Česnakų sezonas

Ar žiema ir virusų sezonas be česnakų sunkiai įsivaizduojami? Atrodo, ne, jei tik norime stiprinti sveikatą ir jaustis gerai.
Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai rodo, kad česnakai turi keletą palankių savybių, galinčių stiprinti sveikatą.
Neutralizuoja laisvuosius radikalus. Česnako antioksidacinės savybės yra stipresnės, kai valgomas šviežias česnakas, o ne keptas ar virtas. O jei česnakas yra išlaikytas (ir gautas juodasis česnakas), tai jo antioksidacinis poveikis dar stipresnis.
Apsaugo kardiovaskulinę sistemą. Česnakų miltelių vartojimas gali padėti mažinti kraujospūdį, bendro cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijas ir kitus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Modeliuoja imuninę sistemą. Česnakuose yra polisacharidų, kurie atsakingi už imuninių procesų gerėjimą žmogaus organizme.
Pasižymi antivėžiniu poveikiu. Vien su česnakais vėžio neįveiksime, tačiau jie pasižymi potencialiai palankiu poveikiu ir tada, kai sergama skrandžio ir storosios žarnos, plaučių bei kitais navikais. Česnako preparatai gali slopinti vėžinių ląstelių dalijimąsi ir augimą bei mažinti šalutinius vėžio gydymo terapijų poveikius.
Mažina uždegimą. Tyrimai rodo, kad česnakas gali gerinti būklę, jei žmogus serga įvairiomis uždegiminėmis ligomis.
Apsaugo virškinimo sistemą. Bioaktyvūs česnako junginiai gali padėti gerinti virškinimo trakto funkcijas ir palengvinti opinio kolito, skrandžio opos ir kitų skrandžio, žarnyno ligų sukeltas problemas, mažinant oksidacinį stresą, uždegimą.
Palankiai veikia sergant cukriniu diabetu. Paaiškėjo, kad maisto papildai su česnaku palankiai veikia sergant II tipo cukriniu diabetu ir esant jo sukeltoms komplikacijoms.
Padeda mažinti antsvorį. Fermentuoti česnakų produktai gali palankiai veikti lipidų metabolizmą ir sumažinti lipogenezę.
Pasižymi antibakteriniu poveikiu. Česnakai padeda atsikratyti ne tik įvairių bakterijų, bet ir grybelio.

Kaip panaudoti česnaką
Česnako antioksidacinės savybės yra stipresnės, jei valgomas šviežias česnakas, o ne keptas ar virtas. Pageidautinas česnakų kiekis per dieną galėtų būti 3-20 g. Tai yra dvi didelės česnako skiltelės. Geriausia česnaką būtų valgyti šviežią, bet, jei jūsų organizmas jo nepriima, valgykite termiškai apdorotą ir, kai tik įmanoma, dėkite česnaką į patiekalą baigdami gaminti.
. Orkaitėje keptą česnaką sugrūskite su virtomis bulvėmis (galima naudoti ir kitas daržoves) ir alyvuogių aliejumi – bus pagerinta bulvių košės versija.
. Šviežią česnaką susmulkinkite ir įdėkite į jogurtą, grietinę be priedų arba į maltus avinžirnius – gausite šviežių daržovių garnyrą.
. Dėkite česnaką į troškinius ir sriubas.
. Išspauskite česnaką per česnakų spaustuvą ir užpilkite ant orkaitėje keptos mėsos, kai ji jau bus paruošta.
. Nupjaukite viršutinę česnako ropelės dalį ir dėkite kepti į orkaitę kartu su kitomis daržovėmis.
Česnako maistinė vertė 100 g produkto
. Energinė vertė – 131 kcal
. Vanduo – 64 g
. Riebalai – 0,1 g
. Angliavandeniai – 24,3 g
. Ląsteliena – 4,1 g
. Cukrai – 2,4 g
. Baltymai – 6,1 g.
Tai, kas galėtų nustebinti, yra česnako energinė vertė. Dažniausiai daržovės turi gana mažai energijos, o česnakas jos turi gerokai daugiau. Žinoma, mes nevalgysime 100 ir daugiau gramų šviežių česnakų, o jei suvalgysime orkaitėje keptą česnako ropelę, gausime nedaug energijos.
(Remtasi tyrimo apie česnakų
bioaktyvių medžiagų sudėtį
ir biologines funkcijas duomenimis)

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *