Lietuvos dukterys tiesia pagalbos ranką

Per 60 metų JAV veikiančios ir keletą skyrių turinčios Lietuvos dukterų draugijos (LDD) savanorės savo laisvalaikį skiria labdaringai veiklai, kurioje vadovaujasi šiais principais: paprastumu, garbingumu ir meile.

.

.

Susibėgusios į draugijai priklausančius „namelius“, jos suneša paaukotus drabužius, pagalbos prašantiesiems rašo atsakymus, planuoja labdaringus renginius, kurių metu renkamos aukos likimo nuskriaustiems saviškiams ir kituose pasaulio kraštuose gyvenantiems žmonėms, pakuoja siuntinius į Lietuvą, skirtus daugiavaikėms šeimoms, seneliams, neįgaliesiems.
Taip iki šiol sukasi 1959 m. kunigo dr. Felikso Gurecko ir grupės savanorių moterų pradėtas kasdienės veiklos ratas, nešantis viltį ir džiaugsmą stokojantiems. Lietuvos dukterų draugijos tėvas – kun. Feliksas Gureckas – nuo pat atvykimo į Ameriką kartu su antrąja lietuvių imigrantų banga ypač daug pastangų ir jėgų skyrė vargstančių tautiečių šelpimui. Pradžioje jis tai atliko kone privačiai, tik su nedideliu geradarių būreliu, bet ilgainiui labdaros veikla plėtėsi, pagalbos reikalingų žmonių vis daugėjo.
Per Lietuvos dukterų draugijos gyvavimo metus keitėsi pirmininkės, narės, aplinka, gyvenimas, tik nesikeitė motyvuojantis draugijos šūkis – „Pagalbos ranka vargstantiesiems“. Ir ji niekada nebūna tuščia.
Lietuvos dukterys yra dosniai parėmusios „Vaiko tėviškės namų“ projektą, „Lithuanian Mercy Lift“, „Caritas“ organizacijas, prisidėjo nuperkant akinius silpnaregiams, parėmė „Lietuvos našlaičių globos“ komiteto darbą, Kaltinėnų senelių ir vaikų namus, Viduklės parapijos klebono V.Aukštikalnio globojamus našlaičius, Kauno rajono neįgaliuosius. Daugiavaikėms šeimoms nuolat siunčiami batų ir rūbų siuntiniai, mokslo institucijoms – knygos.

Vien tik LDD Detroito skyrius, veikiantis nuo 1975 m., per 2018–2019 metus Lietuvoje suteikė finansinės paramos daugiau nei už 33 tūkst. JAV dolerių. Suaukotų lėšų dėka atsirado galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas ar kitaip padėti 51 šeimai, kurias rekomendavo Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupijų Carito organizacijos.
Išsiųsti 67 siuntiniai su rūbais ir avalyne Prienų rajono Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos mokinių šeimoms ir bendruomenės nariams, Švenčionių parapijos vaikų dienos centrui „Liepsnė“ ir vaikų dienos centrui „Navininkai“, sumokėtos jų persiuntimo išlaidos.
Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Regina Žvirblienė pasakojo, kad ryšius su Lietuvos dukterų draugija užmezgė prieš trejus metus. Tuomet su Vilkaviškio vyskupijos Caritu bendradarbiavusi draugija kreipėsi į ją su prašymu tarpininkauti, savo bendruomenėje atrandant daugiavaikes, sunkiai besiverčiančias šeimas, asmenis, kurie iš gaunamų pajamų neįstengia įsigyti reikalingiausių daiktų, susitvarkyti buitį ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Ištyrus poreikius ir į JAV išsiuntus rekomendacinius laiškus, Lietuvos dukterų draugija per Vilkaviškio vyskupijos Caritą šiais metais pagelbėjo trylikai N.Ūtos seniūnijos šeimų.
Atsižvelgiant į individualius šeimų poreikius, už paaukotas lėšas joms padėta įsigyti vidaus apdailos ir santechnikos prekių dušo kambariui įrengti, vandeniui įvesti, nupirkta kasdieniam gyvenimui reikalingiausių daiktų: vandens šildytuvas, šildymo krosnelė, kultivatorius, ne vienas šaldiklis, šaldytuvas, skalbyklė, viryklė, mikrobangų krosnelė ir keletas buitinių prietaisų maistui ruošti, virtuvės baldai. Išpildytas netgi vienos šeimos noras turėti tautinę vėliavą.
Šeimų situacijos panašios: penkių asmenų šeima, kurioje dirba tik tėvas, vaikai dar moksleiviai, o namas pirktas išsimokėtinai; stipria sveikata nepasižymintys tėvai, auginantys vaikus, iš kurių vienas neįgalus; nepriteklių kamuojama septynių asmenų šeima; močiutė ir du jos globojami anūkai, kurių pragyvenimo šaltinis yra pensija; menkas pajamas gaunantys asmenys… Dėka geradarių moterų, gyvenančių už Atlanto ir dedančių pastangas į gera pakeisti visiškai joms nepažįstamų žmonių aplinką, šių šeimų kasdienybėje atsirado daugiau vilties ir paskatinimo kabintis į gyvenimą.
„Esame laimingi, kad yra žmonių, neabejingų ir galinčių padėti kitoms šeimoms“. „Labai dėkojame už Jūsų gerumą“. „Telaimina Dievas Jus ir Jūsų kilnius darbus.“ Šias padėkas ir linkėjimus minėtos N.Ūtos seniūnijos šeimos siunčia į JAV, kur Lietuvos dukterys, tarsi darbščiosios skruzdėlytės, kantriai deda šapelį po šapelio – organizuoja pavasario ir rudens labdaros pietus,Velykinių pyragų mugę, naudotų rūbų ir daiktų išpardavimus, loterijas, kitus renginius, ieško potencialių rėmėjų – ir darbais, o ne žodžiais kuria su kitais besidalijančią bendruomenę. Prie dovanų Lietuvos vaikams rinkimo prisideda ir „Žiburio“ lituanistinė mokykla, solidžias aukas skiria atskiros šeimos, taip pagerbdamos savo tėvus, kilusius iš Lietuvos, ar tokiu būdu įamžindamos jau mirusių artimųjų atminimą.
Detroito Lietuvos dukterų draugija nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie labdaringos veiklos. Jos metu gautas pelnas pavirto konkrečia parama ne vienai N.Ūtos seniūnijos šeimai. Šv. Kalėdų proga jos įsigijo reikalingiausių daiktų, kurie pagal jų gaunamas pajamas anksčiau buvo neįperkami.

„Stebėtina, kokios atkaklios ir ryžtingos yra šios moterys, juk dėl kilnaus tikslo padėti kitiems joms tenka paaukoti dalį laisvalaikio, kurį galėtų praleisti su savo šeimomis, įdėti daug organizacinio darbo, pastangų ir sveikatos. Nors jos gyvena toli nuo Lietuvos, savo mintimis ir darbais yra su lietuviais ir daro viską, kad tautiečiai gyventų oriau,“ – Reginos Žvirblienės įsitikinimu, Lietuvos dukterys ir jų vadovė Ramunė Mikailienė iš Detroito už meile artimui grįstus darbus yra vertos pačios didžiausios pagarbos.
Pati Ramunė su tėvais į JAV atvyko būdama vos šešerių. Nors ji beveik nelankė lituanistinės mokyklos, Lietuvos ir lietuvių kalbos nepamiršo. R.Mikailienės teigimu, beveik visos LDD narės yra lietuvės, o kelios yra ištekėjusios už lietuvių, kurie priklauso Detroito lietuvių Dievo Apvaizdos parapijai arba bendruomenei.
Lietuvių kilmės amerikiečių moterų užsidegimas, asmeninis pavyzdys daryti gera motyvuoja ir suteikia stiprybės pačiai R.Žvirblienei, kuri jau 17 metų palaiko ryšius su įvairiomis labdaros organizacijomis, joms tarpininkauja, Prienų rajone padėdama surasti šeimas, švietimo, gydymo ir kitas įstaigas, reikalingas vienokios ar kitokios pagalbos, organizuodama siuntų išdalinimą. Net ir prieš šias šventes Reginos telefonas netyla: į ją kreipiasi rajono gyventojai, kurių artimiesiems, ištiktiems ligos, po operacijų ar patyrusiems traumą, skubiai prireikė funkcinės lovos, vaikštynės ar kitų negalią kompensuojančių priemonių. Ir R.Žvirblienė, atidėjusi kitus darbus, ieško, kaip jiems pagelbėti. Ji puikiai supranta šių žmonių nerimą dėl savo artimųjų bei norą padaryti viską, kad jie jaustųsi geriau, nes pati kartu su vyru, broliais ir jų šeimomis rūpinasi daugelį metų nevaikštančia mama.
Lietuvos dukterų draugijos Detroito skyriaus vadovė ponia R.Mikailienė labai šiltai atsiliepė apie Reginą Žvirblienę, kuri, jos teigimu, yra atsidavusi ir padeda Naujosios Ūtos mokyklos vaikams ir visai seniūnijos bendruomenei. „Aš stebiuosi R.Žvirblienės energija, nors ji pati ir jos šeima turi visokių rūpesčių. Be p.Reginos tarpininkavimo mes nebūtume nuveikę tiek daug, nes jinai rekomendavo šeimas, kurioms reikia paramos, rūpinosi pirkiniais ir derėjosi su parduotuvėmis dėl jų kainų, teikė mums ataskaitas. Poniai Reginai vadovaujant, buvo išpakuoti ir išdalinti visi siuntiniai, o tai milžiniškas darbas. Detroito lietuvių bendruomenė įsitikino, kad lėšos bus panaudotos atsakingai ir dosniai aukojo mūsų veiklai,“ – p. R.Ramunė sakė R.Žvirblienės asmenyje suradusi atsakingą bendražygę.
Už nuoširdų rūpestį ir nepailstamą darbą, skirtą šalia esančiam, globos ir pagalbos reikalingam artimui šiemet Reginai Žvirblienei suteiktas Detroito Lietuvos dukterų organizacijos Garbės narės vardas.
Dalė Lazauskienė