Iš pareigos…

Pašnekesiai

Kaimynas jau senokai slaugė savo sergančią mamą. Vyras šeimos neturėjo, todėl, nors ir pats būdamas labai prastos sveikatos, iš paskutiniųjų stengėsi prižiūrėti senolę. Kiek pažinojau, stiprus ryšys siejo abudu. Tačiau, kai jau visai ligonė pasilpo, reikėjo tvirtų rankų pagalbai, sūnus gal ir būtų sutikęs ją priimti, tačiau ne taip lengvai ji radosi. Todėl, kai sužinojau liūdną žinią, tik atsidusau ir tikriausiai ne šventvagiaudama pagalvojau, kad dabar abiems bus lengviau: jai – amžinoji šviesa, o jam – savo sveikatai ir darbui daugiau liks laiko ir jėgų. Laidotuvių dieną, šeštadienį, su kita kaimynėle išskubėjome išlydėti velionės. Kodėl čia dabar pasakoju jums tokius dalykus, paklausite. Todėl, kad širdis iš sopulio nurimti negali. Be sūnaus, stovėjusio prie karsto, salytėje, pilnoje gėlių ir vainikų, buvom šešiese, dar dvi giedotojos. Ėjo paskutinis pusvalandis iki atsisveikinimo, o mes vis dairėmės į duris, gal dar kas pravers, gal kas atskubės. Deja…Kunigui atlikus apeigas, čiupome į rankas gėlių krepšelius, tempėme vainikus į mašiną. Kapinėse į pagalbą atėjo duobkasiai. Sūnus paskui karstą ėjo vienui vienas.
Sunku buvo suvokti, kaipgi čia taip atsitiko? Kur draugai, bendradarbiai, net jeigu giminių ir nėra? Tuo labiau, kad dar vakar iš vakaro šermenyse gausiai vienas po kito lankėsi, dėjo gėles, krepšelius, spraudė į ranką vokelius… Guodė, plekšnojo užjaučiamai per petį. Taigi taip jau išeina, penktadienį, po darbo buvo patogu užbėgti, atlikti pareigą, o šeštadienis tikriausiai jau iš anksto suplanuotas, negi atšauksi sumanymus. O gal tiesiog poilsis su šeima, ar paprasčiausiai patysojimas prie televizoriaus. Kažkas gi kitas nueis, nuneš tavo sunkų vainiką į kapines, pabus, pasimels. Taip begalvojant visiems ir neliko tų kitų, nueisiančiųjų. Jei velionis ar jo artimasis ne koks įžymybė, tai vis dažniau ir dažniau taip pasitaiko. Todėl ir skauda širdį… todėl ir pasakoju, todėl ir klausiu – kaip čia taip mūsų krikščioniškame krašte nutinka? Ką vėl būsime pražiopsoję savo bendravime, savo santykiuose su kitais? Ar jau bent mirties akivaizdoje sustoti nuo skubos negalime?
Ech, kiek aš čia retorinių klausimų sau ir jums uždavinėju, vėl pradedu moralizuoti.
Tiek jau to, geriau pajuokaukim. Nors dar ne Užgavėnės, bet regis atėjo į madą persirengėlių laikai. Antai merai vienas po kito Lietuvoj kaukes dedasi, kailinius verčia, barzdas klijuojasi ir taip, užgavėnių žydais pasirėdę, sprendžia svarbius reikalus – kas rimtesnius, o kas ir miesto tupyklos ar kokio vidury kelio palikto kelmo. Čia aš vis per tą televiziją žiemą, kai sode nėra darbų, prisižiūriu. Visai įdomus reikalas. Taigi belieka laukti, gal ir visa kita valdžia, pavyzdžiui, Seimas ims per Užgavėnes ir išeis persirengėliais į tautą. Nebeatsikirsim valdančiųjų nuo opozicijos, jie patys irgi vieni kitų neatpažins, žurnalistai nebežinos, kuriuos iš jų į karštas kėdes sodinti, tai mažne darbai ims ir pajudės? Nors į kadencijos pabaigą, iš pareigos?
O atsisveikindama primenu, kad šiandien šv. Agotos, Duonos diena. Tikėta, kad gabalėlis tokios šventintos duonos, motinos įsiūtas į kareivėlio rūbą, nuo kulkos apsaugo, namus nuo gaisrų, žmones nuo ligų…
Tegul skalsi būna duonelė ant mūsų stalo, tegul gražiai sušlama trispalvės vėliavos, ir ne iš pareigos, o iš meilės savo šalies Nepriklausomybei iškeltos Vasario 16-ąją.
Gražaus vasario!
Jūsų Augustina

Vasario priminimai

Namams… ir sveikatai
Šiemet per Grabnyčias saulutė pro debesį vis mėgino švystelti. Pagal senolių spėjimus tai rodytų, kad pavasaris bus ankstyvas ir šiltas. Tačiau apie velykinį langų blizginimą ir namų tvarkymą dar ankstoka galvoti. Palikime tai kitam mėnesiui. Šį kartą pasikalbėkime apie tai, ar visuomet namai būna palankūs sveikatai. Atrodytų, niekur kitur nesijaučiame tokie saugūs kaip savo namuose, bet štai pasitaiko, kad netinkamai įrengus jie labai prastai veikia mūsų sveikatą.
* Kokie nesveiko pastato sindromai? Ilgiau pabuvus sudirgsta ir ašaroja akys, nosis jautri, nuolat už-sikimšusi ir sloguojanti. Gali varginti burnos ir gerklės skausmai, odos sausumas ir pleiskanojimas, dirginimas, niežulys, bėrimas. Gali dažnai skaudėti ir svaigti galva, būnate mieguisti, irzlūs, jaučiate padidėjusį nuovargį. Paprastai simptomai palengvėja ar visai praeina ilgesniam laikui išėjus iš namų.
* Nors šiais laikais atliekama daug tyrimų, nesveikų namų sindromo priežastys dar nėra tiksliai nustatytos. Ir nors ekspertai galutinai nesutaria, tačiau tos priežastys yra suskirstytos į tris grupes: cheminės medžiagos, fizikiniai veiksniai ir biologiniai teršalai.
* Nesveikų pastatų sindromas dažniausiai pasireiškia ten, kur naudojama centrinė ventiliacijos sistema ir oras cirkuliuoja ratu. Anot mokslininkų, tokiose patalpose 25 proc. medžiagų, esančių patalpose, kenksmingos. Kai ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistema uždara, joje kaupiasi tabako dūmai, formalinai, tirpikliai, grybeliai bei kita. Svarbiausia – tinkama patalpų ventiliacija! Nuolat vėdinkite ir kuo natūraliau!
* Kenksmingų medžiagų šaltiniai gali būti baldai, statybinės medžiagos, šiluminė izoliacija, kilimai, valymo priemonės, dažai. Renkantis apdailos darbams statybines medžiagas, įsitikinkite, ar jos tikrai skirtos vidaus darbams ir gyvenamosioms patalpoms.
* Atidžiai rinkitės kilimus, baldus ir domėkitės, iš kokių medžiagų jie pagaminti.
* Oro kokybę prastina plastikiniai langai, oro kondicionieriai, kompiuteriai, spausdintuvai. Todėl patalpoje, kurioje yra daug elektronikos ir elektrinių įrenginių reikėtų būti kuo mažiau. Miegamajame tokių įrenginių apskritai neturi būti!
* Biologiniai būsto teršalai gali daugintis stovinčiame vandenyje, vamzdžiuose, ant drėgnų plytelių. Kartais tokiu šaltiniu gali būti vabzdžiai, paukščiai. Kuo mažiau naudokite cheminių valiklių, oro gaivintojų, ir pan. Tik pagal paskirtį ir kuo mažiau.
* Štai keletas požymių, iš kurių galite suprasti, kad patalpos prastai vėdinamos: pelėsiai pakampėse, palubėje. Nemalonūs kvapai, rūgštus kvapas, tamsios dėmės langų ir balkonų durų angų kraštuose, vonios apdailos plytelių siūlėse, rasojantys langai, trūkinėjantis baldų lakas, deformuotos vidaus durys, ilgai nedžiūs-tantys skalbiniai.
* Ir dar… dulkės! Viename grame dulkių yra 700 milijonų skirtingos sudėties dalelių. JAV aplinkos apsaugos agentūra blogos kokybės patalpų orą priskiria vienam iš didžiausių veiksnių, keliančių grėsmę žmonių sveikatai.

Gėlininkui…
Kai jau saulė grįžta ir ilgėja dienos, augalai baigia ramybės laikotarpį, pradeda leisti naujus, nors dar šviesius ir silpnus ūglius, lapelius. Kambarinius augalus perkelkime ir statykime arčiau langų, kur daugiau šviesos.
* Jeigu pastebėjote, kad augalas visiškai nustojo augti, tikriausiai jam trūko šviesos ar maisto medžiagų. Pernešę augalą į šviesesnę vietą reguliariai tręškite azoto arba kompleksinėmis kambarinių augalų trąšomis. Jei manote, kad per mažas indas, persodinkite į didesnį.
Jei vazonuose žiemos metu atsirado pelėsių, trūko šviesos, buvo per drėgna žemė. Nuimkite viršutinį žemės sluoksnį ir išpurenkite paviršių.
* Šį mėnesį jau daugiau laistykite kambarines gėles, pradėkite tręšti trąšomis su mažu azoto kiekiu. Dažniau apipurkškite vandeniu: paparčius, kalatėjas, marantas ir kitus drėgmę mėgstančius augalus. Puošniąją karpažolę (Euphorbia pulcherrima) statykite šviesioje ir šiltoje vietoje, kad ilgiau išliktų graži. Šį augalą reikia saugoti nuo šalto oro, skersvėjų ir gausiai laistyti. Temperatūra neturi nukristi žemiau 16 OC. Esant žemesnei temperatūrai, pradeda kristi lapai, o esant sausam orui gali užpulti erkutės. Todėl augalą reikia dažnai apipurkšti kambario temperatūros vandeniu.
* Nuo fikusų, dracenų, jukų ir kitų augalų lapų nuvalykite dulkes, atidžiai apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų – skydamarių, voratinklinių erkių. Jei radote kenkėjų, juos reikia nuvalyti su kempinėle, suvilgyta tirpale, kuris paruoštas (Į 1 litrą vandens pilamas 1 šaukštas skysčio indams plauti ir 1 šaukštas techninio spirito). Nuvalius lapus, po to nuplaukitę visą augalą vandeniu, tinka ir dušas. Procedūrą reikia kartoti kelis kartus. Jei kenkėjai neišnyko, augalus patartina nupurkšti cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis.
* Patalpoje žiemojančius augalus reikia pradėti ruošti vasarai. Į šviesias patalpas iškelkite alyvmedį, lauramedį, citrinmedį, hebę, bugenviliją ir kitus. Juos verta apgenėti, kad išleistų daugiau jaunų ūglių ir sukrautų daug žiedų. Genėdami palikite jaunas, sveikas, gražios formos šakeles, o silpnas, ligotas nukirpkite, kad susiformuotų gražūs, kompaktiški kerai.
* Labai išaugusias fuksijų šakas galima nupjauti beveik per pusę, kad formuotųsi gražus krūmas, persodinkite. Laikykite vėsesnėje patalpoje apie 12 OC. Vėsesnė patalpa tinka labiau negu šilta. Laistykite mažiau, kad žemė būtų tik drėgna, bet ne šlapia.
* Genint pelargonijas, pjūvį darykite tarp dviejų akučių. Nugnybkite surfinijų, sprigių, cimbžiedų viršūnėles, kad krūmeliai gražiai šakotųsi. Nugenėti ūgliai yra tinkami dauginimui, turėsite naujų jaunų augalų. Auginiai smeigiami į durpių ir smėlio mišinį, uždengiami polietilenu. Laikomi šviesioje ir šiltoje, apie 20 OC, vietoje. Dažnai vėdinami ir purškiami, įsišaknija per 10–15 dienų.
* Mėnesio viduryje galima persodinti kambarinius augalus. Daugeliui augalų tinkamiausias kompostinės, durpinės žemės ir smėlio (1:1:0,5) mišinys. Išėmus augalą iš vazono, reikia nupurtyti žemes, gerai apžiūrėti šaknis, apipuvusias nupjauti. Jei šaknys sveikos, sodinti į naują vazoną, kuris turi būti 3-5 cm didesnis. Augalus būtina gerai palaistyti ir kelioms dienoms statyti į šešėlį šiltoje vietoje.
* Labai įdomus ir nereiklus, tačiau retai auginamas augalas yra eukomis (Eucomis comosa). Žiemą kambaryje jam nereikia daug šilumos, bet šalčiui jis nėra atsparus. Tai yra svogūninis augalas su juostiniais lapais. Apatinė lapų pusė su rudomis dėmėmis. Žiedstiebis su lapais užauga 25–30 cm aukščio, turi daug atskirų žiedelių. Augalas žydi nuo liepos iki rugsėjo pradžios. Žiemą liejamas saikingai, vasarą – gausiai. Persodinti reikia vasario viduryje, tinka kompostinė žemė su molio priemaiša. Gerai auga saulėtoje vietoje.

Sodininkui…
Vasaros sodą planuok žiemą – vis primename ir kartojame. O tos žiemos belikęs mėnuo…
Prisiminkime, kad sodas metams bėgant keičiasi – jį būtina laikas nuo laiko pertvarkyti.
* Pagalvokite, kokius sodo augalus reikia genėti, nes jie peraugo, jau nedekoratyvūs. Kitus gal reikia tiesiog išnaikinti, jeigu nepasiteisino, pakeisti kitais, kad patenkintų mūsų poreikius. Visuomet atsižvelkime ir į sodo amžių – jei sodas labai senas, jo atnaujinimas tegul bus malonus ir kūrybingas užsiėmimas.
* Pertvarkydami visuomet prisiminkime, kad sodas turi ne tik atimti mūsų laiką, bet jame turi rastis laiko ir pailsėti, pabūti malonioje draugijoje, pažaisti su vaikais ar anūkais.
* Kol dar sodas nesužaliavęs, ne taip skauda širdį, jei tenka atsisakyti vieno ar kito augalo, medžio. Lygiai tas pats, kai pavasarį, neparuošę namų darbų ir nusipirkę naujų sodinukų vaikštome ir nežinome, kur juos sodinti.
* Beje, dabar pats laikas įsižiūrėti, kurie sodo augalai yra dekoratyvūs žiemą. Tai gal verta vien todėl juos palikti? Atsiminkime, kad sodas, tai mūsų kuriamas pasaulis – jam reikia ne tik žinių, bet ir fantazijos, polėkio.
* Verta pagalvoti ir apie dekoratyvias vaismedžių vainikų formas. Tai nėra nei brangus, nei daug laiko užimantis dalykas. Tai tiesiog daug malonumo teikiantis darbas ir jo rezultatai. Pasidomėkite, paieškokite literatūros, apsilankykite botanikos soduose.
* Tradicinis priminimas – ar jau pasirūpinote inkilais paukšteliams?

Daržininkui…
Sėklos, sėjos substratai, žemė… didelis galvos skausmas prasideda daržininkams, kai reikia apsispręsti, kaip teisingai viską pasirinkti. Pasirūpinę daržovių sėklų, o ir likusių iš anksčiau, būtinai patikrinkite jų daigumą.
* Ne vienas daržininkas, ypač pomidorų augintojai, skatina pirkti kokosų pluošto tabletes, ypač tamsias ir sėti pomidorus daigams. Gal verta pamėginti? Jas nesunku paruošti sėjai, reikia tik išbrinkinti šiltame vandenyje. Sėkla įspaudžiama 0,5 cm. Kadangi tabletėse sėklos sudygsta ne vienu metu, patogu sudygusias atskirai iškelti į šviesą.
* Jei pomidorus žadate auginti šildomame žieminiame šiltnamyje, tai vasario pradžioje pats laikas sėti pomidorų sėklas daigams.
* Vasarį galima pradėti sėti paprikas, baklažanus, porus, salierus, užsiauginti ilgavaisių agurkų daigų ir juos auginti ant palangės.
* Jeigu pastebėjote, kad pastaraisiais metais sumažėjo jūsų daržo kultūrų derlingumas, verta pagalvoti, kaip jį atgaivinti: aktyviai tręšti dirvą mineralinėmis trąšomis, ar naudoti organines trąšas. Ar esate naudoję žaliąsias trąšas? Jos atgaivina dirvą 3–4 metams ir yra natūralus jos sanitaras.
* Ankstyvą pavasarį dar galite pamėginti sėti tam tikslui lubinus. Jie gerai dera visose dirvose, greitai auga, nustelbia piktžoles. Praėjus 40–45 dienoms nuo sėjos, lubinams suformavus ankštis, juos reikia apkasti – pagerinsite dirvos struktūrą, ji taps naudingesnė.
* Tikriausiai girdėtas posakis:„ Dirva pradžiūvo – berk žirnius“. Tai išties vienas ankstyviausių augalų. Jei žirnius planuojate vartoti šviežius – rinkitės ankstyvąsias veisles. Dygsta jie esant 1–2 laipsniui šilumos. Pasėję uždenkite agroplėvele. Tačiau verta palaukti, kol dirva šiek tiek įšils, o dabar dairykitės įvairesnių ir skirtingų veislių, kad galėtumėte šviežiais žirniais mėgautis ilgesnį laiką. Sėjai geriausia tiks balandžio pradžia, o mes apie tai priminsime.

SKANAUS!

Vasario šventėms…

Širdelių ir džiovintų obuolių troškinys
Reikės: 300 g vištų širdelių, 200 g šaldytų žirnelių, 80 g džiovintų obuolių, lauro lapelio, morkos, svogūno, pusės šaukštelio džiovintų bazilikų, druskos, pipirų, aliejaus.
Širdeles pusvalandį virkite pasūdytame vandenyje, putas nugriebkite, įmeskite lauro lapelius. Morką stambiai sutarkuokite, susmulkinkite svogūną, supjaustykite džiovintus obuolius. Gilioje keptuvėje įkaitinkite truputį aliejaus, jame pakepinkite morkas ir svogūnus. Sudėkite širdeles ir dar 2–3 min. pakepinkite. Paskaninkite druska, pipirais ir bazilikais. Tada sudėkite džiovintus obuolius, įpilkite 1stiklinę sultinio, kuriame virė širdelės, išmaišykite ir virkite ant stiprios ugnies 2–3 min. Paskui sudėkite šaldytus žirnelius, vėl išmaišykite. Uždenkite keptuvę ir ant silpnos ugnies troškinkite 7–10 min. Skanu patiekti su ryžiais.

Gaivus pyragas
1 pakelis duonos lazdelių su sezamais, 100 g sviesto, 2 pakeliai varškės, 1 indelis kondensuoto pieno, 400 g natūralaus jogurto, šaukštelis vanilinio cukraus, pusės citrinos sulčių, 25–30 g juodojo šokolado.
Duonos lazdeles sutrupinkite kuo smulkiau. Ištirpdykite sviestą ir sumaišykite jį su duonos lazdelių trupiniais. Šia mase išklokite kepimo formos dugną, paspauskite ją. Gerai išplakite varškę, jogurtą, sutirštintą pieną, vanilinį cukrų ir citrinos sultis. Išplaktą masę supilkite į kepimo formą ant duonos lazdelių. Pašaukite į 180 laipsnių orkaitę ir kepkite 30–40 min. Karšto vandens vonelėje ištirpdykite šokoladą. Kai jis trupučiuką atvės, šaukštu varvindami šokoladą papuoškite pyrago viršų, nupieškite šventės, kuriai iškepėte, simbolį.

Karštas spanguolių vynas
Reikės: 1 l spanguolių sulčių, stiklinės šviežių ar šaldytų spanguolių, 50 g razinų, 3– 4 lazdelių cinamono, 2 butelių (po 750 ml) raudonojo sauso vyno, pusės stiklinės cukraus, šaukštelio migdolų ekstrakto, 150 ml apelsinų likerio, 2 apelsinų, 3–5 gvazdikėlių, 3 žvaigždanyžių.
Dideliame puode užkaiskite ir pakaitinkite iki virimo spanguolių sultis. Suberkite uogas, cukrų, nuplautas razinas, cinamono lazdeles, gvazdikėlius ir pavirkite 5 min. Puodą uždenkite ir virkite ant silpnos ugnies 15–20 min. Supilkite vyną, sumeskite žvaigždanyžius, skiltelėmis su visa žievele supjaustytus apelsinus ir kaitinkite iki užvirimo apie 5–10 min. Tada supilkite apelsinų likerį, migdolų ekstraktą ir viską dar pakaitinkite apie 5 min., bet neužvirinkite. Gėrimą pateikite stikliniuose induose prie deserto.