Prienų sveikos gyvensenos klubas „Versmenė“ smagiai „įsivėlė“ į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Klubo narių užimtumo ir socialinės veiklos organizavimas“. Pavadinimas skamba gana valdiškai, bet po juo slepiasi kūrybingas turinys. Projekto savanoriai jau praėjo linijinių šokių metodikos, dailės, teatro terapijos mokymus, šiuo metu vyksta muzikos terapijos užsiėmimai. Įgiję tam tikrų gebėjimų ir žinių, savanoriai jas perteiks kitiems. Mokymų programoje vis minima terapija. Šis graikiškos kilmės žodis reiškia gydymą, slaugymą. Atrodo, kokio gi gydymo reikia klubo nariams, kai jie visada ir taip užimti įvairiausia veikla?
Tačiau lankydami projekto užsiėmimus klubo nariai patiria daugybę naujų įspūdžių, emocijų, vis iš naujo įvertina savo galimybes. Kartais atrodo, kad užduotys sunkiai suprantamos, per sudėtingos. Bet kaip smagu jas įveikti ir pajusti, kad gali daugiau negu manei. Žinoma, be puikių, kantrių vadovų nenugalėtum savo „sustingusių“ įsitikinimų. Naujų veiklų atradimas sustiprina pasitikėjimą savimi, išryškina stiprybes ir gebėjimus, kurių – vienokių ar kitokių turi kiekvienas.
Dalyvavimas projekto veiklose atima nemažai laiko, tačiau kol kas neapjungia visų klubo narių. Bet yra veiklos programa, priimta metų pradžioje. Ją juk reikia įvykdyti! Tad ką dar nuveikė versmeniečiai, rudenėliui miglomis ir krintančiais lapais klojant žemelę?
Rugsėjis. Grupelės narių susitikimas ir pasikalbėjimas Šilavote su žmonėmis, besidominčiais įvairiapuse klubo veikla, Baltų vienybės diena, dalyvavimas rajoninėje šventėje „Rudens spalvos“. Besiruošiant susitikimams, renginiams viską reikia apgalvoti, aptarti, pagaminti, sudėlioti. O paskui, vargeliui pasibaigus – kartu pasidžiaugti, klaidas panagrinėti ir vėl į priekį žiūrėti.
Spalio 1-oji – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atminimo diena. Prieš keletą metų Paprienėje šiai šventajai klubo pastatyta koplytėlė tą dieną visada aplankoma, papuošiama nauju vainiku, rožių žiedlapiais. Visada labai nuoširdus būna susitikimas prie tos šimtametės pušies. „Ir tarė ji: Leisk, Viešpatie, aš siųsiu rožių lietų, kad atsigautų vargstanti žmogaus širdis“ (B. Brazdžionis).
Kokie gražūs, spalvingi medžių lapai rudenį! Bet nukritę ir po kiek laiko praradę visą gražumą iš kai kurių vietų turi būti sugrėbti ir išgabenti. Kaip ir kasmet, klubo nariai talkino Davatkyno muziejui Šilavote. Šį kartą laukė storas lapų patalas prie būsimo muziejaus padalinio. Čia, buvusiame NKVD štabo pastate, apsuptame nemažo sodo, liepų, ąžuolų, buvo kalinami rezistencinio pasipriešinimo dalyviai, vietos gyventojai, suimti prieš trėmimus.
Kaunas – čia pat. Dažnas nulekia į kokį akropolį ar kitą turgų, bet kada paskutinį kartą aplankytas bent vienas muziejus ar paroda? Jaunystėje, „anais“ laikais? Šiemet – laikinosios sostinės metai. Tad, viską sudėliojus, nuspręsta aplankyti Vytauto Didžiojo karo, Nacionalinį M.K.Čiurlionio, T. Ivanausko zoologijos ir Velnių muziejus. Iš tikrųjų buvo verta – daug naujų dalykų, naujo požiūrio, puikūs gidai.
Lapkritis – ypatingas mėnuo. Anot G. Beresnevičiaus, „per Vėlines mes einam pas mirusiuosius. Mes patys kreipiamės į protėvius“. Vėlinių dieną aplankę saviškius po kiek laiko klubo nariai susiruošia pas tuos, užmirštuosius. Per daugelį metų aplankyta Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių, partizanų, žydų kapai, senieji palaidojimai – pilkapynai. Šiemet vaikščiota netoli – po Prienų senąsias kapines, partizanų žuvimo ar užkasimo vietas. Pakalbėta, pagiedota, patylėta.
Kas domėjosi ir laiko turėjo, lapkričio viduryje dalyvavo konferencijoje „Lyderystė sveikatos priežiūros sektoriuje – teorija ir praktika“. Na, o mėnesio kulminacija – pasirodymas Birštono „Eglės“ sanatorijoje su programa „Būkim laimingi“. Tai – vis to projekto dalis. Teatro programos mokytojas, aktorius ir režisierius Rimantas Vaitkevičius įdėjo nemažai pastangų, kol palaužė dalyvių nepasitikėjimą ir visokias baimes. Bet kiek džiaugsmo buvo paskui!
Gruodis vadinamas rimties ir susikaupimo mėnesiu. Nors vis daugiau jame skubos ir sumaišties. Tad versmeniečiai visiems linki šiltų namų ramybės, tylos sieloje, gražių vasaros prisiminimų, šerkšno ant medžių, šviesių žvaigždžių danguje!
Dainora Šaltienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“