Pirmą kartą organizuota socialinė akcija „Augu be mamytės“ pranoko lūkesčius

Sakoma, jog didžiųjų švenčių periodas – tai gerumo laikotarpis. Būtent gruodžio mėnesį padaugėja gražių iniciatyvų, kviečiančių padėti ir žmonėms, ir beglobiams gyvūnams. Praėjus šv. Kalėdoms, žmonės vėl įsisuka į savo įprastinę rutiną, o įvairių socialinių akcijų organizatoriai pradeda skaičiuoti rezultatus.
Gruodžio 16–20 dienomis Prienų rajone vyko jautri socialinė akcija „Augu be mamytės“, kurios metu rajono moksleiviai buvo kviečiami aukoti drabužius, aksesuarus bei batus tiems vaikams, kuriems to reikia labiausiai, kurie neturi, kas jiems nupirktų drabužių, nes neturi juos mylinčių ir besirūpinančių tėvelių.

Šią socialiai jautrią ir atsakingą akciją organizavo jau kuris laikas Prienų rajone gražias iniciatyvas įgyvendinantis Prienų krašto savanorių klubas. Anot klubo vadovės, „Augu be mamytės“ sumanytojos R.Ažukaitės-Zacharevičienės, dar klubo veiklos pradžioje Prienų savanorių dėmesį atkreipė buvę vaikų namai, dabar – Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras, administruojantis vaikų gyvenimą šeimose bei kitas veiklas. Jau pirmo susitikimo metu su savanorių vadove Jiezno paramos šeimai centro direktorė Jūratė Virginija Žukauskienė priminė, kad šiuo metu įstaigai labai trūksta rūbų ir batų. J. V. Žukauskienė tuomet pasakojo, jog visuomenėje plačiai pasklidęs mitas, kad tokių daiktų vaikai nestokoja, kad yra gaunamos siuntos iš užsienio, tačiau realybė, deja, yra kitokia… „Jau tada kilo mintis, jog reikia ką nors daryti ir kuo nors padėti“, – teigė R.Ažukaitė-Zacharevičienė. Susitikus antrą kartą, kalba vėl pasisuko apie tai, jog vaikai taip pat nori pasipuošti, ypač šventiniu laikotarpiu, bei, žinoma, turėti geros kokybės drabužių, todėl entuziazmu trykštanti moteris pasakė sau, jog iki švenčių likus dar (galbūt kitiems atrodytų tik) savaitė, tad reikia ką nors daryti. „Tiems, kas neturi šeimų, didelė paguoda yra bent pasipuošti. Dar anksčiau buvau pasidariusi maketą panašia tema, tad pagalvojau, jog pritaikysiu jį šiam sumanymui. Pridėjome šiek tiek daugiau informacijos, aptarėme su komanda, ką labiausiai akcentuosime, ir galima sakyti, kad per vieną vakarą gimė „Augu be mamytės“, – pasakojo idėjos sumanytoja.
Pagaminus maketus, atspausdinus plakatus ir paskelbus informaciją viešai, projektas įgavo tokį pagreitį, kokio nesitikėjo net patys organizatoriai. Nors pirminis tikslas buvo šią akciją vykdyti mokyklose, tačiau vos paviešinus informaciją, organizatoriai sulaukė skambučių ne tik iš Prienų gyventojų, bet ir iš visos Lietuvos. Prisidėjo ir Kaunas, Vilnius, Alytus, Panėvėžys bei kiti miesteliai. Pasak Robertos, norą dalyvauti buvo pareiškę ir daugiau miestų, bet dėl trumpo laiko nutarta bendradarbiavimą atidėti kitiems prasmingiems darbams.
Iš pradžių aukoti drabužius buvo kviečiami moksleiviai, nes drabužiai ir batai buvo renkami būtent jų bendraamžiams, o ir kvietime buvo rašoma: „pasidalink jau išaugtais ar atsibodusiais geros kokybės rūbeliais ar batais“. Visgi vėliau, gero tikslo vardan, tikslinę grupę teko praplėsti. „Žmonės skambino ir klausė: „kur siųsti, kur vežti“, todėl informavau Jiezno paramos šeimai centrą, kad akcija bus didesnė nei planavome ir, jeigu bus atvežančių ar siunčiančių siuntas, visas reikia priimti ir fiksuoti, tą ir darė centro administracija. Labai esu dėkinga jiems už glaudų bendradarbiavimą“, – lietuvių rūpestingumu džiaugėsi organizatorė.
Žinoma, moksleiviai, kaip ir buvo sumanyta, taip pat dalyvavo projekte. Gavę mokyklų vadovų „palaiminimą“ klubo savanoriai akciją vykdė savo mokyklose: Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Prisidėjo ir Prienų rajono savivaldybė, kuri savivaldybėje įkūrė daiktų surinkimo punktą, bei parduotuvė „Boružiukai“, paaukojusi naujų drabužių.
Paklausta, ar pavyko įgyvendinti pagrindinius tikslus, idėjos autorė Roberta drąsiai teigia, jog ši pirmą kartą įgyvendinama iniciatyva pranoko lūkesčius, nes iš rajoninės tapo nacionaline. Pranešimu spaudai pasidalijo ne tik vietinės žiniasklaidos atstovai, bet ir lietuviams gerai pažįstamas veidas – Rūta Mikelkevičiūtė. Tiesa, Roberta pripažįsta, jog į besikeičiančią situaciją reikėjo reaguoti šviesos greičiu, nes norinčiųjų padėti vis daugėjo. „Iki šiol sulaukiu skambučių ir laiškų su klausimu: „ar tikrai akcija jau pasibaigė“. Žmonės domisi, kada galima tikėtis panašių projektų, todėl manau, kad Prienuose gimusi idėja tikrai kartosis ir ateityje apjungs dar daugiau šalies miestų bei miestelių“, – mintimis dalijosi Roberta.
Veikli moteris neabejoja tokių akcijų reikšme visuomenei. Pasak jos, visuomeninių organizacijų pagrindinė funkcija – padėti valstybiniam sektoriui tose srityse, kuriose jis pats negali, nes visuomenininkai paprasčiau ir glaudžiau užmezga ryšį su žmonėmis bei neturi „idėjinių lubų“, o tai skatina kūrybą ir norą kurti pridėtinę vertę įvairiomis formomis. Jos nuomone, žmonės linkę padėti ir vaikams, ir seneliams, ir gyvūnams, kiek abejingiau jie žiūri į aplinkosaugą, bet tai egzistuoja visame pasaulyje. Robertos teigimu, tokia akcija jos galvoje brendo ne vienerius metus ir būtent Jiezne idėja virto kūnu, o svarbiausia, kad tai dar ne pabaiga… Anot iniciatorės, ją galima plėtoti, galima pasitelkti parduotuves, stilistus, rengti aukciono vakarus ir kitus renginius, padėti ne tik Jiezno paramos šeimai centrui, bet ir kitų miestų panašaus likimo vaikams.
Ši iniciatyva ne tik kvietė dalintis, bet ir siuntė tam tikrą žinutę visuomenei: „Jūs turite mamas, tėčius, tačiau nenusigręžkite nuo tų, kuriems likimas buvo ne toks dosnus, pagalbos formų egzistuoja ir visai paprastų… Jei visi negalime įsivaikinti vaikučių, jiems padėti galime rūbais, batais, tuo, ko jiems labiausiai reikia. Kartais reikia gal tik dėmesio, kartais suknelės išleistuvėms. Šiais laikais, kai pasaulyje gausu visko, dalintis nėra sudėtinga, tad vieni turi organizuoti, kiti išgirsti, o treti – gauti“, – teigia R. Ažukaitė-Zacharevičienė.
Vos penkias dienas trukusioje akcijoje iš viso surinkta 82 dėžės paaukotų daiktų (batų, drabužių, aksesuarų), todėl akcijos sumanytoja kartu su Prienų krašto savanorių klubu dėkoja visiems, išgirdusiems ir prisidėjusiems prie iniciatyvos „Augu be mamytės“ įgyvendinimo. „Kurkime gražius dalykus, dalinkimės vieni su kitais, nes tai daug nekainuoja. Viską atperka vaikų džiaugsmas, o ypač tų vaikų, kurie neturi mamyčių ar tėvelių“, – geriems žmonėms dėkojo akcijos idėjinė lyderė R.Ažukaitė-Zacharevičienė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *