Ko reikia, kad gyvuotų mėgėjų teatras? Dauguma jo puoselėtojų tvirtina, kad mėgėjų teatras prasideda nuo entuziazmo. Būtent entuziazmo, kuris padeda vėliau „nuversti kalnus“.
To paliudijimas ir vis brandesniais mūsų krašte tampantys mėgėjų liaudies teatrų festivaliai. Plečiasi jų geografija, auga meistriškumas. Ir Želkūnuose iš minčių spiečiaus gimusi graži idėja rengti mėgėjų teatrų festivalį „Rudens sambariai“, kurio iniciatoriai buvo vietos „Veidrodžio“ kolektyvo nariai, šiemet dar plačiau išskleidė sparnus. Jis persikėlė į erdvesnę Stakliškių gimnazijos sceną, o Punsko trečiojo amžiaus universiteto mėgėjų teatro dalyvavimas jam suteikė ir Tarptautinio festivalio spalvų.
Šventę pradėjo artimiausi kaimynai – Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų
teatro „Žaltvykstė“ (vadovė D. Jaruševičienė) kolektyvas, parodęs K. Gineičio komediją „Knarkia paliepus“.
Festivalį tęsė svečiai iš Lenkijos – Punsko trečio amžiaus universiteto teatras, vadovaujamas Rūtos Burdinaitės, suvaidinęs komediją „Oi cej amerikonai“. Tai – ketverius metus gyvuojantis kolektyvas, vienijantis per penkiolika narių, vaidinantis regiono dzūkų tarme, gražiai derinantis ir muziką, dainą, šokius.
Kad mūsų gyvenimo kasdienybė kupina teatro elementų dar kartą pajuto ir „Rudens sambarių“ organizatoriai. Į festivalį skubėję Skaudvilės kultūros namų mėgėjų teatro žmonės pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu liko
be transporto. Bet ir patirtas stresas nesutrukdė jiems, vėliau šeimininkų parsivežtiems, žiūrovus pradžiuginti smagiai suvaidinta komedija „Kas netiesa – nebūtinai melas“.
Na, o „Veidrodžiui“ negalėjus parodyti savo spektaklio – O. Stepanovos komedijos „Svajonių moteris“, situaciją gelbėjo kolektyvo įkūrėjas, režisierius ir aktorius Jonas Grabauskas, pristatęs linksmą monologą apie rūkymo žalą „Šeimyninis gyvenimas pagal vyrus“.
Festivalyje dar pasirodė Dusmenų suaugusiųjų mėgėjų teatras, Kauno r. Ramučių KLC salės teatras „Siena“ ir „Skiemonių miestelio teatras“ iš Anykščių rajono.
„Gyvenimo“ informacija