Bažnyčių metrikinių knygų skaitmeninės kopijos Kaišiadorių vyskupijai perduotos Birštone

Trečiadienį Birštono sakraliniame muziejuje vyko Lietuvos katalikų bažnyčios metrikinių dokumentų skaitmeninimo rezultatų Kaišiadorių vyskupijoje viešas pristatymas. Jo metu Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė Kaišiadorių vyskupijos generaliniam vikarui kun. Rolandui Bičkauskui perdavė kompiuterio laikmeną su Kaišiadorių vyskupijos 43 bažnyčių sąrašų, užsakų knygų ir kitų dokumentų skaitmeninėmis kopijomis. Kaišiadorių vyskupija – trečioji, kurios bažnyčių metrikų knygos buvo suskaitmenintos, įgyvendinant projektą „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“. Kiek anksčiau buvo suskaitmenintos Vilniaus ir Panevėžio vyskupijų knygos.

Projekto pristatyme dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos dekanatų dekanai, kai kurių bažnyčių kunigai, bendruomenių nariai.

Pasak pristatyme Birštone dalyvavusio Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus, kun. Kęstučio Smilgevičiaus, šis projektas yra vienas iš sėkmingiausių valstybės ir bažnyčios bendradarbiavimo pavyzdžių. Vieningos prieigos sukūrimas padidins prieinamumą bei galimybę tyrėjams susipažinti, rasti reikiamus dokumentus. Kaip, beje, ir savo giminės, šeimos genealogija ir šaknimis besidomintiems tautiečiams, kurių vis daugėja ir Lietuvoje, ir gyvenančių užsienyje.
Projekto kuratorės Ramunės Kriaučiūnaitės teigimu, surinkus pirminę informaciją apie Kaišiadorių vyskupijos

Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius, kun. Kęstutis Smilgevičius tikisi, kad iki 2021-ųjų bus suskaitmenintos ir kitų vyskupijų bažnyčių knygos.

bažnyčiose saugomas metrikų knygas, jų buvo suskaičiuota 701. Pradėjus skaitmeninimo darbus, knygų pateikta dvigubai daugiau – per 1400. Jų duomenys sugulė į 196 000 skaitmeninių vaizdų.
Archyvaro tarnybos darbuotojos Rasos nuomone, tiesiog stebuklas, kad išliko knygų net iš XVII amžiaus. Jų išsaugota Videniškių, Paparčių, Punios, Žiežmarių, Onuškio, Molėtų, Musninkų ir Semeliškių bažnyčiose – iš viso 14 knygų.
Rasa taip pat atkreipė dėmesį ir į knygų apipavidalinimą. Gražiai kaligrafiškai apipavidalintų knygų rasta Pivašiūnų, Aukštadvario, Kalvių, Nemunaičio, Paparčių ir Stakliškių bažnyčiose. O tarp Užuguosčio bažnyčioje išlikusių knygų yra ne tik išsiskiriančių gražiu kaligrafišku braižu, bet ir iliustruotų piešiniais. Matyt, būta piešiančio

Prie Nemajūnų bažnyčios knygų fragmentų.

klebono.
Kaip pasakojo skaitmenininkai, buvo labai įdomu vartyti knygas, kuriose pateikta ne tik statistiniai duomenys, bet esama ir kitokių paliudijimų. Pavyzdžiui, iš Musninkų bažnyčioje išsaugotos Šv. Marijos Rožinio brolijos knygos galima sužinoti ir apie vykdytas veiklas. Pasirodo, Musninkų bendruomenės būta labai aktyvios, net ir maro metais vyko iškilmės, susirinkimai. Labai vertingi ir įrašai apie draugijai priklausiusių narių pavardžių pasikeitimus. Skaitmenintoja Rasa atkreipė dėmesį ir į Musninkuose išsaugotos knygos aukštą popieriaus kokybę.

Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė ir projekto kuratorė Ramunė Kriaučiūnaitė padėkojo Birštono sakralinio muziejaus vedėjai Romai Zajančkauskienei už galimybę pristatyti projektą.

Mūsų krašto bažnyčias Nemunas padalija į dvi vyskupijas: Vilkaviškio ir Kaišiadorių. Kaišiadorių vyskupijai priklausančias bažnyčias vienija Birštono dekanatas. Jo bažnyčių knygas skaitmeninusi Viktorija Sketerytė mielai sutiko pasidalinti sukaupta informacija ir su „Gyvenimo“ skaitytojais:
„Iš Birštono bažnyčios gavome net 63 knygas, tačiau beveik visos – jau nuo XX a. iki šių laikų. Seniausia knyga – parapijiečių sąrašai – datuojama nuo 1840 iki 1849 metų. O seniausia metrikinė yra gimimo knyga (nuo 1908 iki 1918 metų).
Jieznas pristatė 17 knygų, seniausia – priešsantuokinių apklausų knyga – nuo 1849 iki 1860 metų.
Nemajūnuose išlikusios 49 knygos. Seniausios – priešsantuokinių apklausų knygos – nuo

Šventinę nuotaiką kūrė Birštono meno mokyklos moksleivės Elzė, Gabija ir Beata.

1827 iki 1862 metų. Dauguma Nemajūnų knygų yra parapijiečių sąrašai, prasidedantys nuo 1834 metų ir tęsiasi iki pat 1954 m. Tarp knygų buvo rasta naujos bažnyčios statymo darbams skirta ūkio knyga 1876 m., kurioje surašytas bažnyčios statytojų ir darbininkų sąrašas, taip pat pažymėtos bažnyčiai surinktos parapijiečių rinkliavos.
Stakliškės pasižymi didžiausia senų knygų kolekcija. Jų yra net 54 knygos – nuo XVIII a. iki XX a. pr. Seniausia Stakliškių knyga lotynų kalba yra gimimo metrikai, datuojami nuo 1705 iki 1726 m. Gimimo knygų yra daug ir jos tvarkingai rikiuojasi nuo 1705 iki 1861 metų. Santuokos knygos – nuo 1769 iki 1864 metų, o mirties metrikai – nuo 1768 iki 1858 metų.
Nuskenavome 42 iš Užuguosčio parapijos atvežtas knygas. Gimimo knygos prasideda nuo 1745 iki 1861 metų, santuokos nuo 1776 iki 1848 metų, , o mirties nuo 1765 iki 1840 metų. Taip pat dar reikia pasakyti, kad Aukštadvario parapijos knygose buvo rastos 3 senos Užuguosčio knygos: Gimimo metrikai – nuo 1804 iki 1827 m. lotynų k. Rastos dvi santuokos knygos – nuo 1745 iki 1777 metų ir kita – nuo 1806 iki 1827 m.“
Ramutė Šimukauskaitė