Keliavome po Trakų kraštą

Nei apniukusi diena, nei įkyriai merkiantis lietus nesutrukdė Birštono onkologinių ligonių klubo „Viltis gyventi“ dalyviams pakeliauti maršrutu Gojaus koplyčia – Užutrakio dvaras – Karališkoji senoji kibininė.

 

Pirmiausia apsilankėme Rūdiškių seniūnijoje esančioje Gojaus koplyčioje. Turbūt nedaugelis Lietuvoje žino, kad Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia yra Gojaus kaimelio širdis. Joje saugomos relikvijos. Svarbiausios jų – Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas, garsėjantis savo stebuklingomis galiomis, iš kulkų padaryta monstrancija bei 200 psl. kaimo ir koplyčios istorijos metraštis. Kalbama, kad prie Gojaus koplyčios yra juntamas ypatingas sielos virpėjimas ir Dievo malonės dvelksmas, kuris skatina tikėti Dievo gailestingumu. Įeinančius į koplyčią pasitinka Dievo Motinos Nekalto prasidėjimo skulptūra. Monstrancija pagaminta iš Austrijos, Prūsijos bei Rusijos kareivių kūnų išimtų kulkų. Pirmojo pasaulinio karo metais tėvas Vladimiežas dirbo vienuolyno ligoninėje, į kurią būdavo atvežami sužeisti kariai. Dvasininkas pradėjo rinkti iš sužeistų karių išimtas kulkas. Vėliau iš 88 kulkų buvo pagaminta ypatinga 36 cm aukščio monstrancija.
Dar viena įdomi relikvija yra XVII amžiaus laikrodis. Ant jo tėvas Vladimiežas ranka yra užrašęs „Viena iš tų valandų gali būti tavo“. Mums labai pasisekė, nes atvykome kaip tik tuo metu, kai koplyčioje aukojamos šv. Mišios lenkų kalba. Dalyvavome jose. Didelį įspūdį paliko kunigas, kuris Birštono onkologinių ligonių intencijai dalį šv. Mišių aukojo lietuvių kalba. Po kunigo žodžių „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“ jos linkėjome ne tik saviškiams, bet ir ten besimeldusiems žmonėms. Tai buvo žodžiai, ištarti ne vien lūpomis, bet tarsi išplaukę iš širdies.
Vykdami į Užutrakio dvarą, pakeliui užsukome į Trakų baziliką.
Užutrakio dvare mūsų laukė gidė Lina, kuri papasakojo, kad dvaro sodyba įsikūrusi pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų. Dvaro kompleksą įkūrė Juozapas Tiškevičius su žmona. Pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą ant Galvės ežero kranto buvo pastatyti istorizmo stiliaus rūmai. Parką suplanavo žinomas prancūzų kraštovaizdžio architektas Fransua Andre. Šiandien greta Lietuvoje paplitusių medžių ir krūmų tebeauga ir introdukuotos rūšys.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dvaro sodyba buvo nacionalizuota. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla. Dabar rūmai restauruoti, gausiai lankomi turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Šiandien Užutrakio dvaro sodyba – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir tvarko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Padėkoję gidei Linai už išsamų pasakojimą, nuvykome į Karališkąją senąją kibininę, kurioje edukacijos metu galėjome patys suformuoti kibinus, o vėliau jais ir pasivaišinti.
Dėkojame organizatorėms Angelei Kederienei ir Nijolei Dusevičienei už turiningą ekskursiją.
Ona Valerija Grybauskienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *