Apie besiblaškančias „ievas“ ir policijos cenzorius

Vilniaus policija skelbia iš darbo atleidusi ilgiau nei 12 metų dirbusį pareigūną, kuris tarnybiniame automobilyje filmavo neadekvačiai besielgusią moterį. O jo darytas įrašas po kelių dienų išplito internete. Tame, kas klaidžiojo internete, ko gero, neįmanoma nustatyti keistu elgesiu pasižymėjusios pilietės tapatybės. Vaizdelis buvo suredaguotas cenzūros efektu atitinkamais pikseliais. Gausi auditorija galėjo nebent įsitikinti, kad pilietė buvo visiškai nuoga. Ievos kostiumu ji išsikeberiojo iš automobilio ir keliavo į policijos komisariatą. Policijos atstovai vėliau patvirtino, kad pilietė buvo sulaikyta, nes neblavi vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, o kai pateko į policijos mašiną, nežinia kodėl nusprendė, kad be drabužių jai bus geriau.
Be to, policijos atstovai patvirtino, kad pareigūnai yra skatinami prieinamomis vaizdo fiksavimo priemonėmis įrašyti į keistus poelgius linkusių piliečių veiksmus. Suprantama – tokie įrašai gali padėti išvengti nepagrįstų kaltinimų neteisėtu pareigūnų elgesiu.
Tačiau esą – šiukštu platinti tokius įrašus, nes tai daug labiau pažeidžia neadekvačiu elgesiu pasižymėjusių piliečių teises nei jie savo veiksmais kitų. Juolab kelti juos į internetą. Posakis: „tauta privalo žinoti savo didvyrius bei didžiamoteris“ – šiuo atveju netinka. Kita vertus, tąsyk šėliojusios moteriškės artimieji, policijos teigimu, sakę, kad ją kamuoja psichinė liga.
Taigi įvykių sekos logika yra suprantama, teisėta bei teisinga. Niekas net nesipiktins, kad policijos uniforma vilkėjęs „operatorius Kipsas“ ištrenktas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą gatvėje atsidurs praradęs teisę į gerą tarnybinę pensiją.
Abejonių kyla žiūrint kitu kampu. Visai neseniai, prieš startuojant naujam komercinių televizijų sezonui, viešai iškilus klausimui, ar policijos vadovybė toliau finansuos viename TV kanale rodomą laidą apie savo šiokiadienius, tos vadovybės atstovai pareiškė, esą ji bus būtinai, nes laida, kažkuo panaši į realybės šou, puikiai atlieka taip pat ir šviečiamąją visuomenės misiją.
Nė kadro tos laidos nemačiusiems užsiminsiu, kad toje laidoje policijos ekipažai kartu su TV kameromis vyksta į iškvietimus ne tik į viešąją (tai galėtų būti reikšminga išlyga), bet ir buitinę aplinką. Tose laidose prieš kameras striptizo niekas nešoka (jeigu ir šoka, tai to nerodo), tačiau neadekvataus policijos klientų elgesio tenai – nors vežimu vežk. Drįstu teigti, kad užfiksuotas neadekvatus elgesys buityje yra laidą rodančios komercinės TV interesas. Be šio aspekto, galima spėti, dėl laidos likimo svaresnį žodį turėtų TV kanalas, o ne policija. Ir su šviečiamąja misija tasai aspektas neturi nieko bendra, nes skirtas patenkinti vieną mūsų gyvuliškų instinktų pažvelgti pro rakto skylutę ir pamatyti, kaip gyvena mūsų pažįstami arba kaimynai.
Savaime suprantama, kad nei mūsų pažįstami, nei kaimynai savo buities kasdienybės mums rodyti dažniausiai nepageidauja. Ypač, jei dar yra linkę į alkoholį ar kitokias negeroves, kurios skatina buitin atvykti policiją. Kokiais principais vadovaujasi pareigūnai tada, kada sprendžia, kuriuos nufilmuotus siužetus atiduoti visuomenę „šviečiamajai laidai“, o kurių – ne? Kada minėtasis principas apie „didvyrių“ ir „didžiamoterų“ viešumą galioja, o kada ne? Aš asmeniškai nelabai tikiu, kad, nufilmavus siužetą, policijos patruliai jo herojų paprašo pasirašyti tipinius sutikimus dėl neprieštaravimo, kad jų eibės bus ne tik užfiksuotos, bet ir viešai ištransliuotos gausiai TV auditorijai.
Ir dėl to nematau principinio skirtumo, kad policijos kasdienybės vaizdeliai viešumoje ištransliuojami policijos cenzoriams leidus ar nelegaliai.

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *