Nepamirštamas „Rytų ekspresas“ Turkijoje

Daugelis puikiai pažįstame Turkijos pietinę dalį, tačiau mane labai suintrigavo kelionė „Rytų ekspresas“ autobusu per gražiausias šios šalies vietas.

Iš Vilniaus skridome į Antaliją, kur kitą dieną jau sėdome į patogų autobusą – dauguma sėdėjome po vieną – ir vykome per didingus Tauro kalnus į Pamukalę (250 km), kuri dar vadinama medvilnės tvirtove, tai – vienas nuostabiausių gamtos stebuklų. Baltos kalkių terasos susiformuoja, kai karštų versmių vanduo, tekėdamas šlaitais, netenka anglies dvideginio ir palieka kalkakmenio nuosėdas. Čia maudėmės ir gausiai tepėmės baltuoju moliu, atsijauninome kaip reikiant. Pamukalės vietovė įtraukta į Pasaulio UNESCO saugomų Gamtos paminklų sąrašą. Gretimai yra Eumeno II, Pergamo karaliaus, II a. pr. m. e. įkurto Hierapolio miesto griuvėsiai ir iki šiol išlikęs teatras. Kam trūko grožio ir sveikatos – galėjo išsimaudyti Kleopatros baseine…
Kitą dieną laukė kelionė į Bursą (450 km), pirmąją Osmanų imperijos sostinę. Apsilankymas Žaliojoje mečetėje ir prie jos esančiame mauzoliejuje su sultonų sarkofagais paliko neišdildomą įspūdį. Tai – pati vaizdingiausia Bursos mečetė, pastatyta dar iki Konstantinopolio užkariavimo, kurios pavadinimas kilo nuo interjerą puošiančių fajanso plytelių spalvos. Buvo malonu gerti turkišką kavą tikrame Karavansarajuje.
Iš Bursos iki Stambulo reikėjo važiuoti 150 km. Šis miestas priklauso dviems žemynams. Lankėmės Šv. Sofijos sobore – Šventosios Išminties bažnyčioje, garsiausiame bizantiniame statinyje visame Stambule, senajame hipodrome. Mėlynoji mečetė su 6 minaretais ir sienomis, padengtomis 20 000 mėlyno fajanso plytelių, nepalieka abejingų. Topkapi rūmai – įspūdinga sultono daugiau kaip 380 metų naudota gyvenamoji vieta ir administracinis centras – su haremu, brangenybėmis, ginklais ir kt. Lankėmės didžiajame turguje, kurio plotas – 45 000 kvadratinių metrų, čia galima nusipirkti beveik visko… Nepaprastai įspūdingas Stambulas ir naktį. Ryte, valgant pusryčius, iš viešbučio dvylikto aukšto per sąsiaurį į Azijos pusę atsiveria tokia nuostabi panorama, kad iš to grožio negali kąsnio nuryti… Porą valandų plaukiojome laivu po Bosforo sąsiaurį ir išlipome jau Azijoje, kur mūsų laukė autobusas.
Iki sostinės Ankaros – dar 450 kilometrų. Atatiurko mauzoliejus su plačiu centriniu kiemu, kuriame stovi paprastas sarkofagas, skirtas šiuolaikinės Turkijos valstybės steigėjui, simbolizuoja seno ir naujo sintezę. Lankytojai gali pasigėrėti jo asmeniniais daiktais bei aukštų pareigūnų dovanomis. Lankytojų daug, įspūdingas sargybos keitimasis, kurios metu pranešama, kokios Turkijos vietovės kariai budės sargyboje. Priešais mauzoliejų palaidotas antrasis respublikos prezidentas Ismetas Inonu. Modernus sostinės centras, o senojo miesto dalis paprasta, tradicinė.
Kitą dieną sukorėme 300 km į Kapadokiją, garsėjančią mėnulio kraštovaizdžiu, požeminiais miestais ir uolose išskobtomis šventovėmis. Lankėmės Gioreme skansene – muziejuje po atviru dangumi, kur XI a. nutapytos freskos tufe iškaltose šventovėse išsilaikė iki mūsų dienų. Prie Uchisaro kalno atsiverė panoraminis vaizdas į Kapadokiją. Vakare buvome pakviesti dalyvauti „Turkiškoje naktyje“, surengtoje viename iš urvų su šokiais prie laužo po atviru dangumi. Rytą galėjome pasirinkti arba skrydžius oro balionu, arba safarį su džipais pasitikti saulėtekio – įspūdžiai išliks visam gyvenimui…
Vykome ir į Koniją – senovinį miestą, visoje Turkijoje garsėjantį religingais gyventojais ir stipriu islamo mokymu. Šis miestas susijęs su XIII a. dervišų sektos, dažniau vadinamos „šokančiais dervišais“, įkūrėjo Mevlanos gyvenimu ir darbais. Jis tikėjo, kad muzika ir šokiu galima pasiekti ekstazinę visuotinės meilės būseną ir išvaduoti žmogų nuo nerimo ir skausmo. Šokio ritualą sudaro kelios dalys, kiekviena jų turi savo prasmę ir užsibaigia finaliniu sukimusi. Dervišų šokį būtina pamatyti ir visa tai pajusti, tai mes ir padarėme.
Vėl –Antalija, vienas iš puikiųjų kurortų. Pasinaudojome proga pailsėti prie jūros. Kelionė buvo įspūdinga, nes mus lydėjo fantastiškas gidas Margiris, kuris puikiai kalba turkiškai, yra įsimylėjęs savo darbą, tikras profesionalas, neįkyrus ir turintis puikų jumoro jausmą. Tiesiog… balandį jis vadovaus 10 dienų kelionei po Maroką.
Keliai Turkijoje geri, todėl nejautėme atstumų, gėrėme į save įspūdžius, kurie išliks visam laikui.
Nijolė Kvietkauskaitė