Mažais, bet užtikrintais žingsneliais į verslo sėkmę…

Fotoreportažas iš Berlyno tarptautinės žemės ūkio parodos „Žalioji savaitė“

Sausio 26 d. iki kitų metų pradžios bus uždaryta parodų centre „Berliner Messe“ dešimt dienų šurmuliavusi tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ (vok. „Grune Woche“), kurios tradicijos tęsiasi nuo 1926 metų.
Berlyne rengiamoje tarptautinėje parodoje, daugiau nei 118 tūkst. kv.m ploto ekspozicijų salėse, pernai tradiciškai pristatyta per 100 tūkst. žemės ūkio produktų iš 61 šalies, apsilankė daugiau nei 400 tūkst. lankytojų. Šiemet skaičiai dar didesni. Parodos dalyviai pristato tai, ką turi geriausio – paslaugas, technologijas, produktus bei idėjas, susijusias su žemės ūkio modernizacija, maisto gamyba ir agrariniu turizmu. Susidomėjimas paroda milžiniškas – nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro paviljonuose šurmuliuoja minios žmonių, jie apžiūrinėja prekes, skanauja, perka, stebi meninius pasirodymus, geria alų, ragauja nacionalinius patiekalus. Pasiūla didžiulė: vaisiai, daržovės, grūdinės ir kitos kultūros, gėlės, kava, arbata, prieskoniai, medus, medvilnė, gyvuliai ir jau pagaminta produkcija – mėsos, pieno, konditerijos, tekstilės ir vilnos gaminiai, gėrimai, padažai, natūrali kosmetika, žemės ūkio ir sodininkystės įranga, prietaisai, medžioklės ir žvejybos reikmenys, virtuvės baldai, namų apyvokos prietaisai, gyvūnų priežiūros prekės ir kita.

Ekspozicijos puošmena – naminis šakotis milžinas

Rekordinį šakotį patikėta pjaustyti žemės ūkio ministrui A.Palioniui.

Tokiame tautų ir kultūrų margumyne, kur persipynė išskirtiniai skoniai, kvapai ir muzika, savo kuklų, tačiau neprastą stendą pristatė ir Lietuva. Jo puošmena tapo rokiškietės Laimutės Sadauskienės individualioje įmonėje pagal senąsias tradicijas ant malkų iškeptas įspūdingo dydžio ir 45 kg svorio šakotis. Jį prapjovė pats žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Šakočiui pagaminti prireikė 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, tiek pat kilogramų grietinės ir cukraus, jis buvo kepamas septynias valandas, tačiau gabaliukais gausiai susibūrusiems parodos lankytojams buvo išdalintas vos per pusvalandį.
„Vokiečiai myli mus ir itin vertina šį rankų darbo skanėstą“, – patikina ne pirmoje parodoje dalyvaujanti konditerė L.Sadauskienė. „Žaliojoje savaitėje“ ji kasmet demonstruoja šakočio kepimą, todėl už kulinarinio paveldo pristatymą Vokietijos ambasada Lietuvoje jai yra įteikusi padėką.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos atstovės neabejoja, kad ši paroda – itin tinkama vieta

Lietuviškos vaišės.

lankytojams pristatyti savo šalį, kokybiškus produktus, užmegzti verslo kontaktus, sudominti nacionaline virtuve, poilsio ir turizmo galimybėmis Lietuvoje. LKTA prezidentė Agnė Vaitkuvienė ir direktorė Diana Dubatauskienė buvo paruošusios nemažai padalomosios medžiagos, visiems susidomėjusiems pasakojo apie Lietuvą, kelionių maršrutus, ramų poilsį ir kitas paslaugas siūlančias kaimo turizmo sodybas.
Vertinantys sotų lietuvišką maistą Lietuvos stende galėjo paskanauti kaimiškų lašinių, rūkytos nugarinės, raugintų daržovių, barščių sriubos, baravykienės duonos kubiliukuose, cepelinų, žemaičių blynų. Lietuvių paviljoną susirado ir ne tik vokiečiai, bet ir užsienyje įsikūrę tautiečiai, pasiilgusieji naminio maisto. Tuo, kad parodos lankytojai ir svečiai neliktų alkani, pasirūpino Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija, pakvietusi ūkininkus ir maitinimo įstaigų atstovus reprezentuoti Lietuvą tautinio paveldo sertifikatą turinčiais produktais. Lietuvos stende nuotaikingą aplinką kūrė liaudiškos muzikos ansamblis „Sutaras“. Šiųmetėje Lietuvos žemės ūkio ministerijos parengtoje ekspozicijoje pristatyta dvylika gamintojų.

Pristatė savo nišą suradusius produktus
„Lietuva savo produkciją eksportuoja daugiau nei į pasaulio 147 šalis. Mes negalime

Tomas Žygaitis iš Šilalės į parodą atvežė medaus desertus – tikrą vitaminų „bombą“.

pasiūlyti daug, bet turime aukštos kokybės produktų, kurie suranda savo nišinę vietą kitose rinkose, ir šis pristatymas smulkių įmonių su tiksliniais savo produktais yra joms didelė paskata. Nauda ir mums, nes ilgus metus po įstojimo į ES Europos Komisija Lietuvos gamintojus laikė „juniorais“, o dabar jie vertinami, kaip lygiaverčiai partneriai. Todėl dalyvavimas „Žaliojoje savaitėje“ yra savo vardo pateisinimas,“ – sakė žemės ūkio ministras A.Palionis, beje, pats šioje tarptautinėje parodoje dalyvaujantis pirmą kartą.
Jis pakartojo išvakarėse vykusiame parodos atidarymo forume jam įstrigusius Vokietijos žemės ūkio ministrės žodžius. Ji pabrėžė, kad anksčiau priimdami svečius tiesiog nesusimąstydavom apie produktų kokybę – ką pagamindavom, tuo ir vaišindavom. O dabar su iššūkiu susiduria ne tik šeimininkės, bet ir žemės ūkis, juk visuomenė labai skirtinga pagal savo mitybos įpročius: vieni laikosi dietos, kiti renkasi būti vegetarais ar veganais, ir požiūris į maistą, jo gamybą bei vartojimą keičiasi, keliami vis aukštesni reikalavimai jo kokybei ir išskirtinumui. Todėl žemės ūkis, jo produkcijos perdirbėjai turi prie to taikytis, kad galėtų realizuoti savo gaminius, – įsitikinęs žemės ūkio ministras A.Palionis.
Taigi ir atstovauti savo šaliai parodoje buvo pakviesti ekologiškus, sveikus, tautinio paveldo produktus, šimtametes jų gamybos tradicijas ir technologijas pristatantys smulkieji gamintojai. Dauguma jų sukūrę sėkmingus šeimos verslus, dirba lanksčiai, prisitaikydami prie vartotojų poreikių, ir su išskirtine, produkcija bando „išplaukti“ į tarptautines rinkas. Ne vienos įmonės stiprybė tai, kad tėvų sukurtas verslumo tradicijas perima ir naujomis idėjomis atšviežina antroji ar trečioji karta. Parodoje teko pasidžiaugti ir jaunais žmonėmis, nepaisant didelės rizikos, sukūrusiais originalius verslus, savo pastangomis ir atkaklumu, tinkamai pasirinkus partnerius, nutiesusius prekybinius kelius iki kitų šalių.

Pagaminta Lietuvoje

Originaliai patiekta įmonės „Šerno pėda“ mėsos produkcija.

Lietuva – bitininkystės tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą, kraštas, visgi trys gamintojai į parodą atvežė ne medų, o su juo pagamintus originalius medaus produktus. Bitynas „Devyni medūs“, kurio veiklą plėtoja tėvas Rimantas Petras Rušėnas, jo dukra Diana ir sūnus Dovydas, prekiavo medaus desertais su šaltyje džiovintomis uogomis ir naujausiu savo gaminiu – išskirtinio skonio medaus šokoladu.
Mažoji bendrija „Medaus magija“, atstovaujama Vilmos ir Tomo Žygaičių, jau nebe pirmus metus parodos lankytojams siūlo tikrą vitaminų „bombą“ – medaus desertus su šaltyje džiovintomis uogomis, daržovėmis, vaistažolėmis. „Gaminame medaus desertus su avietėmis, mėlynėmis, braškėmis, spanguolėmis, šaltalankiais, citrina, imbieru ir pipirmėte“, – patirtimi dalijosi Tomas, po verslo studijų Vilniuje kartu su žmona įsikūręs savo tėviškėje Šilalėje ir ėmęsis bitininkystės amato.
Tomas prižiūri 50 bičių šeimų ir apsirūpina žaliava savo produkcijai. Skirtingai nuo daugelio Lietuvos bitininkų, Žygaičiai yra pirmoji šią veiklą plėtojanti karta. Nevengiantis eksperimentuoti jaunasis bitininkas sukūrė ir parodos lankytojams pasiūlė trispalvį medaus desertą „Tėvynė“.

Parodomasis šakočio kepimas Lietuvos ekspozicijoje.

Šnekorius „Šušvės midaus“ steigėjas, bitininkas Erikas Augustinavičius buvo vienintelis, Lietuvos stende pristatęs alkoholinius gėrimus. Jis kvietė išragauti devynių rūšių midų, verdamą pagal senąsias Lietuvos tradicijas iš jo šeimos bityne surenkamo medaus. Grupelė prie jo sustojusių turistų niekaip negalėjo apsispręsti, kuri midaus rūšis, pavadinta „Pilėnų“, „Jūratės“, „Radvilų“ ir kitais vardais, yra skanesnė – su vyšniomis, pienių žiedais, kadagių uogomis… Erikas Augustinavičius pasididžiavo, kad visa aromatų puokšte kvepiantis „Šušvės midus“ – prabangus tradicinis gėrimas – pagamintas pagal XIV amžiaus receptą, kurį archyvuose atrado vienas istorikas ir senovės gastronomijos žinovas.
Midų virė dar Eriko motina, pagal jos receptą iki šiol nuosavoje darykloje gaminamas „Kunigaikščių“ midus. Daugiau kaip 200 bičių šeimų turintis bitininkas džiaugiasi, kad į šeimos verslą įsitraukia ir jo sūnus. Tauraus gėrimo tradicijas puoselėjantys midaus gamintojai gėrimą pilsto ir į dailius keraminius butelius, todėl jis vertinamas, kaip puikus suvenyras iš Lietuvos.
Pagal šimtametę baltų protėvių išsaugotą ir ištobulintą receptūrą, pagamintą lietuvišką apsauginį kremą „Evija“, turintį antimikrobinių ir antibakterinių savybių, parodos lankytojams reklamavo UAB „Evija ir partneriai“ atstovai. Įmonės ištakos siekia 1993 m. Kremą iš eglių sakų ir bičių vaško ir gyvulinių produktų sukūrė Lietuvos gamtos mokslų habilituotas daktaras Teodoras Bitvinskas, iš jo receptą paveldėjo dukra Milda Adomaitienė, jos vyras Remigijus ir anūkas Mantas.

„Agurkai – tik kitaip“. Originaliomis verslo idėjomis pasidalino Justina iš Kėdainių (kairėje).

Iš natūralių, gamtoje surinktų augalinių ir gyvulinių produktų pagamintas kremas pirkėjų yra giriamas, nes minkština odą, saugo veidą ir rankas nuo šalčio, tinka po skutimosi ar sudirgusiai burnos gleivinei prižiūrėti.
Audronė ir Albinas Kisieliai nuo Panevėžio, Krekenavos seniūnijoje įsteigę Radviliškių kaimo kepyklą, savo verslą plėtoja nuo 1996 m. ir parodoje „Žalioji savaitė“ dalyvauja jau ketvirtą kartą, todėl prie jų prekystalio stabteli daugiausia kvepiančios natūralaus raugo juodos ruginės duonos skonio pasigedę vokiečiai.
A.Kisielienė žino, kaip įtikti išrankiems pirkėjams: vokiečiai nemėgsta kmynų, todėl jiems siūlo duonos, paskanintos kanapėmis ar saulėgrąžomis. Šių metų naujiena – aštri bemielė duona vyrams, kuri paįvairinta lašinukais, česnakais ir pipirais, todėl tinka valgyti ir viena, ir prie alaus. Maži kepaliukai, telpantys į rankinę, dideli forminiai kepalai, iš kurių patogu riekti po riekelę. Žmogus ją paskanavo, o jeigu patiko – ir sugrįžo nusipirkti daugiau. Moterims, kurioms norisi saldaus, Radviliškių kaimo kepėjos prikepė meduolinių grybukų ir trijų rūšių šimtalapių. Be įprastų su aguonomis ir varške, siūlomas ir į vokišką „štrudelį“ panašus šimtalapis su obuoliais ir cinamonu. Paklausta, ar iš anksto iškeptos duonos nepritrūks visas dešimt dienų, Audronė pati sau palinkėjo, kad šie žodžiai nueitų Dievui tiesiai į ausį: „Jei duonos nepakaks – dar atsivešim, kad tik stalas nebūtų tuščias.“
Lietuviai duoną valgo su mėsa, todėl greta Radviliškių kepyklos atstovų savo mėsos

UAB „Sadera“ verslo partneriai reklamuoja natūralius limonadus ir „bazę“ kokteiliams iš lietuviškų uogų.

gaminių prekystalį įsirengė ir UAB „Šerno pėda“. Tiesa ta, kad vitrinoje šerno nė pėdsako, nė kvapo, ir tai dėl Afrikinio kiaulių maro įvestų apribojimų šernienos ir kiaulienos gaminiams. Su įmonės vadove Laura Viriūne pajuokaujam, jog įmonei gali tekti keisti pavadinimą, nes šiuo metu didžiausią jos produkcijos kiekį sudaro pagal senolių tradicijas, naudojant natūralius prieskonius, pagaminti gurmaniški jautienos, elnienos, stirnienos, briedienos gaminiai, kuriems reikalinga žaliava perkama iš gyvulių ir žvėrių augintojų bei medžiotojų.
Vytintų ir rūkytų dešrelių girliandos, rūkyti lašiniai, nuo medžio šakų svyrantys kumpeliai, elnio ragų padėklas su plonai pjaustyta nugarine, stirnienos kumpis – į Vokietiją gamintojai pirmą kartą atsivežė 15 pavadinimų mėsos gaminių iš 40-ties gaminamų. Buvo akivaizdu, kad lietuviško tautinio paveldo sertifikatą turintys, originaliai supakuoti gurmaniški skanėstai turėjo nemenką paklausą, todėl pardavėjams teko spėriai suktis. „Prašom paragauti, pas mus žvėriškai skanu,“ – kvietė Laura Viriūnė. Tai ir pagyrimas nuo 2012 m. veikiančios įmonės darbuotojams, šiuo metu joje sukurta apie 20 darbo vietų.
Į „Žaliąją savaitę“ antrą kartą atvyko bendrovės „Sadera“ vadovas Ronaldas Prokopovičius, kuris kartu su partneriu Piotru Paluch iš Lenkijos pristatė iš lietuviškų uogų tyrių gaminamus NATTURELLY linijos produktus ir praėjusių metų naujieną – negazuotus limonadus „Super Food lemonade“ bei Europos dar neatrastus „Goblinus“ – įvairių vaisių bazę kokteiliams ruošti.

Lietuvos ūkininkių draugijos skyrelyje – A.Petrauskienės sukurtos lėlės, V.Druskytės juvelyriniai gaminiai, J. Ir Č.Gudžių keramika.

Limonadai pagaminti be konservantų, paskaninti obuolių sultimis, imbieru, čili pipirais, rozmarinu, cinamonu ar kitais prieskoniais. Pašnekovas džiaugėsi, kad jų įmonės produkcija vos per vienerius metus nuo gamybos pradžios tapo populiari, Lietuvoje jos galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse, arbatinėse, prekybos centre „Rimi“, taip pat ir Lenkijoje, kur veikia įmonės atstovybė. Tiekimo sutartys sudarytos su Vokietija, pirma partija produkcijos išsiųsta ir į JAV.
„Sunkiausia surasti pirkėjų, todėl dalyvaujame parodose, bendraujame, pristatome savo produktus, kartais nuo pokalbio su klientais iki sutarčių pasirašymo praeina metai ar dveji, nes tenka paisyti įvairių reikalavimų,“ – sako pašnekovas. Šiuo metu įmonė siekia ekologinio produkto sertifikato. Įmonėje prie gamybos ir pardavimų dirba devyni žmonės, pardavimai kas mėnesį didėja, ir R. Prokopovičius jau gali patikėti savo verslo sėkme. Pagaliau investicijos į įrangą ir gamybą pasiteisino, ir nereikės gyventi su skolomis.
„Kėdainiečiai nuo seno agurkus marinuoja, raugia, o mes pabandėm iš jų išvirti džemą „Gurkė“ su čiobreliais ir becukrius ledinukus. Atsivežėm ir liofilizuotų agurkų pieniškame šokolade su mėta bei pipirais,“ – savo netradicinę produkciją pristatė UAB „Versala“ vadovė Justina Kočetova, stende prekiaujanti ir brolio Donato Gikniaus įkurtos įmonės MB „Piscator“ konservuotais šamo gaminiais.
Jos vadovaujama įmonė yra bene vienintelė, Lietuvoje taip netradiciškai panaudojusi agurkus, kurių Kėdainių gyventojai priaugina maišais. Justina teigia, kad agurkų džemas labai tinka ir prie balto varškės, ir prie kietojo sūrio gurmaniškai pavakaroti. Ji pasidžiaugia, kad Kėdainiuose įkurta parduotuvėlė labai mėgiama turistų, už tai ji sulaukia Kėdainių turizmo centro padėkos, nes prisideda prie turizmo plėtros. Nuo šių metų ir agurkų džemo, ir šamo užkandėlės galima rasti visose „Vikio“ parduotuvėlėse. Šamo produktai jau eksportuojami į užsienį, o agurkų džemas dar laukia laimingos valandos. Jo kūrėja tikisi, kad proveržis įvyks būtent po „Žaliosios savaitės“ parodos. „Nesvajojome atsidurti čia, dėkojame organizatoriams, kad pastebėjo ir pakvietė,“ – teigė įmonės įkūrėja.
„Reikia turėti kritikų, juos išklausyti, bet daryti tai, kuo tiki,“ – mano Justina, kuri dėl iš pažiūros keistos verslo idėjos neleido abejoti nei sau, nei šeimos nariams. Ji jau turi naujų ketinimų, ką gamins iš agurkų. „Galbūt kitais metais pasirodys agurkiniai ledai, o gal zefyrai,“ – sako jauna moteris, pagal profesiją anglų vertėja, kuriai nesvetimas kitoks požiūris į maistą.

Mokslo draugai, sukūrę sėkmingą kanapių produktų „Hempus“ verslą.

J.Kočetova tvirtina, jog niekad nevėlu keisti savo profesiją. Jos manymu, universitete įgytas išsilavinimas tik padeda būti universaliam, atviram naujovėms, nebijoti ieškoti, kaupti patyrimą, lanksčiai reaguoti. Šiuo metu abiejose šeimos įmonėse dirba devyni žmonės, įmonės auga. „Džiaugiuosi, galėdama ir provincijoje verslą daryti kitaip, dirbti ne vien vietinei rinkai, bet ir plačiau“. Kitiems, svarstantiems imtis smulkiojo verslo, Justina stebuklingo recepto neturi, tik drąsina paprasčiausiai įsiklausyti į save ir imtis to, ko širdis geidžia.
Penktus metus savo veiklą vykdanti MB „Bioproduktas“ – parodos naujokė. Debiutui atvežė pluoštinių kanapių produktų: lukštentas sėklas, baltymus, miltus, aliejų, riešutų sviestą su kanapėmis, batonėlius su sėklomis, arbatą. „Mes labai mylim kanapes, jas superkame iš Lietuvos ūkininkų ir gaminame bent dešimties pavadinimų „Hempus“ produkciją,“ – sakė įmonės vadovas 28-erių Dovydas Juškys. Įmonės gamybos cechas įsikūręs Kauno rajone, Ringauduose, dalis produkcijos parduodama Lietuvoje, nemažai jos eksportuojama.
Dovydo teigimu, spartus įmonės „šuolis“ susijęs su tuo, kad buvo atrastas paklausus produktas. Susidomėjimas sveikais produktais iš kanapių pasaulyje auga, kanapių sėklos, turinčios 9 žmogui reikalingas amino rūgštis, tinka ir žaliavalgiams, ir veganams, ir vegetarams. „Žmonės ieško sveikesnių alternatyvų, o mes pamatėme nišą ir tuo pasinaudojome,“ – sako jaunas verslininkas. Jam imponuoja tai, kad kanapes galima panaudoti labai plačiai: ir vaistams, ir tekstilės gaminiams, ir statybos pramonėje. Praktiškai tai gamyba be atliekų, neteršianti gamtos.
Kanapių verslą sukūrė universiteto laikų draugai iš Vilniaus ir Kauno. Įmonės vadovas sako, kad nors įgytos verslo vadybos žinios šiek tiek praverčia, bet geriausiai juos moko patirtis. Lietuvoje „Hempus“ kanapių produktais prekiaujama „Maxima“, „Rimi“, sveiko maisto parduotuvėse, ir tiems pirkėjams, kurie supranta, kad perka sveiką, Lietuvoje pagamintą šviežią produktą, kainos tikrai „nesikandžioja“.
Šiuo metu su ES parama įmonė plečiasi ir didina gamybos apimtis. Kitais metais galbūt pradės gaminti ir kanapių pieną.
Taigi kiekvienam, svarstančiam apie verslo plėtrą, dalyvauti parodoje apsimoka: tai ir nauji verslo ryšiai, ir tarptautinis žinomumas. Vienas pavyzdys: pernai parodos pagrindine partnere buvusi Suomija per metus savo eksportą į Vokietiją išaugino net 48 proc.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Verslas ir paslaugos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *