Jei nori pamiršti rūpesčius, problemas, ketini atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų bei naujų įspūdžių – keliauk. Tokių minčių ir tikslų vedina lapkričio 19 d. 47 asmenų grupė, suburta Jiezno žmonių su negalia sąjungos pirmininkės Augenijos Stoškuvienės, 5 dienoms išvyko į Izraelį, į šalį, tapusią Jėzaus žemiškąja tėvyne.
Po 4 valandas trukusio skrydžio Tel Avivo aerouoste mus pasitiko visą kelionės laiką lydėjusi gidė Irina. Nusimetę striukes, leidomės į ,,pasimatymą“ su Haifu, antru pagal dydį Izraelio miestu. Pasikėlę į Karmelio kalną, kurio olose, kaip teigia Testamentas, slėpėsi pranašas Elijas, grožėjomės Viduržemio jūros vaizdais bei nepaprastais ir išpuoselėtais persų sodais. Lydimi vasariškos šilumos keliavome į Nazaretą, miestą, kur, kaip tikima, prabėgo Kristaus vaikystė (beveik 30 metų). Senasis miestas išsidėstęs didžiulėje kalvų apsuptoje įduboje, kur tarp namų aiškiai išsiskiria aukšta, balta bazilika. Šioje vietoje gyvenusi ir Nazareto mergaitė Marija. Išaušus antrosios dienos rytui, gerai po kelionės pailsėję kibucų gyvenvietėje, leidomės prie įspūdingo Galilėjos ežero, kur, kaip tikima, Jėzus ,,sudraudė vėjus ir ežerą“, sakė pamokslą, padaugino duoną, žuvis ir pamaitino tūkstančius išalkusiųjų. Testamente sakoma, kad Jėzus keliaudamas po šias apylinkes darė stebuklus, gydydamas žmones. Čia pat ir Palaiminimų kalnas, nuo kurio Jėzus sakė kalno pamokslą. Keliavome ir prie Jordano upės, kurioje, kaip tikima, buvo pakrikštytas Jėzus. Įdomu tai, kad čia atnaujinti krikštą gali visi turistai: tereikia tik įsigyti krikšto drabužį ir atlikti apeigas, panyrant į Jordano upės vandenį.
Ekskursijos tęsinys – Jeruzalė, miestas kuris vadinamas Šventosios žemės širdimi ir laikomas neoficialia Izraelio sostine. Ir ne veltui. Miestas nepaprasto grožio, stulbinantis šventovių gausa. Jeruzalėje įvykių ir istorijų telpa tiek, kad apsilankęs joje dar ilgai negali pamiršti takų, šventyklų, iš kurių sklinda magiškos auros, kurias žodžiais neįmanoma nusakyti. Tai yra išties įspūdinga vieta, kurioje gimė viena didžiausių religijų pasaulyje, ir dėl to, matyt, lyg magnetas traukia milijonus turistų iš viso pasaulio. Aplankėme Jeruzalėje įspūdingo dydžio Raudų sieną, pastatytą Erodo laikais. Raudų siena – tai vieta, kur žydai aprauda sugriautą šventyklą ir kiša į tarpelius tarp akmenų lapelius su prašymais Dievui. Apžiūrėjome karaliaus Dovydo kapą ir virš kapavietės esančią paskutinės vakarienės menę, kurioje paskutinį kartą vakarieniavo Jėzus su apaštalais. Užkopę į Alyvų kalną grožėjomės puikia senosios Jeruzalės panorama, bažnyčiomis, kuriose Jėzus skelbė pamokslus bei pranašystes . Šiurpuliukai kūnu ėjo, kai leidomės Kryžiaus keliu – tai paskutinės Kristaus sustojimo vietos. Užsukome ir į spalvingą bei šurmulingą Jeruzalės turgų. Duonos kepyklėlės, senosios humuso užeigos, prekystaliai nukloti įvairiais suvenyrais, aliejais, žvakėmis leidžia mėgautis kvapais ir aromatais.
Kitą dieną ne mažiau įspūdinga kelionė prie Negyvosios jūros, kuri paliko įdomų ir nepatirtą įspūdį. Mus pasitiko ne baltas smėliukas, o aštrus, nuo druskos pabalęs paplūdimys. Į vandenį lipome labai nedrąsiai ir atsargiai, kadangi buvome įspėti kelionės gidės apie galimas neatsargaus elgesio pasekmes. Nieko nuostabaus, juk viename litre vandens yra net 340 gramų ištirpusios druskos, kuri gali skaudžiai nudeginti, patekusi į akis – jas pradėti graužti. Tačiau galimus nepatogumus su kaupu atperka smagus ir keistas jausmas, kai sėdėdamas vandeny ir vandens pakeltas į paviršių, gali plūduriuoti ir mėgautis vandens gydomąja galia.
Kelionė baigėsi, tačiau liko puikūs prisiminimai, įspūdžiai ir emocijos, kurių neįmanoma aprašyti. Reikia ten pabuvoti ir pasigrožėti pastatų didingumu bei architektūriniais sprendimais, dykumų platybėmis, pajusti tą energetinį užtaisą, kurį spinduliuoja visa aplinka. Prisilietimas prie šios šalies istorijos abejingu palikti negali.
Labai norėtume padėkoti grupės vadovei A.Stoškuvienei už puikią idėją aplankyti Šventąją žemę, už visus organizacinius rūpesčius, kiekvienam grupės nariui už išgirstą kvietimą aplankyti šią šalį, už nuoširdžią bendrystę ir ėjimą tuo pačiu keliu – keliu Dievo link. Ačiū visų įstaigų vadovams ir darbdaviams, kurie sudarė sąlygas darbuotojams išvykti bei galimybę iš naujo atrasti ir išbandyti save.
Alvyra Lisauskienė
Jiezno žmonių su negalia sąjungos tarybos narė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“