimelsti už žuvusius laisvės gynėjus ir už atmenančius jų vardus gyvuosius, kad pirmųjų pavyzdžiu jie sugebėtų gyventi ne vien dėl savęs.
Viktorija Bielevičienė sakė, kad ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“ yra vienas iš būdų susipažinti su Geležinio Vilko partizanų rinktinės istorija – ją pasakoja interaktyvus žemėlapis su vietovėmis, kuriose aktyviai veikė šiam junginiui priklausę partizanai. Joje

Atverta laikinojo sulaikymo kamera su sienose įrėžtais kalėjusių žmonių įrašais.

atiduota pagarba ir rinktinės dalyviams, vienas iš jų – Juozas Stravinskas- Žiedas (buv. Kardas), antrasis rinktinės vadas, sustiprinęs drausmę ir įvedęs griežtą karinę tvarką joje. Jis žuvo 1946 m. birželio 9 d. Pagraižio miškelyje, Šilavoto valsčiuje.
Viktorija pristatė viešnią, iš Alytaus atvykusią partizanų vado dukrą Laimutę Stankevičienę. Kai žuvo tėvas, ji buvo visai mažytė, iš to meto prisimena vos kelias nuotrupas, mergaitę užaugino teta ir tetėnas, kuriuos ji konspiracijos sumetimais vadino tėvais.
Ponia Laimutė pasidalino labai skaudžiais prisiminimais ir išgyvenimais. Vaikystėje jai šis buvęs raudonas mūrinis pastatas kėlė siaubą, teta jai buvo pasakojusi apie čia girdėtus šūvius, kankinamų žmonių dejones. Jos atmintin ypač įstrigęs girto stribo, į ją nukreipusio ginklą, vaizdinys. Ji, vaikas, buvo vadinama fašiste, bandito dukra. Moteris prisipažino, kaip ši patirtis ją traumavo, joje iki šiol gyvena baimė būti atpažintai. L.Stankevičienės noras – surasti tėvo palaikus ir turėti galimybę lankyti jo kapą ir padėti gėlių ne vien prie jam skirtų memorialų.

Naują Prienų krašto muziejaus ekspoziciją Šilavote palaimino kun. klebonas R.Gaidys.

Padėkojusi visiems, prisidėjusiems prie ekspozicijos įrengimo, partizanų vado dukra V.Bielevičienei patikėjo J.Stravinsko-Žiedo žiedą, prašydama išsiaiškinti jo istoriją. Jos manymu, žiedas galėjo būti naudojamas kaip antspaudas oficialiuose partizanų dokumentuose. Šį žiedą Laimutei perdavė vienas žmogus, namuose jį saugojęs 75 – erius metus.
Apie tai, kaip gimė ekspozicija, pasakojo jos įrengimo konkursą laimėjusios UAB „Geltona“ atstovas Virginijus Baranauskas. „Jūsų miestelio privalumas tai, kad viskas greta. Ir šioje ekspozicijoje norėjosi išlaikyti tą artumo jausmą – juk vieni šalimais gyveno, kiti buvo kalinti tame pačiame rūsyje. Norėjosi, kad kalbėtų pačios nuotraukos, žmonių akys…“, – akcentavo jis, tikėdamasis, kad ekspozicija gyventojams bus svarbi ir lankoma..

Tėvynės ginti išėjo jauni ir gražūs… Karo istorijos klubo „Partizanas“ rekonstruktoriai.

Prienų krašto muziejaus ansamblis „Marginys“ renginio metu padainavo Šilavoto partizanams skirtų dainų, parašytų partizanės Takažolės. Šilavotiškis bardas Vytautas Trakymas, pritardamas sau gitara, specialiai šiai progai atliko partizaninių, patriotinių, taip pat ir meilės dainų, nes, anot bardo, šis jausmas buvo nesvetimas, šildė ir guodė į miškus išėjusius vyrus.
Ekspromtu su pokario herojinėmis dainomis į meninę renginio programą įsitraukė ir kraštiečio Vytauto Juodsnukio, parašiusio knygą „Suvalkijos partizanų takais“ (joje nemažai vietos skirta ir laisvės kovoms Šilavoto apylinkėse) dukra Loreta su teta, buvusi partizanų ryšininkė, garbaus amžiaus Konstancija Bendinskaitė-Adomavičienė iš Skersabalio. Susirinkusieji joms pusbalsiu pritarė – nors visą sovietmetį šios dainos šeimose buvo dainuojamos paslapčia, bet išliko žmonių atmintyje iki šiol ir visus sujungė bendrystei…
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *