Žemės ūkio ir maisto produkciją sieks realizuoti be tarpininkų

Kovo 13 dieną 13 val. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre rajono gamintojai ketina surengti mūsų krašto produkcijos degustaciją, į kurią ūkininkai atveš ką tik suspaustų sūrių ir kitų natūralių pieno produktų, rajone veikiančios kepyklėlės pristatys jose kepamą ekologišką duoną ir kitus gaminius, galvijų, paukščių ir žuvies augintojai, grikių perdirbėjai pakvies paskanauti iš jų žaliavos pagamintų patiekalų, sodininkai vaišins pernykščio derliaus vaisiais.

Degustacijoje – vietos gamintojų produkcija
Degustacijos tikslas – parodyti vietinėje rinkoje išauginto maisto įvairovę, paskatinti vartotojus rinktis kokybiškus, visaverčius, pagamintus be konservantų, todėl palankesnius jų sveikatai produktus tiesiai iš ūkių ir mažųjų perdirbimo įmonių, ugdyti gyventojų sveikos mitybos įpročius.
Gamintojų pageidavimu, į degustaciją bus pakviestas žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Prienų rajono ir Birštono savivaldybių vadovai, veterinarijos specialistai, jeigu bus susidomėjimas – ir viešojo maitinimo įstaigų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
Ši akcija – tai susivienijusių rajono ūkininkų, žemės ūkio žaliavos perdirbėjų ir kitų vietos gamintojų atsakas į įvairių tarpininkų, didžiųjų prekybos centrų jiems diktuojamas diskriminuojančias sąlygas. Todėl renginyje bus pristatyta Skandinavijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse sparčiai plintanti „trumposios maisto grandinės“ iniciatyva, kuomet ūkininkai pagamintą žaliavą ir gatavą produkciją patys realizuoja savo regionuose, taip apeidami dalį lėšų pasiimančius tarpininkus. Iš to laimi ne tik ūkininkai, bet ir vartotojai, kurie valgo šviežią maistą ir žino, iš ko pareikalauti atsakomybės. Taip kuriami savitarpio pasitikėjimu grįsti santykiai, skatinama vietos rinka.
Renginio metu bus pasidalinta Rokiškio rajono ūkininkų ir kitų gamintojų patirtimi. Jie vieni iš pirmųjų Respublikoje teikia paraišką europinei paramai gauti ir imsis iniciatyvos kurti trumpąją maisto grandinę.
Taip pat bus diskutuojama vietinės produkcijos propagavimo, realizavimo, bendradarbiavimo tarp ūkio subjektų ir kitų partnerių, sutarčių pasirašymo ir kitais klausimais.
Žemės ūkio ir maisto produktų degustaciją organizuoja Prienų rajono ūkininkų sąjunga kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų verslo atstovybe ir Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriumi.

Sieks įgyvendinti trumposios maisto grandinės principą
Vasario 19 dieną vykusiame išplėstiniame Prienų rajono ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje dalyvavę mūsų krašto ūkininkai, bendrovių, užsiimančių žemės ūkio žaliavos perdirbimu, produktų gamyba ir prekyba, atstovai pasisakė už būtinybę kooperuotis, kurti trumpąją maisto grandinę ir, apeinant tarpininkus, „tiesiausiu“ keliu pasiekti vartotojus. Posėdyje dalyvavo ir Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų biuro direktorius Mindaugas Norkevičius.
– Mūsų ūkiuose pagaminamos produkcijos supirkimo kainos mažėja, didieji perdirbėjai ir prekybininkai savivaliauja, diktuodami savas sutarčių sąlygas. Tokia diskriminacija ir nesiskaitymas mus verčia ieškoti išeities, kaip išsaugoti šeimos verslus ir paskatinti vietos gamintojų rinką. Visgi pasiekti rezultatą galime tik kooperuodamiesi ir tarpusavyje bendradarbiaudami, – akcentavo žemės ūkio produktų gamintojus diskusijai subūręs Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.
Jo teigimu, nėra kada delsti ir piketuoti Briuselyje, Prienų rajono žemės ūkio produkcijos gamintojai privalo imtis iniciatyvos ir konkrečių veiksmų, kad susigrąžintų įtaką maisto gamybos grandinėje.
– Rajone mes turime visas galimybes vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms, globos namams, maitinimo įstaigoms tiekti šviežius, kokybiškus ir įvairius produktus tiesiai iš ūkių, kepyklėlių, mėsos ir žuvies apdirbimo cechų, taip sutrumpindami jų kelią nuo lauko iki stalo. Tuomet mūsų uždirbti pinigai atitektų ne tarpininkams, o investicijoms į reikiamą įrangą, specialų transportą, kurių reikia siekiant užtikrinti produktų kokybę. Manau, kad ši iniciatyva labai svarbi ir vartotojams, kurie vertina lietuvišką, o ne atvežtinę produkciją, nori mokėti pinigus už sveiką ir saugų maistą, – pastebėjo M.Butkevičius.
Anot jo, „vėjo kryptis“ įsitraukimui į trumpąsias maisto grandines yra palanki, šiuo klausimu vyksta diskusijos Europos Komisijoje, rengiami seminarai, šiai priemonei pritaria Žemės ūkio ministerija bei skiriamos Kaimo plėtros programos lėšos.
Mūsų krašto ūkininkai, AB „Išlaužo žuvis“, UAB „Du medu“ vadovai, pritariant UAB „Ekofrisa“ atstovams, iš esmės sutarė, kad reikia suvienyti pastangas ir kurti tiesioginę maisto pardavimo sistemą mūsų krašte. Ne vienas ūkininkas, taip pat ir Lietuvoje gerai žinomos bei vertinamos produkcijos gamintojas, pasidalino karčia patirtimi, kaip nelengva su savo produkcija „prasimušti“ į prekybos centrus, kitas rinkas, piktinosi siūlomų sutarčių sąlygomis ir mažomis kainomis, kritikavo viešųjų pirkimų sąlygas ir biurokratines taisykles.
Pasak jų, itin sunku susitarti su privačiomis maitinimo įmonėmis, kurios nesuinteresuotos bendradarbiauti su ūkininkais, siūlančiais jų virtuves aprūpinti kokybiška mėsa, pieno produktais. Jie verčiau renkasi atvežtinę ir pigesnę, bet abejotino šviežumo produkciją, nes sveika klientų mityba nėra jiems prioritetas.

Pas vartotojus belsis su kokybišku maistu
Gamintojai išsakė susirūpinimą ir dėl vaikų maitinimo darželiuose bei mokyklose kokybės. Jų nuomone, labai svarbu keisti jaunosios kartos požiūrį į maistą ir nuo mažens formuoti sveikos mitybos įpročius, prie to jie pasiruošę prisidėti ir patys. Veiverių krašto ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas, žirgyno savininkas Ovidijus Drūlia papasakojo apie ketinimus savo ūkyje rengti edukacines pamokėles vaikams. Pasak AB „Išlaužo žuvis“ vadovo Dariaus Svirskio, netrukus įmonė galės pasiūlyti ne tik pramoginės žūklės paslaugas, bet ir žvejybos vaikams edukacijas, taip propaguojant ir vietinės kilmės produktų vartojimą.
Parduodant produktus tiesiai iš gamintojų rankų, teks pagal visus reikalavimus pertvarkyti perdirbimo technologijas, užtikrinti saugų transportavimą, užsiimti rinkodara, pardavimais, tai – ūkininkams nebūdinga ir nauja patirtis, kurioje prireiks ir valstybės paramos.
Todėl aptartos galimybės įsitraukti į Žemės ūkio ministerijos priemones, skirtas trumposioms maisto grandinėms ir vietinėms rinkoms skatinti.
Kokybiškas maistas yra brangesnis, ir vartotojai ne visad pasiruošę už jį mokėti daugiau. Visgi UAB „Du medu“, kurios kepykloje gaminama ekologiška, sveika ir natūrali produkcija, vadovo V.Rašicko nuomone, vartotojai, pirkdami iš vietos gamintojų, gauna daugiau, nei šviežius, neužterštus ir saugius produktus. Jie gali gyventi švarioje aplinkoje, kvėpuoti tyru oru.
O.Drūlia svarstė, kad būtų teisinga, jei pereinamuoju trumposios grandinės kūrimo laikotarpiu valstybė gamintojus, užsiimančius tiesioginiais pardavimais, apmokestintų mažesniu PVM. Arba, didėjant vaikų maitinimo kainai, Žemės ūkio ministerija galėtų kompensuoti dalį jos skirtumo, taip paskatindama ir sveikos mitybos projektus.
M.Butkevičiaus įsitikinimu, siekiant tiesioginio maisto tiekimo iš ūkių ugdymo įstaigoms, yra labai svarbios pačių ugdymo įstaigų, tėvų, savivaldybių pastangos, kad vietos gamintojai ir tiekėjai nebūtų eliminuoti iš viešųjų pirkimų. Šiuo metu dažniausiai nueinama lengviausiu keliu – dėl patogumo sutartis sudaroma su vienu tiekėju, kurio siūlomi produktai yra nebūtinai lietuviški ir švieži. Todėl kalbėta ir apie tai, jog reikia keisti mąstymą šioje srityje ir skaidyti pirkimus, kad į ugdymo įstaigas būtų tiekiama kuo daugiau vietinės kilmės, ekologiškų, pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus užaugintų ar pagamintų maisto produktų.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos