Subtiliai ir suprantamai – apie didžiausią gyvybės stebuklą ir motinystę

Tolerancijos laukas

Tėveliams neretai kyla klausimas, nuo kokio amžiaus ir kaip pradėti su vaikais kalbėtis lytiškumo, draugystės, meilės, gyvybės prasidėjimo, atsakingo požiūrio į šeimą, motinystę ir tėvystę temomis. Daliai jų šią užduotį palengvino „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje pristatyta Giedrės Šataitės jautrių fotoistorijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“ ir ją suprantamai paaiškinančios svečių įžvalgos.

Iš parodos „Kaip gerai, kad tu gimei“.

Nuotraukų autorė Giedrė Šataitė dukrytės susilaukė būdama labai jauna – 16 metų. Pagalbos ranką jai ištiesė artimieji, tad Giedrė kartu su savo bendraamžiais baigė mokyklą, vėliau įstojo mokytis ir baigė taikomąją fotografiją Vilniaus dizaino kolegijoje. Tačiau neplanuotas nėštumas jai buvo didelis išbandymas.
„Kai neplanuotai pastoji, gali pasirodyti, kad griūva pasaulis… Apima jausmų sumaištis: baimė, panika, pyktis, gėda, kaltė… Atrodo, esi viena, vieniša, ir niekas negali tavęs suprasti ar tau padėti.

Marijampolės šeimos centro vadovė L.Braukylienė mokiniams pasakojo apie gyvybės prasidėjimą, šeimos vertybes.

Parodos „Kaip gerai, kad tu gimei“ herojės irgi taip jautėsi. Dabar jos dalijasi savo patirtimi, kad paskleistų žinią: verta išdrįsti pasakyti „Taip“ motinystei,“ – rašoma parodos, kuri keliauja per Lietuvą Krizinio nėštumo centro iniciatyva, anotacijoje.
Fotografijose – laimingos mamos su vaikais, kurias pradžioje žinia apie tai, kad laukiasi, pribloškė, ir joms teko išgyventi vidinę krizę, nes metas motinystei atrodė ne pats tinkamiausias. Gavusios psichologinę, socialinę bei materialinę pagalbą, šiandien jos liudija, kad visos problemos išsprendžiamos, o neplanuotas nėštumas gali tapti gražios ir prasmingos motinystės pradžia.
Su mokiniais bendravusi renginio viešnia Marijampolės dekanato šeimos centro vadovė Lina Braukylienė, kalbėdama apie gyvybės prasidėjimą, šeimos vertybes, parinko tinkamus pavyzdžius, subtiliai paaiškinančius, kodėl kartais mamoms tenka vienoms auginti vaikus, kokia tėčių atsakomybė, ką reiškia išnešioti kūdikį, kas tai yra abortas, kodėl toks svarbus aplinkinių palaikymas būsimai mamai. Mokiniams ji linkėjo ateityje sukurti tvirtas šeimas ir būti laimingiems tėvams, toliau tęsti gyvybės stebuklą.
Prienų parapijos vikaras kun. Vitalij Volodkovič, turintis galimybę stebėti ir džiaugtis, kaip vystosi, auga, mokosi vaikščioti ir kalbėti jo pusbrolio šeimos dvyniai, kalbėjo, jog gyvybė – tai didelė, Dievo duota dovana. Jo įsitikinimu, kiekvieno žmogaus, ir vaikino, viduje glūdi instinktas rūpintis vaikais, gyvybė duoda impulsą gyvenimui, todėl svarbu ją saugoti.
Prienų parapijos šeimos centro savanorė Rita Stravinskienė pasidalino savo patirtimi, ką reiškia būti šešių vaikų mama. „Kai išaugini kūdikį, supranti, kokia didelė vertybė yra gyvybė,“ – sakė ji.
Mokiniai klausėsi nuščiuvę, susidomėję. Šis susitikimas ir mergaitėms, ir berniukams padės geriau pažinti save, įvertinti santykius su šalia esančiais, o ateityje sukurti darnius santykius. Taigi atsakingas požiūris gali prasidėti ir nuo nedidelio impulso, bet kuriame amžiuje.
Viena iš renginio organizatorių mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vytautė Kurtovienė padėkojo Prienų parapijos Šeimos centrui už galimybę parodą eksponuoti mokykloje, 5 – 9 klasių mokiniams, kurie, mokytojų pakviesti, dalyvavo miniatiūrų rašymo ir dailės darbų konkurse bei meninėmis priemonėmis išreiškė, kaip supranta konkurso temą „Išauginki mane kaip meilės Žemyną…“ (Just. Marcinkevičius). Vaikų buvo prašoma atskleisti gyvybės prasmingumo temą.  Vertinimo komisija atrinko 10 geriausių miniatiūrų ir 25 piešinius, jų autoriai apdovanoti suvenyrais. Renginio metu mokiniai skaitė savo darbelius, buvo pristatyti laureatų piešiniai. Mokinius konkursui paruošė lietuvių kalbos mokytojos Vytautė Kurtovienė ir Vitalija Pikčilingienė, dailės mokytojos Aušra Deltuvienė ir Rasa Uleckienė.
Dalė Lazauskienė