Praėjusį šeštadienį vykusio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu Nemajūnų santalkos bendruomenės nariai ne tik pritarė pirmininkės Irenos Joanos Šliaužienės pateiktai veiklos ataskaitai, bet ir buvo vieningi dėl jos perrinkimo kitai trejų metų kadencijai.
Susirinkimo metu buvo padėkota vokalinio ansamblio dainininkėms ir jų vadovui Romualdui Žukauskui.
Beveik nesikeičia ir valdybos sudėtis. Prie buvusios darnios ir veiklios, beje, moteriškos lyderių komandos naujoje kadencijoje dar prisijungs Eitmyra Grybauskienė ir Jūratė Leščinskienė.
Kaip savo ataskaitoje minėjo I. J. Šliaužienė, bendruomenės veikla tarsi sukosi apie du svarbiausius sraigtelius: tai ansamblį, vadovaujamą Romualdo Žukausko, ir Amatų centrą, kuriame vykdomos edukacijos „Dzūkiškos bandos“ išgarsino Birštono kraštą visoje Lietuvoje. Ir ne tik, dzūkiškų bandų skonį bei supratimą apie jų kepimą į savo gimtus kraštus jau išsivežė ir nemažai užsienio turistų. Taigi prieš penkerius metus bendruomenėje gimusi idėja rašyti projektą amatų centrui steigti pasiteisino su kaupu. Edukacijos tapo labai populiarios, kartais krosnį bandoms kepti reikėdavo kurti ir kelis kartus per dieną. Matyt, dėl to jis ir
Bendruomenės pirmininkė Irena Šliaužienė už paramą organizuojant renginius padėkojo Astai Mockevičienei ir Renatai Valatkienei.
„pavargo“, ir prašosi remonto. Bendruomenė, žinoma, prisidės ir savo lėšomis, bet tikisi, kad jų prašymas bus išgirstas ir tvirtinant Birštono savivaldybės 2020-ųjų metų biudžetą.
Edukacijų metu uždirbtos lėšos suteikė galimybę papildyti bendruomenės biudžetą ir atvėrė galimybes prisidėti prie įvairesnių renginių ir kelionių organizavimo. O keliavo Nemajūnų santalkos žmonės ne tik po Lietuvą, bet ir pabuvojo Latvijoje, pasiekė Krokuvą, kasmet po trejetą dienų su šeimomis praleidžia pajūryje.
Pasak pirmininkės, daug prasmingų renginių ir bendruomenės veiklų yra neatsiejami nuo vokalinio ansamblio narių susitelkimo bei veiklos. Ansambliečiai jau senokai peržengė namų slenkstį ir dažnai koncertuoja kitų bendruomenių subuvimuose, šventėse. Vasarą jie buvo pakviesti koncertuoti ir Varėnos tradicinėje šventėje, metų pabaigoje pasirodė geriausių Birštono kultūros centro meno saviveiklos kolektyvų surengtame kalėdiniame koncerte. Jau tradiciniu tapo pačių organizuojamas romansų vakaras „Rožė ta…“. Šiandien, matyt, jau sunku įsivaizduoti, kad santalkos nariai galėtų nedalyvauti savivaldybės organizuojamuose renginiuose, tokiuose, kaip Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios paminėjimai, kurorto šventė,
Padėka – edukacijos „Dzūkiškos bandos“ vedėjai Editai Jakučionienei.
Tautiškos giesmės giedojimas, St. Moravskio skaitymai, Jurginų šventė ir kiti. Be to, jie ir savo namuose rengia Užgavėnių, Kovo 8-osios, Sekminių šventes, vaikų susitikimus su Kalėdų seneliu. Beje, į daugumą švenčių jie pakviečia ne tik saviškius, bet ir kaimynus, bičiulius.
Vardindama nuveiktus darbus, I.J. Šliaužienė džiaugėsi ir bendruomenės narių aktyvumu organizuojant talkas, nesvarbu, ar jie būtų kviečiami tvarkyti piliakalnio, ar kapinių, ar bažnyčios šventoriaus aplinkos, ar ruošti malkų Amatų centro krosniai kūrenti. Pirmininkė taip pat dėkojo tiems bendruomenės nariams, kurie dar ir papildomai iš savo asmeninio ūkio ar kitos veiklos prisideda prie renginių organizavimo.
I.J. Šliaužienė, saviškius pavadinusi sportuojančia bendruomene, pakvietė visus dar aktyviau naudotis tuo, kas yra šalia: ir prie bendruomenės centro esančiu aikštynu, ir Birštono kurorto privalumais.
Nemajūnų santalkos bendruomenės ataskaitiniame susirinkime dalyvavo ir Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys bei Seimo nario, žemės ūkio ministro Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė, perdavusi A.Palionio sveikinimus ir palinkėjimus. Abu svečiai džiaugėsi aktyvia pirmininkės ir visos bendruomenės veikla.
– Jau vien specialisto patariami pereidami Kneipo taku kiek daug sužinojome, – sakė bendruomenės vadovė, taip pat dėkodama Birštono savivaldybei už galimybę rengti projektus ir dalyvauti savivaldybės remiamose programose „Paslaugų šeimai plėtojimas“ ir „Kad neužgestų kaimo žiburys“.
…Prisiminę apie tai, kaip gyveno prabėgusius trejus metus, santalkos žmonės dar neskubėjo namo. Dar džiaugėsi bendryste, klausėsi muzikos bei dainų ir, ko gero, jau „audė“ ir mintis apie laukiančias veiklas.
Ramutė Šimukauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“