Kaimas ir vėl kryžkelėje…

Justinas ADOMAITIS

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos išplėstinis posėdis, dalyvaujant gausiam už agrarinį sektorių atsakingų valstybės pareigūnų būriui, atvėrė žinomai pilną Pandoros skrynią: iš įvairių šalies regionų susirinkę pieno ūkių šeimininkai dėstė nuoskaudas valdžios atstovams, pastarieji ieškojo atsakymų ir kalbėjo apie turimų pozicijų laikinumą.

Diskusija prieš pasitarimą: žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Jonas Vilionis, Albertas Brazas, Aleksandras Muzikevičius, Daiva Beinorienė.

Kurstoma baimė
„Valstybės požiūris į ūkininką veja žmones iš kaimo, – sakė LPGA tarybos narys Alvydas Miliūnas, – jaunimas seniai pabėgo, o darbininko prisikviesti neįmanoma dėl tos pačios valdininkų kurstomos baimės“.
„Socialinį regionų stabilumą garantuojantis pieno ūkis balansuoja ant išlikimo ribos, – kolegai antrino LPGA prezidentas Jonas Vilionis, – tuo tarpu uolumą demonstruojantys ūkių tikrintojai atima bet kokią viltį toliau puoselėti kaimo verslą. Dvidešimt metų kaip ūkininkas iš ministerijos girdžiu tik apie draudimus, bauginimus, patikras, bausmes, sankcijas“. J. Vilionio nuomone, gamybos kaštų nepadengiančios pieno supirkimo kainos, augantys mokesčiai ir ypač viešojoje erdvėje suformuotas neigiamas žemdirbių įvaizdis ūkininkus provokuoja mažinti karvių skaičių, trauktis iš gamybos, papildyti valstybės Užimtumo tarnybos (buvusios Darbo biržos) klientų gretas. Pieno gamybos sektoriuje likusius ūkininkus baugina nežinomybė dėl didėsiančių mokesčių, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, artėjančio ir „liesesnio“ naujojo ES finansinio laikotarpio. „Kitąmet šalies biudžete numatyta 40 milijonų skirti Vilniaus valdžios rūmų remontams, parlamentarų išeitinėms, o pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros, pažadėtieji 20 milijonų sumažėjo triskart“, – piktinosi LPGA vadovas, į išplėstinį asociacijos tarybos posėdį pakvietęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką, žemės ūkio ministrą Andrių Palionį, naująjį Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovą Aleksandrą Muzikevičių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininką Darių Remeiką, kitus Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų specialistus.

Ūkiai stambėja
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorės Daivos Beinorienės duomenimis, pieninių karvių skaičius kasmet mažėja. Per 10 metų ūkių, laikančių karves, skaičius sumažėjo 3 kartus, karvių skaičius juose – beveik trečdaliu. Per minėtąjį laikotarpį ūkio dydis išaugo nuo vidutiniškai 3,53 iki 7,12 karvės viename ūkyje. Pieno gamyba per 10 m. sumažėjo 13 proc., tačiau pieno supirkimas išaugo 5 proc. Auga ir vidutinio dydžio ūkių produktyvumas. „Lietuviams derėtų pasimokyti iš kaimynų estų, – kalbėjo D. Beinorienė, – jų vidutinis pieno ūkis – 160 karvių, galvijai kontroliuojami, didelio produktyvumo“. Lietuvoje, pasak D. Beinorienės, tėra 105 ūkiai, kuriuose vidutinis karvių produktyvumas siekia daugiau nei 9 tūkst. kg per laktaciją.
ŽŪIKVC atstovė pateikė informaciją apie šalies pieno gamybos sektoriaus pokyčius, kviesdama ūkininkus duomenis išanalizuoti ir po to galvoti apie savo pieno ūkių efektyvumo bei atsiperkamumo didinimą. Pavyzdžiui, 2016 m. Lietuvoje buvo 47339 pieno ūkiai, juose laikyta 286094 karvės ir 300731 prieauglis, 2017 m. – atitinkamai 41611 ūkių, 272482 karvės ir 290296 prieaugliai, 2018 m. – 36278, 257297, 280944, 2019 m. spalio 1 d. – 32481, 249057, 226339.
Pasak D. Beinorienės, šalies pieno rinkos pokyčius liudija ir galvijų eksportas: 2016 m. iš šalies išvežta 137330 pieno veislės galvijų, 2017 m. – 128301, 2018 m. – 131223, 2019 m. iki spalio 1 d. – 98689. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. šalyje superkamo pieno kiekis sumažėjo beveik penkiais procentais. Patys pieno gamintojai (jų kooperatyvai) dėl mažų žaliavos supirkimo kainų dalį pieno eksportavo į kaimyninę šalį: 2016 m. – 0,75 tūkst. t, 2017 m. – 1,77 tūkst. t, 2018 m. – 6,30 tūkst. t, per devynis šių metų mėnesius – 8,86 tūkst. t. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iš užsienio 2016 m. įsivežė 350 tūkst. t pieno žaliavos, 2017 m. – 410 tūkst. t, 2018 m. – 449 tūkst. t, šiemet per devynis mėnesius – 334 tūkst. t.
Išplėstiniame LPGA tarybos posėdyje aptariant dėl padangų gaisro nukentėjusio Alytaus rajono situaciją D. Beinorienė informavo, jog 2019 m. spalio 1 d. rajone buvo 1375 pieno ūkiai, juose laikoma 6319 karvių, pieną į rinką pardavė 1091 ūkis, per devynis šių metų mėnesius parduota 24,13 tūkst. t (vidutiniškai 2,68 tūkst. t per mėnesį).
VMVT direktorius Darius Remeika priminė, jog spalio 16 d. kilus Alytaus padangų gaisrui jau spalio 21 d. paskelbtos rekomendacijos žemdirbiams. Pastaruoju metu jau šešiuose kaimuose atnaujintas pieno tiekimas į rinką. Laukiama kitų kaimų tyrimų rezultatų iš Lietuvos ir užsienio laboratorijų. Šiuo metu taip pat atliekami ir mėsos skerdenų, aplinkos, dirvožemio ir kiti tyrimai. D.Remeikos turimais duomenimis, pastaruoju metu iš Alytaus r. ūkių paimta 11 daržovių ir vaisių mėginių (ištirti aštuoni), 12 vandens (ištirti penki), 5 žolės (ištirti trys), 8 želmenų (ištirti šeši), 55 pieno (ištirti 22, devyniuose nustatyta dioksino tarša). Prienų r. pieno ūkiuose tarša nenustatyta.

Ūkio patikrų ir sankcijų mažės?
Neseniai paskirtas NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius sulaukė daug ir nepatogių ūkininkų klausimų. Teirautasi, kodėl fermų mėšlas nesmirda Nyderlandų kaimų ir miestelių gyventojams, o Lietuvoje dėl analogiškų kvapų negalima įsteigti naujo pieno ūkio, pasistatyti tvartų, nes šalimais sodybą nusipirko miesto valdininkas ar šiaip svarbus asmuo. Karvė netyčia pametė ausies įsagą – ūkininkui sankcija, traktorius išvažiavo iš suartos dirvos į žvyrkelį – tuoj bauda už taršą ir pan. Pavasarį lauką apsėmė – bauda už toje vietoje nepasėtus javus.
„Šiuo metu sudarėme darbo grupę ir ieškome sprendimų, kaip galima būtų sumažinti šalies ūkininkus varginančių patikrų skaičių, kaip išvengti jas vykdančių institucijų funkcijų dubliavimosi“, – kalbėjo NMA vadovas A. Muzikevičius.  Tris savaites NMA vadovaujantis pareigūnas tikino susirinkusiuosius, jog ūkių patikrų ateityje mažės. Pavyzdžiui, 2016 m. ūkiai buvo tikrinti 15 152 kartus, 2019 m. iki spalio 1 d. – 11 376 kartus. Po patikrų 2016 m. 14 044 pareiškėjai grąžino 10,98 mln. Eur, 2017 m. 12 463 pareiškėjai – 6,71 mln. Eur, 2018 m. 8252 pareiškėjai – 4,42 mln. Eur. Pasak A. Muzikevičiaus, ūkininkams pritaikytų sankcijų skaičius nuo 2016 m. iki 2018 m. sumažėjo 40 proc.
Prakalbęs apie paramą investicijoms į žemės ūkio valdas 2014–2019 m., A. Muzikevičius paminėjo, jog pieninės gyvulininkystės sektoriui buvo patvirtintos 1 187 paraiškos, išmokėta 73974472 Eur, dėl pritaikytų sankcijų teko grąžinti 222840 Eur. Visam žemės ūkio sektoriui (augalininkystei, daržininkystei, gyvulininkystei, sodininkystei, uogininkystei) per tą penkerių metų laikotarpį patvirtintos 4 334 paraiškos, išmokėta 269749465 Eur, dėl sankcijų teko grąžinti 575972 Eur.
NMA vadovas A. Muzikevičius pateikė avansu išmokėtų (99 proc.) tiesioginių išmokų sumas: visiems išmokėta 440 mln. Eur, tame skaičiuje – 18,7 mln. Eur už pienines karves, 33,5 mln. Eur – už nederlingas žemes ir 298 mln. Eur – tiesioginių avansinių išmokų.

Sofos ūkininkai nepasitrauks
Ūkininkai iš įvairių šalies regionų teiravosi, kodėl išmokos mokamos sofos ūkininkams, taip pat pasitraukusiems iš pieno gamybos ir nelaikantiems karvių. Ne vienas LPGA tarybos narys viešai abejojo NMA tikrintojų kompetencija. A. Muzikevičius žadėjo įsigilinti į kuruojamo sektoriaus specifiką ir pagal galimybes keisti nusistovėjusią tvarką.
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, nors ES lėšos kaimo plėtrai mažėja, tačiau valstybė kofinansavimui  planuoja skirti tokią pačią sumą. LPGA tarybos nariai teiravosi ministro, ar toliau bus švaistomi pinigai sofos ūkininkams ir „sumuštinių kursams“, taip pat kokia yra tvaraus pieno ūkio ateities vizija. Ministro nuomone, ūkyje pieną perdirbanti šeima gali laikyti 3, 5 ar 10 karvių – kiek pajėgia pati sutvarkyti pieno, bet reikia žiūrėti, ne koks ūkis reikalingas šiandien, o kokio reikės rytoj. Atsižvelgiant į rinkos ekonomiką, svarbiausia, kad ūkis būtų efektyvus, dirbtų našiai. A. Palionio teigimu, naujuoju ES finansiniu laikotarpiu tvarus šeimos pieno ūkis turėtų laikyti 100–150 produktyvių karvių.
Į „suktą“ klausimą dėl sofos ūkininkų, gaunančių pirmųjų hektarų išmokas ir dar pinigų už žemės nuomą, ministrui atsakyti nebuvo lengva. „Tiems, kurie deklaruoja tik pievas iki 20 ha, nuo kitų metų nebus skiriama žalio kuro. Bet dar yra trumpalaikių gyvulių deklaravimų – pasiima juos savaitei, mėnesiui, kol uždeklaruoja. Ieškoma būdų, kaip tokius sofos ūkininkus išaiškinti per deklaravimą“, – kalbėjo ministras A. Palionis,
Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad komitetas iš biudžeto papildomai prašo 70 mln. Eur žemės ūkiui, tačiau abejojama, ar šis prašymas bus patvirtintas. Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet biudžeto asignavimai žemės ūkiui mažėja, pavyzdžiui, 2007 m. nuo bendro biudžeto žemės ūkiui buvo skiriama beveik 13 proc., dabar – tik 7,7 proc. Pasak A. Stančiko, papildomų pinigų žemės ūkiui būtų galima paimti išparduodant vadinamuosius „kolūkinius“ miškus, dabar priklausančius valstybei (šiais metais buvo priimtas įstatymas dėl įsiterpusios žemės ir miškų pardavimo iki 3 ha, kuris įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.).
„Laukia didelė kova dėl žemės ūkio finansavimo mokestinės naštos nedidinimo, – kalbėjo Seimo KRK pirmininkas A. Stančikas, – žiūrint į kitus sektorius, žemdirbių interesus palaikančiųjų bus mažai. O ir pačios visuomenės požiūris į žemės ūkį žiniasklaidoje formuojamas neigiamas ir politikai to paiso. Apginti žemės ūkio interesus nebus lengva“.
Apie priverstinius susižalojusių galvijų skerdimus ūkiuose informaciją pateikė VMVT atstovai Giedrius Blekaitis ir Donatas Šimkus.
LPGA tarybos išplėstiniame posėdyje dalyvavę ūkininkai patarė politikams ir valdžios atstovams agrarinio sektoriaus vadybinės patirties ir išminties pasimokyti iš kaimyninės Lenkijos.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *