Nauji seni pažadai

Pašnekesiai

Mielieji, nekantravau pasisveikinti su Jumis naujaisiais metais. Jau gal kiek nuslopo šventinis šurmulys, nebėra tokios skubos ir gyvo nervo, kaip metų pabaigoje, o sausio dienos retkarčiais net palepina saule, kviečia į pavasariškai nusiteikusią gamtą pasivaikščioti. Viso pasaulio mokslininkai, gamtininkai ir politikai suka galvas dėl aplinkos atšilimo. Mes dėl to vieni labiau, kiti mažiau esame susirūpinę, gal daugiau linkę papostringauti, nei imtis kažko konkretaus. Na, rūšiuojame šiukšles, taupiau naudojame elektrą… Bet, va, stebiuosi, kai matau žmones vieną ar dvi stoteles važiuojančius iki parduotuvės. Gal perka daug, sunku nešti… Kas ten žino. Vaikai seniai nebevaikšto pėsti į mokyklą. Iš kur tie kamščiai miestuose rytais, paaiškėja, kai prasideda vaikų atostogos – gatvės pustuštės. Taigi reikėtų jau mažiau aikčioti ir stebėtis pakitusia gamtos būsena, labiau prie jos prisitaikyti, toliau slėpti kailinius ir sunkius batus, pratintis prie lengvų, nuo vėjo ir darganos apsaugančių rūbų, daugiau vaikščioti pėstute, kai negąsdina slidus ledas, sniegas.
Bet kaip priprasti prie to, kas dedasi visai šalia – mūsų išrinktųjų valdžios padangėje? Metų sandūroje tikrai daug kalbų apie praėjusius metus, apie tai, kokie jie mums buvo, ką naujo atnešė. Ir ką girdime? Tikrai nekartosiu jums iki gyvo kaulo įgrisusių tų pačių frazių, konfliktų atpasakojimų, drabstymosi kaltinimais, užgauliojimų. Atrodo, kad neturime kuo pasidžiaugti, nieko nenuveikėme vardan savo šalies, vardan savo geresnio gyvenimo. Nekūrė ir nedirbo kultūros žmonės, nekovojo už žmonių gyvybes gydytojai, nebuvo atradimų moksle, nieko nesukurta pramonėje, žemės ūkyje. O kai pagalvoju, kad šiemet artėja rinkimai, tai net baisu pasidaro – ar įsivaizduojate, mielieji, kas mūsų laukia? Nauji susitvėrę judėjimai purtys prieš mūsų nosis savo dar baltas duknas, o visi kiti skalbsis apatinius iki paskutinio siūlo. Pasipils pažadų pažadai – gerinti, didinti, reformuoti… Jau mintinai išmokti, šimtus kartų girdėti. O gal kitaip jau nebegalime? Kai pagalvoji, ir patys sau ne kartą laukdami Naujųjų pasižadame, kad jau šiemet tai tikrai imsime ir užbaigsime tą ar kitą užvilkintą darbą, pradėsime rūpintis sveikata, sportuoti, keliauti ar dar ką. Pamažėle, metams įsibėgėjant, pamirštame sau duotus pažadus, imame plaukti pasroviui.
Tai kaip ir kada iš viso to užburto rato išeiti? Svarstau, galvoju ir mintiju, kad pradėti tikrai reikia nuo savęs – davei sau žodį, tai ir laikykis, nelaužyk jo. Davei žodį kitam, dar skrupulingiau jį tesėk, net ir mažuose dalykuose. Nuo jų ir vertėtų pradėti. Susitarei ateiti tokią tai valandą, tai ateik geriau kokiomis penkiomis minutėmis anksčiau, neversk žmogaus laukti. Laikytis žodžio mažuose dalykuose dar sunkiau, nei atrodo. Bet būtina. Jau nuo seno buvo labai gerbiami jo besilaikantys, apie tokius sakydavo: „Žodžio žmogus, gali juo pasitikėti“. O save sudrausminę turėsime teisę ir iš kitų pareikalauti – gana maitinti tautą tuščiais pažadais. Manau, kad jau turi ateiti laikas, kai nusiimsime rožinius akinius prie rinkimų urnų, arba, liaudiškai tariant, išmoksime atskirti grūdus nuo pelų, kad vėliau nereikėtų nei savęs, nei tų, kuriais pasitikėjome, kaltinti. Štai apie ką taip nekantriai su jumis norėjau pasikalbėti, o dabar jau galiu ramiai eiti ir apžiūrėti savo gėles ant palangių, ir su jomis ramiai pabendrauti.
Visiems mums ramių, dosnių, gražių metų ir Dievo palaimos!
Jūsų Augustina


Sausio priminimai

Namams…
Kai tik kalba pasisuka apie namus, pirmiausia galvoje rikiuojasi darbai moterims. Šį kartą norisi kai ką patarti vyrams. Jei gyvenate nuosavame name ar sodyboje, tikrai pavasarį praverstų dovana visai šeimai – naujas dailus ir patogus suolelis poilsiui. Todėl dabar po visų švenčių, kad neužsisėdėtumėte prie televizoriaus, pats laikas apie tai pagalvoti.
Pirmiausia teks pavartyti žurnalus, panaršyti internete ir išsirinkti modelį. Vėliau pasėdėti prie brėžinukų, išsiaiškinti, kokių ir kiek reikia medžiagų, po to jau į prekybos centrą – dabar kaip tik gausu įvairių nuolaidų. Tikriausiai turite namuose vietą meistravimui – rūsyje, ūkiniame pastate ar kur kitur. Jeigu ne, kiekvienam vyrui būtina ją įsirengti! Ir nors dabar gatavų lauko baldų apstu, galima nesunkiai ir nebrangiai nusipirkti, niekas neatstos savo rankų darbo gaminio. Suolelį planuokite patogų, su atlošu, porėmiais, platoką, kad galima būtų ir išsitiesti pavėsyje valandėlei.
Iki pavasario darbo užteks, o tuomet jau išsamiai pakalbėsime, kur gražiausiai suolelis atrodytų pastatytas, kokie augalai labiausiai derėtų šalia. Jeigu atrasite kitų naudingų meistrystės darbų – kažką sutaisyti, pakeisti, patobulinti – šeimininkė tik apsidžiaugs. Sėkmės meistraujant!

Sveikatai…
Permainingi orai kelia pavojų ne tik augalų peržiemojimui, bet pirmiausia ir mūsų pačių sveikatai. Darykime viską, kad padėtume sau, neperšaltume ir nesusirgtume rimtai. Priminsime keletą labai paprastų dalykų pirmajai pagalbai, tačiau svarbiausia suvokti, kad vien paskaičius receptą ar patarimą jis tikrai nepagelbės – reikia juo pasinaudoti!
Taigi, jei peršti gerklę, nieko nelaukite: į stiklinę kiaulpienių arbatos įdėkite du šaukštus medaus, įpilkite šaukštelį obuolių acto ir gautu mišiniu skalaukite gerklę.
Galite pagelbėti sau, jei pakaitinsite medų, užtepsite ant storesnio audeklo ir apsirišite kaklą.
Persišaldę pasidarykite karštą vonelę kojoms, apsimaukite vilnones kojines ir kas dvi valandas suvalgykite po dvi skilteles česnako, kvėpuokite karštais bulvių garais.
Dar keletas būdų stiprinti organizmą:
* sumaišyti stiklinę maltų razinų, džiovintų abrikosų, graikinių riešutų, dvi neluptas susmulkintas citrinas, 1,5 stiklinės medaus. Vartoti po šaukštą 3 kartus per dieną.
* iš litro šviežių spanguolių išspausti sultis ir sumaišyti su keturiais šaukštais skysto medaus, dviem saujomis maltų graikinių riešutų ir keturiais šaukštais brendžio. Vartoti po šaukštą 3 kartus per dieną.
* juodojo ridiko viršūnę nupjauti, šaukšteliu išskaptuoti vidų, įdėti du šaukštelius medaus. Uždėti nupjautą viršūnę ant ridiko ir palikti per naktį. Medus ištirps, susimaišys su ridiko sultimis – puiki priemonė nuo peršalimo ligų.
O štai ir penketukas augalų-gelbėtojų, kurių visuomet reikia turėti atsargoje vėsiuoju metų laiku: paprastasis erškėtis, avietės (uogos ir šakelės), purpurinės ežiuolės, česnakas, imbieras.
Tikriausiai ne kartą girdėti šie patarimai ir receptai. Tačiau atminkite, jeigu esate alergiški vienam ar kitam produktui, geriau jo nevartoti. Būkite atsargūs, saugokite save, o jeigu jau taip atsitiko, kad liga paguldė į patalą, tegul bus gera proga pagalvoti, kodėl susirgote, kokia to priežastis.

Gėlininkams…
Sausį dar tęsiasi gruodyje prasidėję šilti orai. Anksčiau rudenį pasodintos svogūninės gėlės – rugsėjo pradžioje iki spalio vidurio – jau sudygo. Vėliau sodintos dar slepiasi po žeme. Jei prasidės didesni šalčiai, jie gali pakenkti šiaip jau ištvermingoms svogūninėms gėlėms.
Todėl mulčiuokite durpėmis, pridenkite eglišakiais. Beje, olandų mokslininkai Lietuvą yra priskyrę prie stresinių šalių tulpių auginimui. Pasikartojantys atodrėkiai ir vėl ateinantys šalčiai nepatinka gėlėms.
Tokių stresų bijo ir rododendrai. Atšalus orams ir nusistovėjus iki –5 laipsnių reikia mulčiuoti juos durpėmis, pridengti eglišakėmis ar daržo danga. Patyrę dideles oro permainas rododendrai gali nežydėti, nesubrandinti sėklų. Tačiau svarbu neuždengti jų esant teigiamai temperatūrai, nes tuomet dažniausiai jie sušunta.
Rožės taip pat laukia jūsų budrumo – apsaugoti būtina, bet nei per anksti, nei per vėlai. Nepakenks, jei apkaupėte, o jautresnes veisles apdėjote eglišakiais nuo vėjo.
Ne vienam rūpi, kaip ilgiau pasidžiaugti Kalėdoms įsigytu ar dovanų gautu puansetijos vazonėliu. Neskubėkime jų išmesti po švenčių.
Kalėdų žvaigžde vadinama puošnioji karpažolė (Euphorbia pulcherrima) – daugiametis augalas. Mūsų salygomis išlaikyti ją daugelį metų būtų sudėtinga, reikėtų daug kantrybės, bet pratęsti jos gyvenimą verta. Peržydėjusį augalą nugenėkite, ant šakos palikite 2–3 pumpurus. Jei augalas vieno stiebo, sutrumpinkite jį iki 10 cm aukščio ir vazonėlį pastatykite ant rytinės ar vakarinės palangės. Laistykite labai saikingai.
Netrukus pradės sprogti pumpurai. Pavasarį persodinkite į naują žemių mišinį, gausiau laistykite, tręškite. Per vasarą užaugs puikus ir puošnus krūmelis, ir Kalėdų šventėms jau turėsite savo augintinę.

Sodininkams…
Jei obuolių derlius jau baigėsi jūsų podėliuose arba tiesiog dalis sugedo, neišsilaikė, tai paklauskite savęs, ar tikrai pasirinkote tinkamas veisles, jei neturite savo obuolių visą žiemą? Pergalvokite, kiek ir kokių veislių yra sode, kad vaisius valgytume nuo vasaros iki vasario ar ilgiau.
Jei žieminių neturite, o norėtumėte užsiveisti, jau dabar, turėdami laiko, pasidomėkite jų veislėmis. Štai keletas senoviškų, senose sodybose nuo seno auginamų veislių, kurių nederėtų užmiršti.
„Auksis“ – derlinga lietuviška veislė, obuoliai saugyklose išsilaiko iki sausio, vasario. Jie stambūs, apvalūs, vienodo dydžio, mažai pažeidžiami rauplių. Labai skanūs, rūgščiasaldžio vyno skonio, aromatingi. Minkštimas gelsvas, sultingas. Vaismedžiai neserga rauplėmis, miltlige.
„Jono pepinas“ – vėlyva rudeninė veislė, kurios vaisiai išsilaiko taip pat iki vasario. Vaisiai sveria iki 90 g, saldžiarūgščio vyno skonio, gelsvu tvirtu minkštimu, aromatingi. Atsparūs rauplėms. Vaismedžiai žydi vėlai, derėti pradeda 3–4 metais.
„Lietuvos pepinas“ – žieminė veislė, manoma, kilusi iš Gardino gubernijos, įrašyta į Nacionalinių augalų veislių sąrašą. Vaisiai išsilaiko iki vasario, yra saldžiarūgščio vyno skonio, minkštimas labai baltas, purus, sultingas. Tačiau vaisiai netinkami transportuoti, neatsparūs rauplėms. Vaismedžiai dera 1–2 metais.
„Lietuvos auksinis ranetas“ – vėlyva žieminė veislė, kurios kilmė nežinoma. Vaisiai sveria net iki 126 g. Atsparūs rauplėms, rudajam puviniui, tinkami transportuoti. Minkštimas tvirtas, sausas. Vaismedžiai žydi vėlai, derėti pradeda 2–3 metais.
Literatūroje rasite daug informacijos ir apie svetur, ir apie Lietuvoje išvestas naujas veisles. Domėkitės, skaitykite, pasitarkite su specialistais ir pavasarį beliks dairytis sodinukų.

Daržininkams…
Daržininkus šilti žiemos orai taip pat neramina. Štai jeigu jūsų anksčiau sodinti česnakai jau sudygę ir laiškus iškėlę per kelis pirštus, stebėkite ir, užėjus šalčiams, mulčiuokite durpėmis ar kompostu. Jei laiškai nemaži, tai pridenkite ir eglišakiais. Jei gausiai pasnigtų, tai česnakus išgelbės. Jeigu laiškų viršūnės ir pašals, tai nieko tokio – pirmieji lapai pavasarį po trijų savaičių nunyksta, o iš ropelės pagrindo išauga nauji. Svarbiausia, kad nepašaltų augimo kūgelis.
Pradėjus šalti pamulčiuoti naudinga smidrus, prieskonines daržoves.
Pradėkite galvoti ir planuoti, kokių ir kiek sėklų pirksite kitiems metams. Apie jas plačiau pakalbėsime vasario pradžioje.


SKANAUS!

Žiemą ant mūsų stalo karaliauja sočios sriubos, riebūs troškiniai. Tačiau stenkimės visur panaudoti kiek galima daugiau daržovių. O štai žali saulėgrąžų daigai praturtins jūsų organizmą daugybe naudingų medžiagų, suteiks energijos, žvalumo.

Saulėgražų daigų salotos
100 g saulėgražų daigų, mango, avokadas, 2 nedideli agurkai, 20 vyšninių pomidorų, alyvuogių aliejaus, 2 arbatiniai šaukšteliai citrinos sulčių, tiršto balzamiko acto padažo.
Į dubenį sudėti saulėgražų daigus, suberti vyšninius pomidorus. Mango, avokadą ir agurką supjaustyti gabaliukais, suberti ant saulėgrąžų. Lengvai pamaišykite. Pašlakstykite alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis ir balzamiko padažu.

Troškinta aviena moliūge
Nedidelis sveikas moliūgas, 0,5 kg avienos, 2 rūgštūs obuoliai, 2 didelės morkos, 2 svogūnai, aštrių prieskonių, sviesto, aliejaus kepti, bulvių garnyrui.
Mėsą supjaustyti nedideliais gabalėliais ir be druskos ir prieskonių apkepti keptuvėje, šiek tiek apskrudinti ir perdėti į kitą indą. Morkas sutarkuoti, svogūną susmulkinti ir taip pat pakepinti su nedideliu kiekiu aliejaus.
Moliūgui nupjauti viršų ir išgramdyti minkštimą su sėklomis, kad liktų nestoros sienelės. Šiek tiek minkštimo be sėklų dėti į moliūgo vidų, tada sudėti pakepintą avieną, morkas, svogūnus, pagardinti druska, aštriais prieskoniais, viską išmaišyti.
Uždėti kiek tilps ant viršaus tarkuotų obuolių, keletą gabaliukų sviesto. Dėti į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 40 minučių. Skanu su bulvių koše.

Armėniška avienos sriuba
1,5 litro vandens, 1 kg avienos, 200 g džiovintų žirnių, 2 svogūnai, 6 bulvės, 3 jautienos sultinio kubeliai, po 100 g pomidorų pastos ir džiovintų slyvų, didelis obuolys, maltų paprikų miltelių, druskos, petražolių.
Mėsą supjaustyti kubeliais ir virti vandenyje. Apvirusią ir suminkštėjusią išgriebti, į nuovirą suberti iš vakaro užmerktus žirnius, sultinio kubelius. Kol žirniai virs, aliejuje pakepinti svogūną. Vėliau į puodą dėti supjaustytas bulves, mėsą, pakepintus svogūnus, pomidorų pastą, slyvas, nuluptą ir smulkiai supjaustytą obuolį, prieskonius. Virti, kol suminkštės bulvės. Patiekti su užbarstytomis petražolėmis.

O gal… kopūstienė su aviena?
500 g avienos, 1 kg kopūstų, 400 g bulvių, 2 svogūnai, poras, česnako skiltelė, 2 šaukštai aliejaus, druskos, juodųjų pipirų, kmynų.
Mėsą nuplauti, nusausinti, supjaustyti kubeliais. Išpjauti kopūsto šerdį, jį sukapoti. Svogūnus supjaustyti žiedeliais, česnako skiltelę sugrūsti. Įkaitintame aliejuje apkepinti mėsą, tada sudėti kopūstus, svogūnus, česnakus, įpilti pusę litro vandens. Įberti druskos, pipirų, kmynų ir virti apie 45 minutes. Bulves supjaustyti kubeliais, porą – storais griežinėliais ir suberti į sriubą. Paskaninti druska, pipirais ir virti apie pusę valandos. Sriuba bus tirštoka.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *